KRONO LIGA

Krono liga – tai lėtinė žarnyno liga, kuriai būdingas uždegimas, pažeidžiantis ne tik paviršinius, bet ir giliuosius žarnos sienelės sluoksnius. Nors uždegiminių pakitimų ar opų gali atsirasti bet kurioje žarnyno vietoje nuo burnos iki išangės, tačiau dažniausiai pažeidžiama plonosios žarnos galinė ir storosios žarnos pradinė dalis. Be to, būdingas segmentinis pažeidimas – kai uždegimas apima ne visą žarną, o tik kai kurias jos dalis.

Ligos priežastys

Krono ligos priežastys nežinomos (kaip ir kitos lėtinės uždegiminės žarnyno ligos – opinio kolito) . Manoma, kad Krono ligos atsiradimas gali būti susijęs su tam tikrais organizmo imuninės sistemos sutrikimais. Taip pat įtakos turi ir genetinis paveldėjimas, todėl dažnai Krono liga serga giminaičiai, šeimos nariai. Paprastai susergama 20-40 gyvenimo metais.

Simptomai

Ligos eiga

Dažniausiai liga prasideda iš lėto, rečiau jos pradžia staigi. Būdingas pilvo skausmas pažeistos žarnos dalyje, dažniausiai – dešinėje pilvo pusėje (tuo gali priminti apendicitą) , ir viduriavimas, paprastai be kraujo. Dažniau, nei sergant opiniu kolitu, būna karščiavimas, prakaitavimas, svorio mažėjimas, pilvo pūtimas, bendras silpnumas, kartais – pykinimas, vėmimas. Sergant ilgesnį laiką, atsiranda komplikacijų ir su jomis susijusių simptomų.

Ligai būdingi paūmėjimai. Laikotarpis, kai nėra simptomų, labai įvairus. Neįmanoma nustatyti, kada bus kitas paūmėjimas, kurio trukmė ir gydymo efektyvumas priklauso nuo ligos sunkumo.

Komplikacijos

Krono ligos atveju, net ir skiriant gydymą, galimos komplikacijos. Dažnai susiaurėja žarnos spindis, dėl to gali atsirasti žarnyno nepraeinamumas. Krono ligai būdingos gilios opos, kurios prasigraužia per visą žarnos sienelę į greta esančius organus (šlapimo pūslę, makštį, odą, kitą žarną) , susidaro kanalas – fistulė, kuri dažnai supūliuoja. Fistulių dažniausiai susidaro tarp žarnos ir aplink išangę esančios odos bei tarp plonosios ir tiesiosios žarnos. Rečiau būna kraujavimas iš žarnos.

Sergant Krono liga, dėl plonosios žarnos uždegimo nepasisavinamos kai kurios maistinės medžiagos, jų mažiau gaunama su maistu ar netenkama viduriuojant, todėl atsiranda baltymų, vitaminų, mikroelementų (cinko, magnio, kalcio, geležies) trūkumas, sutrinka vystymasis ir augimas vaikystėje. Kadangi blogiau pasisavinamas vitaminas B12, atsiranda jo stokos mažakraujystė. Krono ligos atveju gali atsirasti ir kitų organų pažeidimų: akių, sąnarių uždegimas, odos pakitimų, kepenų ligų (dažniausiai – pirminis sklerozuojantis cholangitas, kuriam būdingas tulžies latakėlių pažeidimas) , inkstų ir tulžies pūslės akmenligė. Ilgiau sergant Krono liga, didėja žarnyno vėžio rizika, bet ši komplikacija būna rečiau nei opinio kolito atveju.

Tyrimai

Kraujo tyrime gali būti sumažėjęs hemoglobino kiekis (dėl geležies, folinės rūgšties ar vitamino B12 stokos) , padidėjęs leukocitų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis. Pakitimų žarnyne nustatoma, atliekant rentgenologinius ir endoskopinius tyrimus. Endoskopinio tyrimo (kolonoskopijos, gastroskopijos) metu mikroskopiniam ištyrimui (tiksliausiai diagnozei patvirtinti) gali būti paimtas gleivinės gabaliukas (biopsija) . Taip pat atliekamas išmatų pasėlis – nustatoma ar nėra žarnų uždegimą sukeliančių bakterijų.

Gydymas

Gydymui skiriama kelių grupių vaistų: aminosalicilatų (mesalazinas, sulfasalazinas) , gliukokortikoidų (prednizolonas, metilprednizolonas) , imunosupresantų (azatioprinas, metotreksatas, 6-merkaptopurinas) . Dažniausiai skiriamas ilgalaikis gydymas aminosalicilatais (net ir išnykus simptomams – kad liga nepaūmėtų) . Esant stipriam uždegimui, papildomai skiriama gliukokortikoidų, tačiau ilgalaikiam gydymui jie nelabai tinkami, kadangi sukelia daug šalutinių reiškinių. Jei toks gydymas neefektyvus arba jei ilgą laiką reikia skirti dideles gliukokortikoidų dozes, pridedama imunosupresantų. Taip dažniausiai pavyksta sumažinti gliukokortikoidų dozę ir jų šalutinį poveikį.
Be minėtų vaistų, gali būti skiriama antibiotikų (dažniausiai – metronidazolis, chinolonų, cefalosporinų grupės vaistai) , vitaminų (B12, A, D, E, folinė rūgštis) , žuvies taukų.

Esant sunkiai Krono ligai, gali būti skiriamos lašinės infuzijos, koreguojami kraujo elektrolitų sutrikimai, lašinami baltymai (kai sumažėja jų kiekis kraujyje) . Kartais, kai dėl sunkios būklės neįmanomas normalus maitinimasis, skiriama specialių maitinamųjų mišinių į veną.

Ieškoma ir naujų vaistų Krono ligai gydyti. Lietuvoje dar nevartojamas, tačiau kai kuriose šalyse jau bandomas naujas vaistas – infliksimabas.

Atsiradus kai kurioms komplikacijoms (žarnos susiaurėjimui, nepraeinamumui, kraujavimui, pūliniams, negyjant fistulėms) , reikalingas operacinis gydymas – šalinama pakenkta žarnos dalis. Tačiau taip Krono ligos visiškai išgydyti neįmanoma – net pašalinus visą pakenktą žarną, uždegimas atsiranda kitoje vietoje.

Patarimai

Nėra specialios dietos, kuri padėtų apsisaugoti nuo ligos paūmėjimo. Kai kuriems ligoniams simptomai sustiprėja nuo pieno, alkoholio, aštrių prieskonių ir pan.

Patariama vengti netoleruojamų maisto produktų, paūmėjimo metu skiriamas mažiau skaidulų turintis maistas, kuris turėtų būti kaloringas. Svarbu vartoti pakankamai trūkstamų vitaminų, mikroelementų.

Reiktų žinoti, kad net ir išnykus ligos simptomams reikia nuolat vartoti vaistų, nes liga bet kada gali atsinaujinti.

Profilaktika

Priemonių, kurios padėtų išvengti Krono ligos, nežinoma.