Be cistų ir cistomų yra necistinės struktūros kitų gerybinių kiaušidžių navikų. Jie skirstomi į dvi grupes: produkuojantys hormonus ir neprodukuojantys hormonų. Šie navikai prasideda iš ektopinių („paklydusių”) įvairių audinių užuomazgų likučių kiaušidėse.
Kiaušidės fibroma dažniausiai būna 40-50 metų moterims, gerybinė, apvali ar ovali, lygiu ar gruoblėtu paviršiumi, kieta, lyg atskiras mazgas, dažniau vienoje kiaušidėje, nuo mikroskopinio iki 20-25 cm skersmens.
Teratoblastoma pasitaiko mergaitėms ir paauglėms; tai standokas, paslankus, nelygiu paviršiumi, gruoblėtas darinys, turintis savyje daug kraujagyslių (todėl gana dažnai po naviko kapsule susidaro kraujosruvų) , linkęs greit supiktybėti ir greit metastazuoti kraujo keliu.
Disgerminoma dažniau pasitaiko jaunoms moterims iki 30 metų amžiaus, kurios turi moteriškų lytinių organų infantilizmo (vystymosi atsilikimo, vaikiškumo) požymių; tai lygus ar gruoblėto paviršiaus, kietas, paslankus navikas, esantis vienos pusės kiaušidėje, greitai auga ir užpildo mažojo dubens ertmę, linkęs greit supiktybėti ir metastazuoti limfos keliu. Šie navikai turi būti kuo greičiau operuojami, nes linkę supiktybėti, o savaime ar gydomi medikamentais niekada neišnyksta.
Gerybiniams hormonus produkuojantiems kiaušidžių navikams priklauso kiaušidės fibroadenoma, grūdėtųjų ląstelių navikas (folikuloma) , tekoma ir arenoblastoma. Visi šie navikai gamina labai didelį moteriškų lytinių hormonų – estrogenų – kiekį, dėl to sustorėja ir išveša gimdos gleivinė (išsivysto gimdos gleivinės hiperplazija) .
Kiaušidės fibroadenoma yra apvali, kieta, nuo žirnio iki naujagimio galvos dydžio, būna paprastai vienoje kiaušidėje, supiktybėja retai, pasireiškia preklimakteriniu laikotarpiu (40-45 metų amžiaus moterims) , auga iš celomo epitelio.
Grūdėtųjų ląstelių navikas (folikuloma) – tai mažai paslankus, lygiu ar gruoblėtu paviršiumi, elastingas darinys, pjūvyje – gelsvas arba su oranžiniu atspalviu, auga iš folikulo grūdėtojo sluoksnio ląstelių, linkęs supiktybėti, pasireiškia įvairiais amžiaus laikotarpiais, dažniausiai 40-60 metų moterims. Kartais atsiranda naviko distrofinių pakitimų, todėl dalis naviko suskystėja, susidaro lygiasienių ertmių, užpildytų skaidriu tirštu, į drebučius panašiu turiniu; juo daugiau ertmių, tuo labiau darinys savo išvaizda primena cistomą.
Tekoma – tai apvalus ar ovalus, standžios konsistencijos darinys vienoje kiaušidėje, auga iš kiaušidės intersticinių ar folikulo dangalo mezenchiminių ląstelių, pasireiškia įvairaus amžiaus moterims, dažniausiai vyresnėms kaip 60 metų. Tekoma kartais gamina ne tik moteriškus, bet ir vyriškus lytinius hormonus – androgenus; navikas linkęs supiktybėti, ypač jaunoms moterims.
Arenoblastoma – tai labai retas navikas, dažniausiai pasireiškia 20-30 metų moterims, auga iš mezenchiminio vyriškosios gonados prado, kurio yra išlikę kiaušidės vartuose, ir vienoje kiaušidėje sudaro pilkšvą ar gelsvą, kietą, apvalų, lygaus ar gruoblėto paviršiaus mazgą. Naviko audinys skerspjūvyje yra gelsvas, su kraujosrūvomis ir pseudocistomis. Naviko ypatybė ta, kad jis gamina daug vyriškų hormonų androgenų, dėl ko moteriai atsiranda tik vyrams būdingų antrinių lytinių požymių. Naviko prognozė abejotina, jis labai linkęs supiktybėti.
Minėtiems navikams išvešėjus, atsiranda pastovus ar periodiškai pasikartojantis nestiprus maudžiantis skausmas apatinėje pilvo dalyje arba daugiau kuriame nors šone, atsiduodantis į strėnas ir juosmens sritį, bei sunkumo, tempimo jausmas pilvo apačioje. Sutrinka šlapinimasis, nes navikas spaudžia šlapimo pūslę: varo šlapintis dažnai, po nedaug, neskausmingai. Sutrinka tuštinimasis, nes navikas spaudžia tiesiąją žarną: būna vidurių užkietėjimas, vidurių pūtimas arba atvirkščiai – dažnas tuštinimasis po nedaug. Tampa skausmingos mėnesinės, sutrinka mėnesinių ciklas, moteris sunkiau pastoja, atsiranda nevaisingumas (nevisada) . Jei cista ar cistoma labai didelė, gigantinė (20-30 cm skersmens ir daugiau) , padidėja pilvo apimtis.
Estrogenus gaminantys kiaušidžių navikai išryškina moteriai būdingus antrinius lytinius požymius, ypač tai pastebima mergaitėms iki brandos amžiaus (apvalėja kūno formos, susiformuoja krūtys, gausėja pažastų ir gaktos plaukuotumas, padidėja varputė ir lytinės lūpos, kartais kraujuoja iš gimdos, bet ovuliacija kiaušidėse nevyksta) . Estrogenų perteklius organizme sukelia gimdos gleivinės išvešėjimą – hiperplaziją; tai pasireiškia ilgomis gausiomis mėnesinėmis su kraujo krešuliais, nereguliariais gausiais kraujavimais iš gimdos. Androgenus gaminantys kiaušidžių navikai pasitaiko rečiau ir sukelia moteriai tik vyrams būdingus antrinius lytinius požymius (išnyksta mėnesinės, atrofuojasi krūtys, sumažėja lytinis potraukis, moteris pasidaro nevaisinga, atsiranda vyriško tipo plaukuotumas – želia ūsai, barzda, plaukai ant krūtinės, rankų, kojų, sustorėja balsas, labai padidėja varputė, odoje atsiranda spuogų) . Gerybinės cistos ir cistomos dažniausiai jokių hormonų negamina; juos gamina kitų rūšių gerybiniai kiaušidžių navikai.
Diagnozei patikslinti visada atliekamas ultragarsinis tyrimas (echoskopija) , o prireikus – diagnostinė videolaparoskopija. Ultragarsu išmatuojamas kiekvienos kiaušidės ilgis, plotis, aukštis, apskaičiuojamas jos tūris ir palyginamas su normos dydžiais. Pagal matomą cistinio darinio echoskopinį vaizdą maždaug galima iš anksto numatyti, ar darinys yra gerybinis, ar piktybinis.
Piktybinį naviką galima įtarti tada, kai darinys yra nepaslankus, gruoblėtas, nelygus, mažesnus 10 cm skersmens, jaučiami standūs priegimdžio audiniai, aptinkamas laisvas skystis pilvo ertmėje, ir jei pacientė yra vyresnė nei 35 m. amžiaus.
Papildomai atliekama kompiuterinė tomografija ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai. Esant įtarimui, jog cistinis darinys yra piktybinis, papildomai ištiriama kiaušidžių vėžio žymens CA125 koncentracija kraujyje bei atliekama naviko biopsija.
Jei kiaušidėje nustatomas darinys, įtartinas dėl piktybiškumo, ultragarso kontrolėje, ekrane matant kiaušidės ir naviko padėtį, į makštį įvedama speciali ilga tuščiavidurė punkcinė adata, įtaisyta į specialų „pistoletą”. Nusitaikius adata žaibiškai smeigiama, „iššaunama” pro makšties skliautą ir pilvo ertmę į naviką, ir greit ištraukiama. Iš adatos spindžio išimamas ten likęs audinių stulpelis, kuris išsiunčiamas histologiniam ištyrimui. Jei tai yra cista, paimama skysto cistos turinio, kuriame plaukioja naviko ląstelės, ir išsiunčiama citologiniam ištyrimui) . Šis tyrimo metodas labai saugus, visiškai neskausmingas, trunka tik akimirksnį, o teikia nepaprastai daug informacijos: tiksliai nustatoma cistos, cistomos ar kitokio kiaušidės naviko rūšis, gerybinis jis ar piktybinis, numatoma tolimesnė gydymo taktika. Tiksliausias tyrimo metodas, neginčytinai patvirtinantis diagnozę, yra naviko, pašalinto operacijos metu, histologinis – morfologinis ištyrimas.
Šiuo atveju hormoniniai kontraceptikai skiriami ne kontracepcijos tikslu, o tam, kad greičiau išnyktų cistos (skiriami net moterims, negyvenančioms lytinio gyvenimo) . Šių vaistų veikimo principas tas, kad jie leidžia kiaušidėms „pailsėti”, laikinai slopina kiaušidžių veiklą, sumažina jų aktyvumą: tuomet kiaušidėse nebręsta folikulai, nevyksta ovuliacija, nesusidaro geltonkūnis. Jie vartojami pagal įprastinę kontraceptinę schemą 2 mėn. iš eilės
Kai konservatyvus gydymas neefektyvus, cista neišnyko, linkusi greitai augti, atliekama operacija – videolaparoskopija (dažniau) arba laparotomija (rečiau) . Operacijos metu cista išlukštenama iš kiaušidės arba pašalinama kartu su pakenktąja kiaušidės dalimi arba šalinami to pusės gimdos priedai su cista arba supiktybėjimo atveju šalinama visa gimda su abiejų pusių priedais bei didžiąja taukine (neatsižvelgiant į moters amžių) .
Parodymai operaciniam gydymui yra šie:
kiaušidžių cistiniai navikai, kurių diametras didesnis nei 10 cm;
kiaušidžių cistiniai navikai, kurių diametras mažesnis nei 10 cm, bet kurie neišnyko gydant hormonais po 2 mėn.;
kiaušidžių cistiniai navikai, kurie kliniškai ir ultragarsinio tyrimo metu buvo tikėtini kaip dermoidinės cistos, endometrioidinės cistomos ar buvo diagnozuoti kaip piktybiniai;
kiaušidžių cistiniai navikai, kurie sukėlė ūminius stiprius skausmus, neišnykusius po konservatyvaus gydymo hormonais.
Kiekvienu konkrečiu atveju operacijos apimtis yra individuali ir priklauso nuo situacijos. Vien tik naviko dydis dar neapsprendžia jo piktybiškumo ar būtino operacinio gydymo pasirinkimo, t.y. didelės cistos gali būti nepiktybinės ir išnykti savaime, o maži dariniai gali būti piktybiniai ir reikalauti sudėtingo gydymo. Gali būti operuojama ir 2-3 cm diametro cista jaunai moteriai, jei ji neišnyksta gydant konservatyviai, yra kelių kamerų ar turi papilinių išaugėlių į cistos vidų. Bet kuriuo atveju, koks bebūtų darinys, jis stebimas ligos eigoje, nepaliekamas savieigai ir likimo valiai.
Visos ≥ 3 cm diametro cistos, nustatytos postmenopauzėje, yra įtariamos kaip piktybinės ir gydomos tik operaciniu būdu (nustačius gali būti konservatyviai stebimos 2 mėn., bet joks hormoninis gydymas netaikomas) .