Po ilgos darbo dienos kūnas dažnai siunčia gana aiškią žinutę: laikas pakeisti padėtį. Pečiai atrodo įsitempę, nugara pavargusi, o atsistojus norisi iš karto išsitiesti. Natūrali reakcija – ieškoti vieno pratimo, kuris per kelias minutes panaikintų visas sėdėjimo pasekmes. Deja, kūnas neveikia kaip kompiuteris, kurį galima atkurti vienu mygtuko paspaudimu.
Viena intensyvi treniruotė vakare taip pat nebūtinai kompensuoja visą dieną praleistą nejudant. Daug naudingiau judėjimą paskirstyti per dieną ir palaipsniui kurti reguliarų aktyvumo įprotį. Tam nereikia iš karto pirkti sporto klubo abonemento, sudaryti sudėtingo plano ar pirmadienį pradėti „naujo gyvenimo”. Pradžia gali būti gerokai paprastesnė.
Kodėl kūnas pavargsta net nieko sunkaus neveikiant?
Sėdėjimas gali atrodyti kaip poilsis, tačiau ilgą laiką išlaikant tą pačią padėtį dalis raumenų nuolat dirba, o kitos kūno dalys juda labai mažai. Situaciją dar labiau apsunkina ekranas, padėtas per žemai, netinkamas kėdės aukštis ar įprotis palinkti į vieną pusę. Net brangi ergonominė kėdė nepadės, jei žmogus joje išlieka beveik nejudėdamas kelias valandas.
Svarbu suprasti, kad nėra vienos tobulos sėdėjimo padėties, kurią būtina išlaikyti visą dieną. Net taisyklinga padėtis ilgainiui gali tapti varginanti, jei ji visiškai nekeičiama. Todėl naudinga ne tik sureguliuoti darbo vietą, bet ir reguliariai atsistoti, pakeisti atramą, kelias minutes pasivaikščioti ar atlikti paprastus judesius.
Trumpos judėjimo pertraukos irgi turi vertę
Fizinis aktyvumas dažnai įsivaizduojamas kaip atskira valanda sporto salėje. Jei tokios valandos dienotvarkėje nėra, žmogus nusprendžia, kad sportuoti apskritai neverta. Tai patogi, tačiau klaidinga logika. Kelios trumpos judėjimo pertraukos nepakeis visos treniruočių programos, bet jos padeda nutraukti ilgą nejudrumo laikotarpį.
Pertraukos metu galima nueiti į kitą kambarį, kelis kartus ramiai atsistoti nuo kėdės, pajudinti pečius ar pasivaikščioti kalbant telefonu. Pratimai neturi būti įspūdingi. Jų paskirtis – pakeisti kūno padėtį ir suteikti jam kitokio judėjimo. Penkios paprastos minutės, kurios iš tikrųjų įvyksta, yra vertingesnės už trisdešimties minučių programą, kuri lieka išsaugota telefono ekrane.
Po darbo nereikia pulti į intensyviausią treniruotę
Kai kūnas jaučiasi sustingęs, agresyvus tempimas ar staigus didelio intensyvumo krūvis ne visada yra tinkamiausias pasirinkimas. Noras kuo greičiau „išjudinti” nugarą ar pečius gali paskatinti atlikti judesius per didele amplitude ir prarasti jų kontrolę. Tempimo pojūtis neturėtų būti painiojamas su aštriu skausmu.
Pradžioje galima pasirinkti nedidelės amplitudės judesius ir ramų tempą. Svarbu kvėpuoti, nekelti pečių link ausų ir nestengtis pasiekti pozicijos, kuriai kūnas dar nepasiruošęs. Judesių amplitudė gali palaipsniui didėti, tačiau tam nereikia varžytis nei su treneriu ekrane, nei su šalia sportuojančiu žmogumi.
Kodėl verta lavinti ne tik lankstumą?
Po sėdimos dienos dažnai norisi vien tempti raumenis, tačiau kūnui reikia ne tik lankstumo. Svarbus ir gebėjimas kontroliuoti pasiekiamą judesio amplitudę. Jei žmogus gali pasyviai pakelti koją aukštai, bet nesugeba stabiliai išlaikyti dubens, didesnis lankstumas nebūtinai padės kasdienėje veikloje.
Todėl treniruotėje verta derinti mobilumo ir jėgos pratimus. Lėti, kontroliuojami judesiai gali padėti geriau pajusti kūno padėtį ir pastebėti, kada darbą perima ne tie raumenys. Tikslas nėra tapti kuo lankstesniam. Tikslas – judėti pakankama amplitude ir gebėti tą judesį valdyti.
Pilatesas kaip kontroliuojamo judėjimo forma
Pilateso treniruotėse daug dėmesio skiriama kvėpavimui, liemens stabilumui, koordinacijai ir judesio kokybei. Pratimai gali būti atliekami ant kilimėlio arba naudojant specialią įrangą. Krūvis priklauso nuo pasirinkto pratimo, pasipriešinimo ir žmogaus fizinio pasirengimo, todėl rami treniruotė nebūtinai reiškia lengvą treniruotę.
Studijose naudojami reformeriai leidžia atlikti pratimus skirtingose padėtyse ir reguliuoti spyruoklių pasipriešinimą. Svarbu, kad įranga būtų stabili, tinkamai prižiūrima ir pritaikyta reguliariam naudojimui. Profesionalią įrangą pilateso studijoms siūlo Balanced Body, tačiau net ir kokybiškas treniruoklis nepakeičia tinkamai parinktos programos bei kvalifikuoto trenerio priežiūros.
Kada reikėtų pasitarti su specialistu?
Įprastas nuovargis ar nestiprus tempimo pojūtis nėra tas pats, kas staigus arba stiprėjantis skausmas. Jei skausmas atsirado po traumos, plinta į ranką ar koją, trukdo miegoti, yra lydimas tirpimo, silpnumo ar kitų neįprastų simptomų, savarankiškų treniruočių pradėti nereikėtų. Tokiu atveju pirmiausia verta kreiptis į gydytoją.
Specialisto konsultacija taip pat naudinga po operacijos, nėštumo metu, turint lėtinių ligų ar ilgą laiką nesportavus. Gydytojas arba kineziterapeutas gali padėti įvertinti, kokio pobūdžio ir intensyvumo veikla konkrečiu atveju yra tinkama. Internete rastas pratimas gali būti geras vienam žmogui, tačiau tai nereiškia, kad jis automatiškai tinka visiems.
Tvarus įprotis prasideda nuo realaus plano
Judėjimo planas turėtų derėti prie gyvenimo, o ne egzistuoti tik idealiame kalendoriuje. Jei šiuo metu sunku rasti valandą treniruotei, galima pradėti nuo kelių trumpų pertraukų darbo metu ir vienos ar dviejų ilgesnių veiklų per savaitę. Pasivaikščiojimas, plaukimas, pilatesas ar paprasti jėgos pratimai gali būti geri pasirinkimai, jei jų intensyvumas pritaikytas individualiai.
Svarbiausia ne pasirinkti madingiausią treniruotę, o sukurti rutiną, kurią galima tęsti. Kūnui nereikia bausmės už tai, kad dieną praleidome prie kompiuterio. Jam reikia reguliaraus, palaipsniui didinamo ir sąmoningai atliekamo judėjimo. Mažiau kraštutinumų, daugiau nuoseklumo – tai paprasta taisyklė, kuri dažnai veikia geriau už dar vieną stebuklingą programą.



