(Snieguolė PILYPIENĖ) Geriausių grožio specialistų prancūzų teigimu, jei norite ilgai likti jauna: mažai valgykite, gerkite daug vandens, sportuokite ir 40-ties metų pagimdykite vaiką.
Holivudo gražuolės priėmė šią rekomendaciją paraidžiui. Be komplikacijų pagimdžiusios sveikus vaikus vėl lieknos ir žvalios grįžo į ekraną. Kritikai turėjo pripažinti, kad 40-metės mamytės – Madona, Kim Beisindžer, Melani Grifit, Džodi Foster – tapo dvasingesnės, brandesnės ir išmintingesnės.
Vakarų Europoje, Skandinavijos šalyse, JAV gimdyti vaiką po 40 metų įprasta. Tuo tarpu pas mus (bent prieš kelerius metus) , išgirdusi, kad Jūsų keturiasdešimtmetė draugė, pažįstama ar kaimynė nėščia ir ruošiasi gimdyti, ne viena kreivai šypteli, nustemba ir palinguoja galva: „Ach, kaip jai nepasisekė… „užkibo“.
Yra keletas teiginių, kurie svarbūs vyresnėms kaip 35-erių metų nėščiosioms:
Jos sunkiau pakelia nėštumą.
Gresia daugiau akušerinių sutrikimų (priešlaikinis gimdymas, pernešiojimas, vaisiaus hipoksija ar hipotrofija, kraujavimas ir t.t.) .
Sunkiau gimdyti, todėl vengiant rizikos beveik visada daromas Cezario pjūvis.
Vyresnė moteris rizikuoja pagimdyti nesveiką kūdikį, ypač padidėja Dauno sindromo tikimybė. Visoms vyresnėms negu 35 metų nėščiosioms atliekamas genetinis tyrimas – chorionbiopsija.
Kad gimdymas atjaunina organizmą, tėra mitas. Iš tikrųjų nėštumas – tai stresas visam organizmui, moters genuose užkoduota liga gali „išlįsti“ būtent nėštumo metu. Todėl prieš pastojant vyresnei moteriai būtina kruopščiai pasitikrinti širdį, inkstus, išsiaiškinti ar nėra endokrininių sutrikimų, sąaugų.
Tačiau visi ginekologai pripažins, jog išimčių daugiau nei taisyklių ir dauguma vyresnių moterų išnešioja ir pagimdo taip pat sėkmingai kaip ir 20-metės.
Medikai išskiria keletą priežasčių, kodėl gimdo vyresnės moterys:
Šeima ilgai saugosi nėštumo dėl karjeros ar materialinių dalykų, o kai apsisprendžia gimdyti, paaiškėja, kad vienas kuris nevaisingas. Užsitęsus gydymui nuo nevaisingumo, pastojama labai vėlai.
Gimdoma sukūrus naują šeimą.
Šeima ryžtasi vėlyvam vaikui, praradusi vienintelį vaiką.
Moteris pastoja, kai dėl artėjančios menopauzės ne taip akylai saugosi nėštumo, o mėnesinės jau būna nereguliarios.
„Dabar toks laikmetis, kai vis daugiau moterų sąmoningai vėliau susilaukia vaikų“, – teigė Vaisingumo klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Audronė USONIENĖ.
Gal ir medicinos specialistai netrukus pripažins, kad geriau gimdyti brandžioms moterims?
Palankiausias laikas gimdyti – sulaukusioms 20-30 metų. Tada galutinai susiformuoja endokrininė sistema, taip pat gerai veikia kitos organizmo funkcijos. Moteris jauna, neturi įsisenėjusių ligų, kurios būdingos vyresnėms moterims. Ji lengviau išnešioja kūdikį ir gimdo. Nėštumas yra gana sunkus ir sudėtingas krūvis moters organizmui. Pastoti sulaukus 35-erių ir vėliau tampa vis sunkiau, nes vaisingumas mažėja. Kai kurios tai išgirdusios nustemba, aiškina jaučiančios evoliuciją, todėl yra pakankamai vaisingos. Iš tikrųjų po 35-erių metų retėja evoliuciniai ciklai. Be to, vyresnės moterys neretai nutunka, padidėja kraujospūdis, išryškėja kai kurios kitos ligos. Nieko stebėtina: kiekvienas žmogus sunkiai susitaiko su senėjimo procesu, juolab moterys. Bet nereiškia, kad 40 metų moteriai yra riba, kurios nevalia peržengti. Priešingai, šiuolaikiniame gyvenime visai normalu ir įmanoma, kad vyresnės moterys pastotų ir sėkmingai gimdytų. Pirmiausia dėl to, kad keičiasi požiūris į vyresnes gimdyves. Be abejonės, įtakos turi ir amerikietiškas gyvenimo būdas. Žinome, kad 40-metės Holivudo žvaigždės susilaukia vaikelių. Kuo mes blogesnės?
Kaip Jūsų pacientės aiškina vėlyvą nėštumą?
Dažnai sako, kad negalėjo ar nepavyko anksčiau pastoti. Be to, labai svarbus moters psichologinis nusiteikimas: vienoms pastoti vyresniame amžiuje yra suprantama ir normalu, kitoms – jau būdamos 25-erių skundžasi esančios per senos gimdyti. Manyčiau, kad tokią vyraujančią nuostatą reikėtų išgyvendinti iš mūsų sąmonės.
Ar nerizikinga gimdyti vyresnėms?
Neabejotina ir visiškai aišku – vyresnėms moterims didesnė rizika pagimdyti kūdikius, sergančius chromosominėmis ligomis. Pavyzdžiui, pagimdyti naujagimį, turintį Dauno sindromą, vyresnėms nei 35 metų moterims tikimybė vienai iš 192 arba 0,5 proc. Nors to paties tyrimo duomenimis, sulaukusiai 35 metų ir vyresnei moteriai turėti sveiką vaiką tikimybė yra 191 iš 192. Kitaip tariant – 199,5 proc. Taigi gimdyti vyresniame amžiuje, galima sakyti, beveik jokios rizikos. Nepaisant to, vyresnėms moterims, nusprendusioms gimdyti, atliekami genetiniai tyrimai. Pirmiausia tiriami hormonai, kurie leidžia spręsti dėl padidėjusios vaisiaus apsigimimo tikimybės. Jei tyrimo rezultatai rodo, kad gali būti patologija, atliekama amnecentezė – tiriami vaisiaus vandenys ir tiksliau diagnozuojami nukrypimai nuo normos. Žinome, kad gerokai patobulėjęs ir ultragarsis tyrimas, bet nėra nei vieno šimtaprocentinio tyrimo metodo, nors dauguma jų leidžia užbėgti už akių galimiems apsigimimo atvejams. Nustačius patologiją, galima laiku nutraukti nėštumą. Tai priklauso nuo moters sprendimo. Tyrimais nustatę vaisiaus Rh (rezus) izumunizaciją (kai moters kraujas Rh neigiamas, o vaisiaus – Rh teigiamas) , vaisiui atliekame kraujo perpylimą. Kraujas leidžiamas per virkštelę. Kartoju, nėštumą galima nutraukti, jei vaisiaus apsigimimai, kuriuos mes nustatome, nesuderinami su gyvybe. Žinoma, tai daroma tik sutikus nėščiajai.
Ar tuomet moterys be išlygų sutinka nutraukti nėštumą?
Visaip būna. Iš savo darbo praktikos ir patirties galėčiau pasakyti, kad dažniau – priešingai. Jei nustatomas nedidelis apsigimimas, moteris vis tiek ryžtasi gimdyti. Tai individualus kiekvienos moters apsisprendimas ir pasirinkimo teisė.
Ar labai sudėtingas balzakiško amžiaus moterų nėštumas?
Jei moteris iki tol buvo gimdžiusi ir tas laiko tarpas nėra labai didelis, tai pastarasis gimdymas nebus nei sudėtingas, nei kažkuo ypatingas. Blogiau apskritai negimdžiusioms. Tiesa, vyresnėms moterims gali atsirasti ir ginekologinių rūpesčių, pavyzdžiui, mioma (nepiktybinis raumeninio audinio navikas) , kuri gali šiek tiek komplikuoti nėštumo ir gimdymo eigą. Jei mioma auga gimdos ertmės link, ji gali mechaniškai trukdyti pastoti ir gimdyti. Moterims, besigydančioms nuo nevaisingumo ir turinčioms nedideles miomas, nebūtina jų šalinti, nes tai neturi įtakos nei pastojimui, nei gimdymui. Vystantis vaisiui, sustiprėja kraujotaka, gimda išburksta ir padidėja. Padidėja ir mioma. Jos raumeniniai sluoksniai šiek tiek pasislenka. Dažna komplikacija nėštumo metu – miomos nekrozė, t.y. miomos kraujotakos sutrikimas. Jis gydomas nuskausminamaisiais vaistais, antibiotikais, lašelinėmis, tokolitikais (vaistais, atpalaiduojančiais gimdą) . Labai retais atvejais pacientę tenka operuoti, t.y. nėštumo metu pašalinti miomą. Jei mioma yra netoli gimdos kaklelio, tai gimdant ji gali mechaniškai trukdyti.
Vadinasi, ir 40-ties sulaukusios gali drąsiai pastoti ir gimdyti?
Kaip minėjau, 40 metų – tai ne riba pastoti ir gimdyti, nes neretai kalendorinis moters amžius skiriasi nuo biologinio amžiaus. Nesportiška, nevengianti žalingų įpročių, chaotiškai gyvenanti trisdešimtmetė gali atrodyti kaip penkiasdeimtmetė. Prisižiūrinčios, tausojančios, sveikai besimaitinančios, nuolat išsimiegančios, nepatiriančios dažnų stresų moterys gali gimdyti ir 45-erių sulaukusios. Apskritai, šiuolaikinis gyvenimo būdas įtakoja ir keičia požiūrį į vadinamąjį vėlyvą gimdymą. Pagaliau tai priklauso nuo moters išsilavinimo ir intelekto. Jaunos moterys, siekiančios karjeros, atideda gimdymą vėlesniam laikui. Pasaulyje aiški vėlyvesnių gimdymų tendencija. Manau, ji palengva įsitvirtina ir Lietuvoje.
