Tai labai dažna (beveik tokia pat kaip peršalimas) žmonių liga, kurią sukelia labai daug priežasčių. Net 80% žmonių kada nors savo gyvenime patiria bent vieną nugaros skausmo epizodą.
Ligos priežastys
Nugaros skausmo priežastys gali būti labai įvairios:
1. Degeneraciniai stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčiai, diskų išvaržos;
2. Raumenų patempimas;
3. Stuburo iškrypimai, netaisyklinga kojų ir pėdų padėtis (nevienodo ilgio kojos, kojų sąnarių artrozė, netinkamas apavas) , netaisyklinga laikysena;
4. Stuburo kanalo susiaurėjimas;
5. Slankstelio lūžis (trauminis ar dėl osteoporozės) ;
6. Stuburo sąnarių ligos (stuburo sąnarių osteochondrozė, ankilozinis spondilitas, psoriazinis spondilitas, Reiterio sindromas) ;
7. Įgimta stuburo patologija;
8. Pilvo organų ligos (inkstų, kasos, tulžies pūslės, ginekologinės, kt.) ;
9. Onkologinės ligos (metastazės į stuburą, mielominė liga, kt.) ;
10. Stuburo slankstelių infekcija (osteomielitas) ;
11. Menstruacijos, nėštumas, pogimdyminis periodas.
Tačiau dažniausiai (net 70% atvejų) nugaros skausmų priežastis lieka neaiški.Dažniau stuburą skauda žmonėms, kurie yra nutukę, mažai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje priverstinėje padėtyje, yra netaisyklingos laikysenos, nuolat būna psichinėje įtampoje. Dažnai nugaros skausmai neigiamai veikia sergančiojo psichiką, sukelia nuolatinę įtampą, slegia, o tai savo ruožtu skatina sprando, nugaros, juosmens raumenų įsitempimą, kuris dar labiau didina skausmą. Susidaro „užburtas ratas”, skausmas tampa lėtiniu net nesant tam ryškios priežasties.
1. Degeneraciniai stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčiai, diskų išvaržos;
2. Raumenų patempimas;
3. Stuburo iškrypimai, netaisyklinga kojų ir pėdų padėtis (nevienodo ilgio kojos, kojų sąnarių artrozė, netinkamas apavas) , netaisyklinga laikysena;
4. Stuburo kanalo susiaurėjimas;
5. Slankstelio lūžis (trauminis ar dėl osteoporozės) ;
6. Stuburo sąnarių ligos (stuburo sąnarių osteochondrozė, ankilozinis spondilitas, psoriazinis spondilitas, Reiterio sindromas) ;
7. Įgimta stuburo patologija;
8. Pilvo organų ligos (inkstų, kasos, tulžies pūslės, ginekologinės, kt.) ;
9. Onkologinės ligos (metastazės į stuburą, mielominė liga, kt.) ;
10. Stuburo slankstelių infekcija (osteomielitas) ;
11. Menstruacijos, nėštumas, pogimdyminis periodas.
Tačiau dažniausiai (net 70% atvejų) nugaros skausmų priežastis lieka neaiški.Dažniau stuburą skauda žmonėms, kurie yra nutukę, mažai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje priverstinėje padėtyje, yra netaisyklingos laikysenos, nuolat būna psichinėje įtampoje. Dažnai nugaros skausmai neigiamai veikia sergančiojo psichiką, sukelia nuolatinę įtampą, slegia, o tai savo ruožtu skatina sprando, nugaros, juosmens raumenų įsitempimą, kuris dar labiau didina skausmą. Susidaro „užburtas ratas”, skausmas tampa lėtiniu net nesant tam ryškios priežasties.
Simptomai
Ligos eiga
· Strėnų, juosmens maudimas – būdingas nedidelei tarpslankstelinio disko išvaržai, esant degeneraciniams diskų pakitimams, netaisyklingai laikysenai, stuburo iškrypimams bei daugeliui kitų nugaros skausmus sukeliančių būklių;
· Ūmus veriantis strėnų, juosmens ar kaklo skausmas, skausmingi stuburo judesiai, tipiškai sukrypusi laikysena – šie simptomai atsiranda įvykus didesnei išvaržai. Paprastai tai įvyksta staiga – lenkiantis, keliant, sukantis. Jei išvarža didelė, ji gali suspausti nervinę šaknelę. Tai pasireiškia stipriais deginančiais, pjaunančiais skausmais kojoje (jei pažeidžiamas sėdimasis nervas) ar rankoje, gali būti odos jautrumo sutrikimai, net raumenų paralyžius;
· Šlapimo ar išmatų nelaikymas, progresuojantis kojų silpnumas – tai didelės išvaržos, spaudžiančios nugaros smegenis, požymiai, reikalaujantys neatidėliotinos medicininės pagalbos, dažniausiai – operacijos.
· Rytiniai ir naktiniai atkaklūs ilgalaikiai stuburo skausmai, sustingimas, praeinantys pasimankštinus, atsiradę jaunam vyrui, kartais kartu su stambių sąnarių (klubų, pečių) skausmais – šie simptomai daugiau būdingi lėtinėms uždegiminėms stuburo sąnarių ligoms: ankiloziniam spondilitui ir kt.
· Jei vyresnio amžiaus moteriai prasideda maudžiantys strėnų ir nugaros skausmai, stipresni vakare, naktį ar ką nors keliant, jei stuburas po truputį deformuojasi, mažėja ūgis, atsiranda kuprelė – reikėtų pagalvoti apie osteoporozę su slankstelių lūžimais.
· Strėnų skausmas, plintantis į pašonę, kirkšnį, šlaunį, pilvo apačią, kartu esantys pakitimai šlapime rodo inkstų ar šlapimtakių ligą (uždegimą ar akmenligę) .
Apie pusei žmonių, kuriems suskaudo nugara, šis skausmas praeina per porą savaičių, didžiajai daliai likusių – per keletą mėnesių. Tik 10% atvejų skausmas užtrunka ilgiau nei tris mėnesius, t.y. tampa lėtiniu.
· Ūmus veriantis strėnų, juosmens ar kaklo skausmas, skausmingi stuburo judesiai, tipiškai sukrypusi laikysena – šie simptomai atsiranda įvykus didesnei išvaržai. Paprastai tai įvyksta staiga – lenkiantis, keliant, sukantis. Jei išvarža didelė, ji gali suspausti nervinę šaknelę. Tai pasireiškia stipriais deginančiais, pjaunančiais skausmais kojoje (jei pažeidžiamas sėdimasis nervas) ar rankoje, gali būti odos jautrumo sutrikimai, net raumenų paralyžius;
· Šlapimo ar išmatų nelaikymas, progresuojantis kojų silpnumas – tai didelės išvaržos, spaudžiančios nugaros smegenis, požymiai, reikalaujantys neatidėliotinos medicininės pagalbos, dažniausiai – operacijos.
· Rytiniai ir naktiniai atkaklūs ilgalaikiai stuburo skausmai, sustingimas, praeinantys pasimankštinus, atsiradę jaunam vyrui, kartais kartu su stambių sąnarių (klubų, pečių) skausmais – šie simptomai daugiau būdingi lėtinėms uždegiminėms stuburo sąnarių ligoms: ankiloziniam spondilitui ir kt.
· Jei vyresnio amžiaus moteriai prasideda maudžiantys strėnų ir nugaros skausmai, stipresni vakare, naktį ar ką nors keliant, jei stuburas po truputį deformuojasi, mažėja ūgis, atsiranda kuprelė – reikėtų pagalvoti apie osteoporozę su slankstelių lūžimais.
· Strėnų skausmas, plintantis į pašonę, kirkšnį, šlaunį, pilvo apačią, kartu esantys pakitimai šlapime rodo inkstų ar šlapimtakių ligą (uždegimą ar akmenligę) .
Apie pusei žmonių, kuriems suskaudo nugara, šis skausmas praeina per porą savaičių, didžiajai daliai likusių – per keletą mėnesių. Tik 10% atvejų skausmas užtrunka ilgiau nei tris mėnesius, t.y. tampa lėtiniu.
Komplikacijos
Tyrimai
Tarpslankstelinių sąnarių, slankstelių, diskų patologijai nustatyti atliekami rentgenologiniai tyrimai. O taip pat bendrieji (kraujo, šlapimo, kt.) tyrimai, vidaus organų echoskopija, ginekologinis tyrimas bei kiti tyrimai galimoms nugaros skausmų priežastims išaiškinti.
Gydymas
Ūmus nugaros skausmas (trunkantis iki 6 savaičių.) gydomas kompleksiškai:
pacientui patariama išsaugoti aktyvumą; skiriami raumenis atpalaiduojantys vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, analgetikai (skausmą mažinantys vaistai) . Kartais vaistai leidžiami tiesiai į stuburo sąnarius ar aplink nervų šakneles.
pacientui patariama išsaugoti aktyvumą; skiriami raumenis atpalaiduojantys vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, analgetikai (skausmą mažinantys vaistai) . Kartais vaistai leidžiami tiesiai į stuburo sąnarius ar aplink nervų šakneles.
Taikomos šiluminės ar šalčio procedūros, masažas, raumenų tempimo, vandens procedūros;
Įvykus didelei disko išvaržai, kuri sukelia vaistais nenumaldomus skausmus, raumenų paralyžių, išmatų ar šlapimo nelaikymą, stuburą reikia operuoti.
Lėtinį nugaros skausmą (trunkantį daugiau 12 savaičių) geriausiai malšina gydomoji mankšta – nugaros raumenų stiprinimas:
Sergantysis mokomas teisingos elgsenos, laikysenos, koreguojamos darbo, poilsio sąlygos, kartu taikomos fizioterapinės procedūros.
Rekomenduojama mankšta, stiprinanti nugaros, dubens ir pilvo raumenis. Sustiprėję raumenys fiksuoja stuburą, jį palaiko teisingoje padėtyje, neleidžia tarpslanksteliniams diskams išsprūsti, susidaryti išvaržai;
Gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, esant reikalui – kiti vaistai.
Patarimai
· Svarbu išlaikyti pakankamą fizinį aktyvumą. Tinka pasivaikščiojimai, plaukimas, bėgiojimas, slidinėjimas, nugaros gimnastika, bendroji mankšta. Tačiau pratimus reikia atlikti taisyklingai: pvz., jei skauda strėnas, plaukiojimas krūtine aukštai iškėlus galvą skausmus gali tik sustiprinti, nes dar labiau įtempiami juosmens, nugaros raumenys. Geriau plaukti krauliu ar nugara. Nerekomenduojamos sporto šakos: tenisas, badmintonas, vandens slidės, burlenčių sportas, irklavimas, šuoliai nuo tramplino, imtynės, kalnų slidinėjimas. Pasitarkite su gydytoju-kineziterapeutu – jis pamokys tinkamų tempimo bei jėgos pratimų, parekomenduos sporto šaką. Išmokite atsipalaidavimo pratimų – jie padės sumažinti slegiančią įtampą, o tuo pačiu ir skausmus.
· Esant ūmiam skausmui, rekomenduojama vieną-dvi dienas pagulėti. Ilgiau gulint dar labiau susilpnės raumenys, stabilizuojantys stuburą.
· Stenkitės atsikratyti antsvorio.
· Dažnai sergantieji tikisi palengvėjimo ar išgijimo vien gerdami vaistus. Turite suprasti, kad taisyklinga laikysena, mankšta, fizinis aktyvumas yra svarbesni veiksniai, padėsiantys įveikti lėtinį nugaros skausmą.
· Kasdienė avalynė neturėtų būti su aukštesniais kaip 2-4 centimetrai kulnais. Pasirinkite tinkamą kėdę (kojos sėdint turi remtis į grindis, o kelių sąnariai turi būti sulenkti stačiu kampu, atlošas – tvirtas ir patogus) ir rašymo stalą. Jei didesnę dienos dalį praleidžiate sėdėdami, jums gali padėti stuburo linkius koreguojanti priemonė – už juosmens užkišta pagalvėlė, ritinėlis ar pleišto formos intarpas ant kėdės. Venkite ilgai dirbti pasilenkę. Jeigu dirbant tenka ilgai būti nepatogioje padėtyje, bent kas valandą darykite trumpas pertraukėles, pasimankštinkite. Nekelkit ir neneškit labai sunkių daiktų. Nekelkit jų ištiestomis rankomis ir sulenkta nugara (pasilenkę) , keldami sulenkit kelius ir klubus (pritūpkit) , laikykit nugarą tiesią. Miegokite ant standaus, neįdubusio čiužinio, pagalvė turi būti nedidelė.
· Esant ūmiam skausmui, rekomenduojama vieną-dvi dienas pagulėti. Ilgiau gulint dar labiau susilpnės raumenys, stabilizuojantys stuburą.
· Stenkitės atsikratyti antsvorio.
· Dažnai sergantieji tikisi palengvėjimo ar išgijimo vien gerdami vaistus. Turite suprasti, kad taisyklinga laikysena, mankšta, fizinis aktyvumas yra svarbesni veiksniai, padėsiantys įveikti lėtinį nugaros skausmą.
· Kasdienė avalynė neturėtų būti su aukštesniais kaip 2-4 centimetrai kulnais. Pasirinkite tinkamą kėdę (kojos sėdint turi remtis į grindis, o kelių sąnariai turi būti sulenkti stačiu kampu, atlošas – tvirtas ir patogus) ir rašymo stalą. Jei didesnę dienos dalį praleidžiate sėdėdami, jums gali padėti stuburo linkius koreguojanti priemonė – už juosmens užkišta pagalvėlė, ritinėlis ar pleišto formos intarpas ant kėdės. Venkite ilgai dirbti pasilenkę. Jeigu dirbant tenka ilgai būti nepatogioje padėtyje, bent kas valandą darykite trumpas pertraukėles, pasimankštinkite. Nekelkit ir neneškit labai sunkių daiktų. Nekelkit jų ištiestomis rankomis ir sulenkta nugara (pasilenkę) , keldami sulenkit kelius ir klubus (pritūpkit) , laikykit nugarą tiesią. Miegokite ant standaus, neįdubusio čiužinio, pagalvė turi būti nedidelė.
Profilaktika
1. Taisyklingos laikysenos ugdymas nuo mažens;
2. Teisingas mitybos, darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas;
3. Jauniems žmonėms, pasirinkusiems stuburą apkraunančią jėgos sporto šaką (sunkioji atletika,kt.) , prieš pradedant sportuoti reikėtų pasitikrinti stuburą.
2. Teisingas mitybos, darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas;
3. Jauniems žmonėms, pasirinkusiems stuburą apkraunančią jėgos sporto šaką (sunkioji atletika,kt.) , prieš pradedant sportuoti reikėtų pasitikrinti stuburą.