2022 m. birželio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo nariai Linas Slušnys, Aurelijus Veryga, Jurgita Sejonienė ir Rimantė Šalaševičiūtė šiandien, birželio 10 d., dalyvauja Taline vykstančiame Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje.
Baltijos valstybės vis dar netaiko modernaus vėžio gydymo dalelių spinduliais
Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų nariai kartu su Baltijos valstybių vyriausybių atstovais aptaria valstybių bendradarbiavimą vėžio gydymo ir prevencijos srityje.
Pastebima, kad Baltijos valstybių sveikatos rodikliai šioje srityje panašūs, ir, deja, šalys nėra tarp tų ES valstybių, kurios suteikia geriausias sveikatos priežiūros paslaugas vėžiu sergantiems pacientams. Posėdyje apžvelgti naujausi sveikatos rodikliai, aptarta, kokios yra spragos ir kokių bendrų iniciatyvų Baltijos valstybės galėtų imtis, kad pagerintų vėžio gydymo padėtį regione. Diskutuota, ar reikalingas Baltijos onkologijos tinklas, siekiant pagerinti vėžio kontrolę ir gydymą, ir kokių veiksmų reikėtų imtis, siekiant sukurti Baltijos valstybių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija platformą, ar Baltijos valstybės koordinuoja informaciją apie vėžio klinikinius tyrimus regione ir ką reikia tobulinti šioje srityje.
„Baltijos valstybėse yra dar daug vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo spragų, todėl reikia imtis bendrų iniciatyvų padėčiai regione gerinti. Yra galimybių tobulinti vėžio gydymą, pavyzdžiui, plečiant tiek patikros aprėptį, tiek didinant daugelio išgydomų vėžio formų gydymo rodiklius. Labai svarbu nepamiršti ir vėžio rizikos veiksnių prevencijos ir nuolat skatinti šalis tinkamai įgyvendinti tarptautinius susitarimus, skirtus jų valdymui. Svarbu tinkamai įgyvendinti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos nuostatas, PSO SAFER iniciatyvos siūlomas priemones alkoholio kontrolės srityje. Taip pat būtina stiprinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą onkologijos srityje. Bendradarbiavimas pagerintų vėžio kontrolę ir gydymą, svarbu koordinuoti keitimąsi informacija apie klinikinius vėžio tyrimus Baltijos valstybėse ir apie pažangiąją dalelių terapiją vėžio gydymui Baltijos valstybėse“, – sako Seimo narys Aurelijus Veryga.
Posėdžio metu CERN atstovas pristatė greitintuvo technologiją ir pažangios dalelių terapijos galimybes. Modernus vėžio gydymas dalelių terapija leidžia gydyti plačiai išplitusį vėžį, sukeliant mažiau žalos ir rizikos kitiems organams. Šis metodas ypač rekomenduojamas vaikams, nes jis leidžia pagerinti gyvenimo kokybę po gydymo. CERN pradėjo naują bendradarbiavimo iniciatyvą, kuria siekiama sukurti naujos kartos kompaktinius greitintuvus joninei vėžio terapijai. Vėžio gydymas dalelių spinduliais yra moderni besivystanti alternatyva tradiciniam rentgeno spindulių naudojimui, ir šiuo metu Europoje yra tik du regionai, neturintys dalelių terapijos galimybių – Pietryčių Europa ir Baltijos valstybės.
„Baltijos valstybėms reikia pavyzdinio projekto. Norint jį įgyvendinti, būtinas inžinierių, gydytojų, chemikų ir daugelio kitų ekspertų indėlis. Pažangus greitintuvas galėtų atverti kelią naujam jonų terapijos gydymui, bet tokiems projektams reikia daug lėšų“, – pastebi Seimo narė Jurgita Sejonienė. Pasak parlamentarės, „šiam projektui būtinos investicijos yra pernelyg didelės, kad patys universitetai galėtų jas finansuoti. Šis projektas domina mokslo bendruomenę ir universitetų vadovus – tai nedažnai pasitaiko, todėl Baltijos valstybių parlamentų nariai aiškinosi, kokie yra tokio projekto privalumai ir trūkumai Baltijos valstybėse, ar tokiam projektui pritartų medicinos specialistai ir kokių tolesnių veiksmų reikia imtis norint jį įgyvendinti“.
Reikalingas sistemingas požiūris į bendrus tarpvalstybinius pirkimus sveikatos sektoriuje
Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje aptarti bendri Baltijos valstybių projektai ir pirkimai. Šis klausimas įtrauktas į Baltijos Asamblėjos darbotvarkę jau daugelį metų, todėl komitetas posėdyje norėjo daugiau sužinoti apie dabartines iniciatyvas ir gauti pasiūlymų dėl naujos bendradarbiavimo veiklos šioje srityje, kaip Baltijos valstybės galėtų toliau plėtoti išteklių telkimą, kad užtikrintų kokybišką ir ekonomiškai efektyvią sveikatos priežiūros sistemą Baltijos regione.
Kaip sakė Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, „Baltijos Asamblėja jau daugelį metų pabrėžė, kad Baltijos šalims reikia glaudesnės integracijos keliose sveikatos priežiūros srityse ir kad tai galima pasiekti įgyvendinant konkrečius bendrus tarpvalstybinius projektus. Sveikatos priežiūros išteklių sutelkimas gali padėti sukurti aukštos kokybės ir ekonomiškai efektyvios sveikatos priežiūros sistemą Baltijos regione“. Baltijos Asamblėja buvo surengusi plačias diskusijas dėl veiksmingesnės organų transplantacijos sistemos sukūrimo. Į komiteto posėdžių darbotvarkę taip pat buvo įtraukti tokie klausimai kaip bendrų specializuotų medicinos centrų steigimas, bendras valstybės finansuojamų vaistų ir medicininės įrangos pirkimas, greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas pasienio miestuose ir nevaisingumo gydymas.
Parlamentaras L. Slušnys pabrėžė, kad Baltijos Asamblėja taip pat ragino imtis bendrų viešųjų pirkimų dar platesniu mastu, pavyzdžiui, perkant vaistus įvairių onkologinių ligų ir retųjų ligų gydymui. „Perkant bendrai, dėl padidėjusio pirkimo ir planavimo apimčių ir nuspėjamumo galėtų sumažėti vaistų kainos, tačiau Baltijos valstybėms reikia suderinti savo teisės aktus, įvertinti esamus žmogiškuosius išteklius ir rasti trūkstamus pajėgumus. Bendradarbiavimas galėtų vykti skaitmeninės sveikatos priežiūros srityje, taip pat įgyvendinti keitimąsi e. sveikatos duomenimis tarp Baltijos valstybių ir kitų ES valstybių narių. Įvairių veiksmų jau yra imtasi. Baltijos valstybės taip pat galėtų bandyti surengti derybas dėl tam tikrų konkrečių vaistų, nes suderinti visų vaistų pirkimus yra gana sunku“, – posėdyje kalbėjo Seimo narys L. Slušnys.
Baltijos valstybių parlamentarai ir vyriausybių atstovai aptarė dabartinę Baltijos valstybių bendradarbiavimo padėtį kovojant su infekcinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis, įskaitant COVID-19, kokios yra tobulintinos sritys, kaip Baltijos valstybės užtikrina sveikatos politikos dialogą ir kokie yra šios srities iššūkiai ir galimi sprendimai. „Baltijos valstybės COVID-19 pandemijos metu toliau bendradarbiavo teikiant greitosios pagalbos paslaugas pasienio teritorijose. Valstybės taip pat susitarė dėl bendros veiklos valdant pandemiją ir atkreipė dėmesį į tokias galimo tolesnio bendradarbiavimo sritis kaip dalijimasis informacija, surengė susitikimus ministrų ir kitais lygmenimis. Buvo rengiami ekspertų lygio susitikimai, kuriuose reguliariai aptariamas pandemijos valdymas ir tokie klausimai kaip reikalavimai keliautojams, išimtys ir izoliacija. Vyko nuolatiniai ministrų susitikimai, aptariant aktualias problemas ir COVID-19 valdymą“, – kalbėjo Seimo narys L. Slušnys.
„Baltijos Asamblėja daugelį metų ypatingą dėmesį skyrė bendriems vaistų ir medicinos prietaisų pirkimams Baltijos valstybėse, todėl posėdyje išklausyta naujausia informacija apie dabartinę veiklą ir bandyta suprasti, ar Baltijos valstybės susitarė dėl naujo partnerystės susitarimo, numatančio sistemingą požiūrį į bendrus tarpvalstybinius pirkimus sveikatos sektoriuje, kuris buvo vienas iš Baltijos Asamblėjos 2021 m. rekomendacijų“, – komentavo Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Jos pastebėjimu, labai daug dėmesio skiriama viešųjų pirkimų teisinei procedūrai, tačiau pirkimai prasideda gerokai anksčiau, nei paskelbiama faktinė teisinė viešųjų pirkimų procedūra. „Trūksta būtent šių veiksmų planų aptarimo. Reikalinga sistema, apimanti veiksmingas procedūras ir labai konkrečius iš anksto priimtus sprendimus. Tai bus labai konkreti strategija, padedanti derinti veiksmus dar iki dalijimosi informacija, suinteresuotųjų subjektų valdymo ir komunikacijos strategijos. Vis dar kyla klausimas, kas yra atsakingas už viešųjų pirkimų vykdymą. Buvo pasiūlyta, kad galbūt Baltijos valstybės turėtų nuo kažko pradėti ir tik tada kalbėti apie viešųjų pirkimų procedūrų suderinimą“, – sakė Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
