Jei vyrams kairiojo inksto navikas perauga į lytinę veną, atsiranda varikocelė (išsiplėtusios sėklidės ir sėklinio virželio venos) , kuri ligoniui gulint neišnyksta.
Čiuopiamas darinys pilve – tai gana vėlyvas simptomas, kai navikas jau būna gana didelis.
Simptomai išryškėja tik ligai pažengus. Kai inksto navikas apima inksto taureles ar geldelę, tai dažnai pasireiškia kraujavimu. Kraujui tekant šlapimtakiu, jis sukreša ir susidaro sliekų pavidalo krešuliai. Krešuliui sutrikdžius šlapimo nutekėjimą, gali prasidėti inkstų diegliai. Kraujavimas gali būti tik vieną kartą šlapinantis arba tęstis keletą valandų, dienų ir netikėtai išnykti. Kraujavimas gali pasikartoti po kelių dienų ar mėnesių ir net po kelerių metų. Ne visada ligoniai pastebi raudoną šlapimą. Kraujas šlapime gali būti nustatomas tik atlikus šlapimo tyrimą, todėl vyresniems žmonėms atlikus šlapimo tyrimą ir radus jame eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) , visada reikia išsitirti dėl galimo inkstų naviko. Skausmas juosmenyje, pašonėje kyla navikui apėmus inksto kapsulę ar aplinkinius audinius, esant didesnėms metastazėms sritiniuose limfmazgiuose. Skausmas paprastai būna bukas, gana plačiame plote, pastovus, pasitaiko ir stiprių, priepuolinių skausmų.
Kadangi dabar gana dažnai net profilaktiškai atliekama pilvo organų echoskopija, tai aptinkami dar visai nedideli inkstų navikai. Anksti atlikus operaciją, pašalinus pažeistą inkstą, kol dar nėra metastazių, galima tikėtis visiško pasveikimo. Esant išplitusiam navikui, ligoniai dažniausiai miršta nuo kitų organų (kepenų, plaučių, smegenų) pažeidimo.
Inkstų navikas gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą, kraujavimą iš inkstų ir šlapimo takų.
Ligoniams būna nuslopintas imunitetas, todėl dažnesnės sunkios infekcinės ligos.
Šlapime gali būti randama eritrocitų. Kraujyje dažnai būna padidėjęs eritrocitų kiekis (policitemija) , padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) .
Nedidelius inkstų navikus galima nustatyti tiriant echoskopu, rentgenologiniais tyrimais (angiografija) . Labai tikslūs tyrimo metodai yra kompiuterinė tomografija ir branduolinis magnetinis rezonansas. Šiais metodais įvertinamas ne tik naviko dydis, gretimų audinių peraugimas, bet ir išplitimas į limfmazgius, kepenis. Metastazėms nustatyti atliekama plaučių rentgenograma, kaulų scintigrafija.
Ikioperacinis ir pooperacinis spindulinis ir chemoterapinis gydymas mažai veiksmingas, išskyrus vaikų inkstų navikus (Vilmso navikai) , kai chemoterapija (adriamycin, vinkristin, actinomycin) būtina. Neoperuojami inkstų navikai gydomi hormonais (oksiprogesterono kapronatu) , imunoterapija (interferonu, interleukinu 2) .
Esant išplitusiam navikui, skausmams malšinti skiriami nuskausminantys vaistai, metastazes galima švitinti. Esant metastazėms kauluose skiriami bifosfonatai, tada sumažėja kaulų skausmai, kaulų lūžiai. Esant metastazėms kauluose, galima tas vietas švitinti.
Svarbūs yra profilaktiniai sveikatos patikrinimai, kurių metu dažniausiai atliekamas šlapimo tyrimas.
Pastebėjus raudoną šlapimą, būtina kreiptis į gydytoją.
