Kas, jei per atostogas susirgai ne namie?

(Rūta Stalionytė) Atostogas dauguma žmonių stengiasi praleisti ne namie. Vieni keliauja po užsienio šalis, kiti lepinasi lietuviško pajūrio saule, treti pailsėti nuo civilizacijos traukia į kaimus, pas tėvus ir senelius. Tačiau ligai visai nesvarbu, kur jūs atostogaujate. Liga, kaip žinia, visuomet užklumpa ne laiku ir yra linkusi ignoruoti faktą, kad jums atostogos. Todėl prieš vykdami atostogų, pamąstykite, ką gi darysite, jei susirgsite būdami toli nuo savo poliklinikos ar gydytojo.
Atostogaujantiems Lietuvoje, vertėtų atsižvelgti į Rimos Vaitkienės, Sveikatos apsaugos ministerijos pirminės sveikatos priežiūros skyriaus vyr. specialistės patarimus, skirtus apdraustiesiems privalomuoju socialiniu draudimu. Tai yra asmenims, kurie patys moka (arba už juos yra mokama) privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat valstybės lėšomis draudžiamiems asmenims.
Primename, kad valstybės lėšomis, pagal LR Sveikatos draudimo įstatymą draudžiami šie asmenys: 1) turintys teisę gauti bet kurios rūšies pensiją; 2) bedarbiai, registruoti darbo biržoje bei nedarbingi jų šeimos nariai; 3) nėščiosios, turinčios teisę gauti motinystės atostogas; 4) motinos (tėvai, jie motinos nėra) iki jų vaikams sukaks 8 metai, taip pat auginančios (-tys) 2 ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės; 5) asmenys iki 18 metų; 6) bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų bei aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai; 6) valstybės remiami asmenys, turintys teisę gauti socialinę pašalpą; 7) I, II ir nedirbantys III grupės invalidai ir kiti. įstatymas išvardija net 14 kategorijų asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis ir turinčių teisę gauti vadinamąjį nemokamą gydymą visoje Lietuvoje, nesvarbu ar žmogus kreipsis į savo polikliniką, ar kito Lietuvos miesto gydytojus.
Jei esate dirbantis asmuo, atostogaudami Lietuvoje pasiimkite “Sodros” pažymėjimą, taip pat kitus dokumentus, kurie įrodo, kad esate draudžiamas valstybės lėšomis. Jei liga užklups ne namie, šiuos dokumentus pateikite artimiausiai poliklinikai, ir neturėtų kilti jokių problemų dėl gydymo. Pasak R. Vaitkienės, Lietuvos gydytojai nepalieka žmonių be pagalbos.
Vis dėlto tiems, kurie iš namų išvyksta ilgesniam, nei mėnuo laikui, arba, pavyzdžiui, visai vasarai išveža vaikus pas senelius į kaimą, vertėtų išsiregistruoti iš savo poliklinikos ir prisiregistruoti ten, kur vasarą gyvensite. Teks rašyti prašymą “savo” poliklinikai dėl išregistravimo, ir gauti sutikimą iš “vasarinės”, kad jus sutinka priregistruoti. Žmogui tai nėra patogu, tačiau teritorinės ligonių kasos kas mėnesį tikslina duomenis, kiek poliklinikoje priregistruota žmonių, ir pagal juos atsiskaito su gydymo įstaigomis.
Tie, kurie ką tik baigė bendrojo lavinimo mokyklas ir jau sulaukė 18 metų, tačiau nedirba, netapo aukštųjų, profesinių ar aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentais, nebėra apdrausti Sveikatos draudimu. Šiems piliečiams tik gavus mokyklos baigimo pažymėjimą, siūlytina užsiregistruoti darbo biržoje. Taip jie išliks apdraustųjų sąraše ir kreipiantis į gydytoją nekils papildomų problemų.
Vykstantiems atostogų į svečias šalis aukščiau minėti patarimai negalioja. Jei susiruošėte atostogauti užsienyje, apsidrauskite nuo nelaimingų atsitikimų užsienyje, o taip pat medicininių išlaidų užsienyje draudimu. Turistines keliones organizuojančios agentūros, taip pat kiekviena draudimo kompanija siūlo šios kategorijos draudimą visiems keliauninkams, besirūpinantiems savo sveikata ir pinigais. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų užsienyje kainuoja keliolika litų. Šis draudimas negarantuoja nemokamos pirmosios medicininės pagalbos teikimo, tačiau taip apsidraudę turistai, svečioje šalyje patyrę traumą, gauna piniginę kompensaciją. Turistui žuvus, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų užsienyje sutartyje numatyta suma išmokama paveldėtojams pagal įstatymus.
Medicininių išlaidų užsienyje draudimas garantuoja, kad sutrikus sveikatai svečioje šalyje gausite nemokamą būtinąją pagalbą, kurią suteikus (jei prireiks papildomo gydymo) galėsite grįžti į Lietuvą tęsti gydymo. Nuo 1999 m., kai Lietuva pasirašė bevizio režimo sutartį su Šengeno valstybėmis, lietuvaičiams, vykstantiems į šias šalis nėra būtina draustis medicininių išlaidų užsienyje draudimu. Tačiau kelionių agentūrų ir draudimo kompanijų darbuotojai siūlo nerizikuoti. Paskaičiuokite: medicinos išlaidų užsienyje dviems savaitėms draudimas, keliaujant po Europą, jums kainuos nuo 26 iki 30 lt. O vienos paros Vokietijos ligoninėje kaina nedraustam minėtu draudimu turistui kainuoja apie 1,3 tūkst. Lt. Tad gal vertėtų apsidrausti, ypač jei keliaujate su vaikais.