Artėjantis antrasis rinkimų į Seimą turas ir besiformuojanti naujoji Vyriausybė – šių dienų aktualijos, kuriomis gyvena visa Lietuva. Šiame kontekste itin aktualu atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į opias problemas, kurios egzistuoja sveikatos sistemoje ir iš naujosios valdžios pareikalaus atitinkamų sprendimų. Būtent tai ir sieks padaryti šį savaitgalį LITEXPO „Sveikatos paroda 2024“ vyksiantis ekspertinės nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ (ELSKI) forumas. Gyvybės mokslų teisės ekspertas ir ELSKI atstovas Andrej Rudanov pasakoja, kaip gimė forumo idėja ir ko jame tikėtis parodos lankytojams. „ELSKI visą savo veiklos laikotarpį (o šį spalį mums sukanka 13 metų) labai aktyviai dirba su tuo, jog Lietuvos sveikatos sistema būtų tvari, nuosekli, pagrįstai ir…
Tradicija tapusi vidaus ligų konferencija sukvietė įvairių sričių specialistus
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos konferencijų salėje bei nuotoliu vyko kombinuota vidaus ligų konferencija „Gydytojo darbo kasdienybė ir iššūkiai“. Tradicinė rudeninė konferencija, rengiama Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Pažangiosios medicinos draugijos, į salę ir prie kompiuterių ekranų sukvietė klausytojus ir viso Šiaulių regiono. Konferencijai pirmininkaujanti RŠL Gastroenterologijos-endikrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas Gitana Acutė bei Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos gydytoja pulmonologė Asta Žaliukienė pasveikino konferencijos dalyvius: visų specialybių gydytojus, šeimos gydytojus ir bendrosios praktikos slaugytojus, radiologijos technologus, ergoterapeutus, biomedicinos technologus, kineziterapeutus, medicinos biologus, medicinos fizikus, medicinos psichologus, medicinos genetikus, akušerius, išplėstinės praktikos vaistininkus, vaistininkus. Susirinkusius į kasmetinę tradicinę konferenciją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pasveikino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės…
Menopauzė: užklumpa visas, tačiau nemalonių simptomų galima ir išvengti
Artėjant penktai dešimčiai daugelį moterų pradeda kamuoti pirmieji menopauzės simptomai: pila karštis, svaigsta galva, padidėja prakaitavimas, skauda sąnarius, paūmėja nuotaikų kaita. Organizme vykstančius natūralius pokyčius gali sušvelninti ne tik medicininiai preparatai, bet ir tinkama mityba bei fizinis aktyvumas. Įprastai moters klimaksas vyksta etapais: pirmieji premenopauzės simptomai trunka kelerius metus, kol tarp 45-55 metų išnyksta menstruacijos. Kai menstruacijos nepasirodo 12 mėnesių iš eilės, diagnozuojama menopauzė. „Į vaistinę užėjusios vyresnės moterys neretai prašo patarimo, kaip pagerinti savo savijautą ir išspręsti sveikatos problemas, kylančias dėl organizme vykstančių pokyčių. Neseniai viena 50-metė klientė taip ir įvardino, kad iki menopauzės jautėsi sveika, o šiai prasidėjus pasijuto visiška ligone. Po profilaktinio sveikatos patikrinimo paaiškėjo, kad ir…
Ligonių kasos viršsutartines paslaugas apmokės lanksčiau
Keičiasi viršsutartinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka, kad gydymo įstaigos galėtų anksčiau gauti apmokėjimą už paslaugas, kurių suteikė daugiau, nei buvo numatyta sutartyje, o pacientai laiku gautų reikiamą pagalbą. Pokyčiai įstaigoms suteiks daugiau lankstumo valdant savo finansus ir leis geriau atliepti realius pacientų poreikius. Nuo šiol viršsutartinės sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant ir visas medicininės reabilitacijos paslaugas, esant finansinių galimybių, galės būti apmokėtos ir pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui, o ne tik kartą per pusmetį, kaip buvo anksčiau. Tai suteiks daugiau finansinio saugumo sveikatos priežiūros įstaigoms, o pacientams – greitesnę prieigą prie svarbių paslaugų. Svarbus pokytis – galimybė viršsutartines paslaugas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų, kai…
Chirurgas papasakojo apie vieną sudėtingų operacijų metodą: mažiau skausmo, komplikacijų ir jokių randų
Mažiau skausmo ir komplikacijų, greitesnis gijimas ir grįžimas į įprastą gyvenimo ritmą – tik keli laparoskopinės chirurgijos privalumai. Lietuvoje jau nuo 1990 metų pradėjusi populiarėti minimaliai invazinė chirurgija, vadinama didžiuliu medicinos laimėjimu, šiandien gyvenimą pagerina didžiajai daliai pacientų. Chirurgo veiksmų tikslumas – įspūdingas Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ abdominalinės chirurgijos gydytojo Dr. Vytauto Lipnicko, minimaliai invazinei chirurgijai priskiriamos laparoskopinė ir robotinė chirurgija, chirurgija pro natūralias angas, taip pat endoskopinės (tiek diagnostinės, tiek ir gydomosios) procedūros bei intervencijos, atliekamos ultragarso ar kompiuterinės tomografijos kontrolėje. „Geriausiai žinoma laparoskopinė chirurgija yra toks operavimo būdas, kuomet pro nedidelius pjūvelius pilvo sienoje į pilvaplėvės ertmę įkišami specialūs vamzdeliai, ir tada prileidžiama specialių dujų (anglies dvideginio), kad…
Skelbiamas konkursas Lietuvos medicinos bibliotekos vadovo pareigoms eiti
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia kandidatus pretenduoti į Lietuvos medicinos bibliotekos (LMB) direktoriaus (-ės) pareigas bei prisidėti prie publikuoto Lietuvos medicinos mokslo paveldo išsaugojimo ir įgyvendinti sveikatos apsaugos prioritetus e. sveikatos paslaugų, informacijos ir žinių visuomenės plėtros, mokslo ir kultūros srityse. Pretendentams dokumentus būtina pateikti iki lapkričio 6 d. imtinai. „Medicina ir sveikatos apsaugos sistema tampa vis labiau kompleksiška, o kartu su tuo vis svarbesnės tampa žinios ir prieiga prie jų. Skaitmenizacija, profesinis ir visuomenės švietimas, laiko dvasią ir poreikius atitinkančių informacinių išteklių prieinamumo didinimas – tai pagrindiniai darbai, kurie lauks naujosios Lietuvos medicinos bibliotekos vadovės ar vadovo. Kviečiu pretendentus kandidatuoti į vadovo postą ir savo žiniomis bei energija prisidėti…
Dirbtinis intelektas medicinoje suteiks daugiau galimybių žmogiškajam kontaktui
Dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo galimybės medicinoje pastaraisiais metais eksponentiškai auga – nuo asistavimo sveikatos priežiūros specialistui iki tikslesnės ligų diagnozės. Prgnozuojama, kad iki 2030 m. DI sprendimais paremta sveikatos priežiūros rinka išaugs 30 kartų. Anot projekto „SustAInLivWork“ dalyvio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjo, startuolio „Ligence“ įkūrėjo ir gydytojo-kardiologo Arno Karužo, vienas didžiausių DI privalumų – gebėjimas įvertinti didelį kiekį duomenų ir taip padėti tiksliau diagnozuoti ligas ar efektyviau vertinti pacientų prognozę. Šios nuolat besivystančios technologijos tampa asistentu gydytojo darbe, ypač atliekant sudėtingas diagnostines procedūras. Pavyzdžiui, sertifikuoti DI įrankiai gali būti naudojami antrajai medicininei nuomonei gauti, gerokai sumažindami klaidų riziką. „Atsiranda vis daugiau DI taikymo realioje klinikinėje praktikoje pavyzdžių, tarkime, automatiniai…
Ligonių kasos: šlapimo nelaikančių pacientų išlaidos sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Išdrįskite kreiptis pagalbos
Šlapimo nelaikymas yra sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji ne tik blogina pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, bet ir daro didelį poveikį ekonomikai bei sveikatos priežiūros ištekliams. Naujausias Europos urologų asociacijos užsakymu parengtas tyrimas atskleidė, kad praeitais metais šlapimo nelaikymo priežiūros išlaidos Europoje siekė net 69 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šios išlaidos gali padidėti 25 proc., pasiekdamos beveik 87 mlrd. eurų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) taip pat atkreipia dėmesį į šią problemą ir aktyviai prisideda prie finansinės naštos mažinimo pacientams. VLK įvertino, kaip per pastaruosius penkerius metus keitėsi šlapimo sulaikymui skirtų medicinos pagalbos priemonių (MPP) kompensavimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo…
Kitąmet PSDF biudžetas išaugs iki beveik 4 milijardų
Vyriausybė posėdyje pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų. Šis biudžetas atspindi valstybės pastangas stiprinti sveikatos apsaugos sistemą ir užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų lengviau prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. „Privalomojo sveikatos draudimo fondo augimas atspindi visos Lietuvos gyventojų pastangas kurti gerovę. Matant šias pastangas, yra įsipareigojimas grąžinti sumokėtas įmokas kokybiškomis ir savalaikėmis sveikatos paslaugomis. Kitąmet reikšmingai išaugus valstybės galimybėms, prioritetas bus teikiamas sveikatos paslaugų prieinamumui didinti, taip pat vaistų kompensacijos plėtrai. Tai sveikatos paslaugų grupės, kuriomis naudojasi didžioji dalis…
Pasaulinės krūties dienos proga sušvitusios rožinio kaspino projekcijos primena: rūpinkimės savo sveikata
Ilgėjantys ir tamsėjantys rudens vakarai Vilniuje sužibo rožine spalva. Pasaulinės krūties dienos proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kolonos apšviestos įspūdingomis rožinio kaspino projekcijomis. Iniciatyvos autorius Nacionalinis vėžio institutas taip siekia atkreipti dėmesį į krūties vėžio prevenciją ir paraginti šalies moteris rūpintis savo sveikata, dalyvauti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Rožinio kaspino projekcijomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kolonos apšviestos spalio 14-16 d. nuo šeštos vakaro iki aštuntos ryto. Už šias įspūdingas projekcijas Nacionalinis vėžio institutas nuoširdžiai dėkoja Vilniaus miesto savivaldybei. Spalio 15 d., minint Pasaulinę krūties diena, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko šiai progai skirtas renginys „Pasaulinė krūties diena 2024: fizinė ir dvasinė darna“. Renginį organizavo Nacionalinis vėžio…
