Miegas – tai periodiška fiziologinė organizmo ramybės būsena, kurios metu iš dalies atsiribojama nuo visų kūno pojūčių, išorinio informacijos srauto. Pagrindinė miego funkcija – atkurti organizmo jėgas. Per dieną smegenys prikaupia daugybę informacijos, kuri patalpinama trumpojoje atmintyje. Miego metu vyksta duomenų išfiltravimas – tai, kas naudinga, perkeliama į ilgalaikę atmintį, kas nereikalinga – pašalinama iš trumpalaikės atminties, taip paruošiant vietą naujai ateinančios dienos informacijai. Neišsimiegojus, trumpoji atmintis perkraunama, ji nebegali talpinti ir apdoroti naujų žinių, todėl jaučiamės pavargę, sumažėja produktyvumas, sulėtėja veiksmų atlikimo greitis, suprastėja kokybė. Miegas turi lėtąją ir greitąją fazę, kuri nakties metu kartojasi 3-5 kartus. Lėtosios fazės metu žmogu apima snaudulys, sumažėja reakcija į dirgiklius, sąmoningumas, sulėtėja…
Net jei lauke vėsu, kremas nuo saulės – būtinas
Pavasarį saulei vis dažniau pasirodant, daugelis mėgsta pasišildyti jos spinduliuose. Ir net jei lauke šiomis dienomis vėsoka, kremas nuo saulės – būtinas, jei norite apsaugoti savo odą nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių. „Camelia“ farmacijos specialistė Karolina Vėgėlė sako, kad dažniausiai tai lemia įsitikinimas, jog apsauginės priemonės reikalingos tik vasarą ar keliaujant atostogų į šiltus kraštus, nors tai – netiesa. Kai lauke dar vėsu ir saulėje kaitiname tik veidą ir rankas, priemonės nuo saulės reikalingiausios būtent šioms kūno vietoms. „Saulė mūsų odą veikia visus metus, o jos pačių kenksmingiausių UVA spindulių neuždengia nei ploni debesys, nei stiklas. UV spinduliuotė, kuri skatina priešlaikinį odos senėjimą ir sukelia vėžį, veikia mus net vėjuotą ir…
„Moderna“ praneša apie pasiektą pirminį tyrimo tikslą antrojo (iš trijų) COVID-19 vakcinos klinikinių tyrimų etapo metu vaikų nuo 6 mėn. iki 6 m. amžiaus grupėje
2022 m. kovo 25 d. Suleidus dvi 25 µg mRNR-1273 dozes nuo 6 mėn. iki 6 m. vaikų amžiaus grupėje buvo pasiektas pirminis tyrimo tikslas – stiprus ir panašus į suaugusiųjų mRNR-1273 neutralizuojančių antikūnų titras iš esmės buvo gerai toleruojamas šioje amžiaus grupėje. Nors vakcinos efektyvumas ir nėra pirminis tyrimo tikslas, buvo stebimas statistiškai reikšmingas vakcinos efektyvumas omikron bangos metu, kuris nuosekliai atitiko žemesnį dviejų dozių efektyvumą omikron atmainai suaugusiųjų amžiaus grupėje. „Moderna“ pateikia paraiškas pasaulio reguliavimo institucijoms dėl mRNR-1273 pirminės vakcinacijos vaikams nuo 6 mėn. iki 6 m. amžiaus. Be to, „Moderna“ pradėjo rengti paraišką JAV Maisto ir vaistų agentūrai (FDA) dėl leidimo naudoti mRNR-1273 ekstremalios situacijos metu vaikams…
Inovatyvus insulto gydymas – sėkmė ir gydytojui, ir pacientui
Insulto gydymui Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sėkmingai taikomi inovatyvūs gydymo metodai. Šios naujovės, rūpinantis ūmų insultą patyrusiais pacientais, parodė, kad per trumpą laiką medicinos srityje galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Puikus to įrodymas – praėjusių metų duomenys, kai per metus insulto ištiktiems pacientams taikyta daugiau inovatyvių gydymo metodų, nei prieš dvejus metus. 88 invazinės trombektomijos bei 154 trombolizės – puikūs ligoninės medikų pasiekti rezultatai, rūpinantis pacientais su ūmiu galvos smegenų kraujotakos sutrikimu. Laiku atvykstančių daugėjoDėl galvos smegenų insulto žmogus gali netekti gyvybės, bet gali ir išvengti net mažiausių ligos pasekmių ir toliau gyventi visavertį gyvenimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti gydytoja neurologė Erika Galvanauskaitė svarbiausiu pasiekimu vadina sutrumpėjusį…
Perdegimas – medikų kasdienybė
„Tarp medikų netgi sklando juokelis: ateina slaugytoja pas gydytoją su atviru kaulų lūžiu ir klausia: ar galiu eiti į darbą?“, – pasakoja Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Kristina Norvainytė, su kuria kalbamės apie sveikatos sektoriuje itin dažnai pasitaikantį perdegimo sindromą. Remiantis naujausiais tyrimais, pastarojo požymių patiria net apie 60 proc. medikų. Neabejojama, kad pandemija dar labiau pablogino ir taip neblizgančius rezultatus. Didesnė rizika sveikatos sektoriujePsichikos sveikatos specialistai pateikia tokį perdegimo sindromo (angl. burnout syndrome) apibrėžimą: tai – emocinė, protinė ir fizinė išsekimo būsena, sąlygota pernelyg didelio ir užsitęsusio streso bei dažniausiai yra susijusi su profesine veikla. Pastaruoju metu yra atlikta įvairių tyrimų perdegimo sindromo tema. Lietuvoje ir pasaulyje stebima tendencija,…
COVID-19: kalba ekspertai. Kur ieškoti informacijos?
Koronaviruso pandemijai jau antri metai, ir nepanašu, kad ji greit nuslops. Rodos, jau iš kiekvieno lygintuvo sklinda kuo įvairiausia informacija – ir melaginga, ir nelabai. Tad kur ieškoti jos patikimos ir kuo naujesnės? Specializuotos svetainės Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė dr. Jūratė Grubliauskienė rekomenduoja naudotis pagrindiniais vyriausybiniais informaciniais resursais: „Patikimą informaciją apie COVID-19 ligos valdymą ir naujausias taikomas priemones galima sužinoti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje sam.lrv.lt bei specializuotoje svetainėje koronastop.lrv.lt“, – pataria ji. Gerai pasiknaisius po nuorodas, SAM tinklalapyje galima atrasti atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus apie rankų plovimą, streso malšinimą ar pandeminio elgesio taisykles parkuose ir kitose viešose vietose. Ten esanti informacija apie visų prieinamų asmens apsaugos nuo…
Naujuoju laikinuoju Nacionalinio vėžio instituto direktoriumi tapo dr. Ernestas Janulionis
Kovo 25 d. pareigas pradėjo eiti naujasis Nacionalinio vėžio instituto laikinasis direktorius, gydytojas onkologas radioterapeutas dr. Ernestas Janulionis. Dr. E. Janulionis pakeitė ankstesnę laikinąją NVI vadovę prof. Sonatą Jarmalaitę. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio dr. E. Janulionis ėjo NVI mokslinio sekretoriaus pareigas, o nuo 2014 m. birželio – ir NVI Brachiterapijos skyriaus vedėjo pareigas. Dr. E.Janulionis taip pat vadovavo NVI akreditacijos ir reakreditacijos procedūrai, gaunat Europos onkologijos institutų organizacijos klinikinio vėžio centro sertifikatą. Pranešimą paskelbė: Juventa Sartatavičienė, Nacionalinis vėžio institutas
Su aibe liekamųjų erkinio encefalito reiškinių kovojanti Marija Vita: nekartokite mano klaidos
„Ilgą laiką galvojau taip, kaip iki šiol yra manančių daugybė – jeigu įsisiurbs erkė, aš ją ištrauksiu ir viskas: erkinis encefalitas manęs nepalies. Deja, klydau“, – sako tinklaraščio „Running Vita“ kūrėja, nuomonės formuotoja Vita Marija Murėnaitė. Susirgusi erkiniu encefalitu, ji daugiau nei mėnesį praleido ligoninėje, vėliau turėjo įveikti psichologiškai itin sunkią reabilitaciją, o ligos liekamuosius reiškinius gali jausti visą gyvenimą. Moteris tikina – jos istorija, įrodymas, kas gali nutikti, kai vengdami skiepytis rizikuojame savo sveikata. „Prieš išvykdama namo iš ligoninės pasiteiravau gydytojų, ar tuo metu pasireiškę erkinio encefalito liekamieji reiškiniai kada nors praeis. Gavau aiškų ir vienareikšmį atsakymą – su ligos padariniais reikės gyventi visą likusį gyvenimą, be to, laikui bėgant…
Vaistininkai: protarpinis badavimas – kaip jam pasiruošti, o kam badauti nevalia?
Vos tik perskaičius antraštę apie protarpinį badavimą, iškart skubėti jo laikytis nederėtų, nes tai yra iššūkis organizmui. Tiems, kurie nutarė išbandyti šį mitybos režimą, vaistininkė pataria, kaip pasiruošti protarpiniam badavimui, ir perspėja, kam šis metodas netinkamas. Protarpinis badavimas, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Astos Budreckienės, yra mitybos režimas, kai tam tikrą laiką maistas nėra vartojamas. Nusprendus taikyti šį metodą, ypatingai svarbu badavimo laikytis ne kasdien, o kelis kartus per savaitę, taip pamažu formuojant įprotį, kad organizmas nepatirtų didelio šoko. Esmė yra skaičiuoti ne suvalgyto maisto kaloringumą, o valgymo valandas, kuriomis taip pat negalima atsipalaiduoti, svarbu maitintis sveikai ir subalansuotai antraip nepavyks pasiekti norimų rezultatų. „Yra kelios protarpinio badavimo schemos: 12/12, 16/8,…
Lietuvos gyventojų apklausa: susirgę į gydytojus kreipiasi, bet jų paskirto gydymo nesilaiko
Tik kas antras (50 proc.) vaistus vartojantis Lietuvos gyventojas visada laikosi gydytojo paskirto gydymo režimo, atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Beveik pusė (47 proc.) gyventojų nederina vartojamų vaistų tarpusavyje, o trečdalis (33 proc.) vaistų vartojimą nutraukia vos pasijutę geriau, nors medikai rekomenduoja gydymą tęsti. „Pastebime, kad tarp Lietuvos gyventojų iš tiesų netrūksta numojančių ranka į gydytojo paskyrimus ir rekomendacijas. Toks elgesys yra rizikingas. Vaistų nederinimas, savavališkas dozių keitimas, per ankstyvas gydymo nutraukimas ar pavėluotas vaistų vartojimas turi neigiamų pasekmių, dėl kurių išsivysto trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, ligos paūmėjimai ar net kritinių būklių atsiradimas ar pasikartojimas, kuomet jau tenka kovoti dėl paciento gyvybės“, – sako gydytoja kardiologė…
