Sveikatos apsaugos ministerija, administruojanti Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą (VVSSF), patvirtino visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklų sritis ir prioritetus kitiems metams. Kaip ir ankstesniais metais, dėmesys bus skiriamas gyventojų psichikos sveikatai, nėščiųjų priežiūrai, priklausomybių prevencijai, padidintos rizikos grupių gyventojų sveikatai ir kitoms visuomenės sveikatos sritims. Fondo lėšomis finansuojamos veiklos ir priemonės bus nukreiptos į sveikos gyvensenos skatinimą ir visuomenės psichikos sveikatos stiprinimą. Finansavimas bus skirtas prevenciniams projektams, moksliniams tyrimams ir socialinėms informacinėms kampanijoms. „Fondo finansuojamų projektų tikslas yra formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius ir keisti sveikatai žalingą elgseną. Projektų veiklos ir priemonės bus pritaikytos pasirinktų tikslinių grupių poreikiams, taip pat jos turės būti ilgalaikės, pagrįstos mokslo įrodymais ar užsienio šalių…

Lietuva nuo 2024 m. kaups Europos Sąjungos medicinos priemonių atsargas, reikalingas suvaldyti tarpvalstybinėms grėsmėms ir užtikrinti veiksmingą atsaką į krizes Bendrijos mastu. Vykdant projektą „RescEU“, Lietuvoje bus steigiamas ES civilinės saugos mechanizmo reikalavimus atitinkantis medicinos priemonių sandėlis, kurio įrengimui Europos Komisija skirs 97 mln. eurų. „Lietuvoje kuriamas vienas iš ES medicinos priemonių rezervo sandėlių yra mūsų valstybei tenkanti didelė atsakomybė. Šis projektas yra svarbus kuriant saugias gyvenimo sąlygas europiečiams krizių bei grėsmių akivaizdoje ir gali būti sėkmingai įgyvendintas tik darniai bendradarbiaujant visiems už šią sritį atsakingiems profesionalams. Nėra abejonės, kad svarbus vaidmuo šiame procese tenka Nacionaliniam krizių centrui, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei kitoms institucijoms“, – sako Vyriausybės…

Nuoširdžiais padėkos bei pagarbos žodžiais ir laiškų fragmentais, lydinčiais medikus kasdienybėje, prasidėjusi Respublikinės Šiaulių ligoninės 180 metų jubiliejaus šventė į Šiaulių areną sukvietė didžiulį būrų ligoninėje dirbančių ir anksčiau dirbusių medikų su šeimos nariais, artimaisiais. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, sveikindamas susirinkusius, neleido dvejoti tuo, kad dirbdami ligoninėje yra ne tik ligoninės dalis, bet ir didelės šeimos nariai. Tuo renginio metu džiaugėsi ir svečiai, nepamiršdami medikams padėkoti už suteiktą pagalbą ligoje ar į pasaulį ateinant naujam šeimos nariui. 180 metų – istorinis laikmetisMedicinos darbuotojai – svarbiausi žmogaus palydovai nuo gimimo iki išėjimo. Tuos, kurie dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje , bet jau išėjo Anapilin, pakvietė tylos minute pagerbti renginio vedėjas…

Prireikus slaugyti susirgusį artimąjį dažnas nežino, ko griebtis, kaip viską daryti teisingai, kokių priemonių gali prireikti. Sveikatos specialistai sako, kad gulinčio ligonio slauga išties reikalauja žinių, tad būtina dėl to pasikonsultuoti su gydytoju ar slaugytoju, nes nežinant, ką ir kaip daryti, galima dar labiau pakenkti ir taip sunkiai sergančiam žmogui. „Gulinčio ligonio slaugymas ne veltui vadinamas emociniu ir moraliniu išbandymu, nes tai paprastai būna ilgas procesas, kur priežiūra reikalinga kasdien, o netinkami veiksmai ar parinktos priemonės gali sukelti nepatogumų ligoniui ar net pabloginti jo sveikatos būklę. Todėl klausiantiems patarimų pacientams pirmiausia patariu turėti kantrybės, kuri yra būtina „priemonė“ prižiūrint slaugomą artimą žmogų“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė. Vaistininkės…

Kai kuriems pacientams sudėtinga dėl sveikatos būklės savarankiškai atvykti į gydymo įstaigą, todėl jų galimybės naudotis medicinos paslaugomis tampa ribotos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, norint padėti pacientams paprasčiau pasiekti sveikatos priežiūros įstaigas, bandomojo projekto pavėžėjimo paslaugos jau yra prieinamos daliai gyventojų. „Vykdant pacientų pavėžėjimo paslaugų įgyvendinimo reformą, SAM siekia užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumą tiems pacientams, kurie dėl savo sveikatos būklės ar socialinių, ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu arba viešuoju transportu“, – sako SAM Investicijų įgyvendinimo skyriaus patarėja Agnė Sakalinskienė. Dar šių metų rugpjūtį 20 Lietuvos savivaldybių startavęs bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas palaipsniui įtraukė visas tikslines asmenų grupes – pirmiausia nemokamas pavėžėjimas imtas teikti prireikus hemodializės ar transplantacijos paslaugų,…

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siekiant stiprinti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų prieinamumą, didinamas GMP pastočių skaičius. „Naujai įkurtos pastotės bus arčiau gyventojų, todėl jose budėsiančios GMP brigados dar greičiau reaguos į gautus iškvietimus. Įgyvendinti pokyčiai prisidės prie tolygaus greitosios medicinos pagalbos teikimo visoje Lietuvoje“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė. Įrengs 7 naujas GMP pastotes GMP tarnybos generalinio direktoriaus Nerijaus Mikelionio teigimu, vienas iš centralizacijos tikslų buvo plėsti GMP brigadų tinklo išdėstymą Lietuvoje. Siekiama naikinti pilkąsias zonas, kuriose gyventojai reikiamos pagalbos sulaukdavo nepakankamai greitai. Pasak jo, „operatyvumas visuomet priklauso nuo vietos, kurioje yra brigada, todėl GMP pastočių tinklo plėtra…

Pagrindinis mūsų širdies darbas – deguonies prisotintu krauju aprūpinti visas kūno dalis. Atlikdama šį darbą, širdis pumpuoja kraują per keturias širdies kameras, o jai padeda keturi vožtuvai, kurie atsiveria ir užsiveria su kiekvienu širdies tvinksniu. Sveikame aortos vožtuve esančios plonytės burės atsidaro ir užsidaro tinkamai, visgi, susirgus aortos vožtuvo stenoze, šios burės sukietėja ir sustorėja, joms tampa sunku atsiverti ir užsiverti, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad kraują išpumpuotų į kitas kūno dalis. Anot Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojos kardiologės dr. Kristinos Morkūnaitės, pakitęs vožtuvas neigiamai veikia žmogaus sveikatą ir riboja kasdienę veiklą, blogėja jo gyvenimo kokybė. Negana to, negydoma sunki aortos vožtuvo stenozė gali komplikuotis į širdies nepakankamumą…

Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos didžiojoje salėje surengta konferencija „Plaučių infekcinės ligos“, skirta visų specialybių gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams, biomedicinos technologams, medicinos biologams, fizikams, genetikams, medicinos psichologams, radiologijos technologams bei vaistininkams. Konferencijos rengėjai – Respublikinės Šiaulių ligoninės pulmonologai ir MB „Žinių sodas“. Šios konferencijos tikslas – skatinti ir gerinti įvairių specialybių gydytojų bei kitų specialistų žinias pulmonologinių infekcinių ligų srityje, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, teikiant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pulmonologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Konferencijai pirmininkavo Asta Žaliukienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovė bei Jonas Lazauskas, Respublikinė Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovo pareigas laikinai einantis anesteziologas-reanimatologas. Gydytoja pulmonologė A. Žaliukienė, pradėdama konferenciją, atskleidė, kad…

Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos didžiojoje salėje surengta konferencija „Plaučių infekcinės ligos“, skirta visų specialybių gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams, biomedicinos technologams, medicinos biologams, fizikams, genetikams, medicinos psichologams, radiologijos technologams bei vaistininkams. Konferencijos rengėjai – Respublikinės Šiaulių ligoninės pulmonologai ir MB „Žinių sodas“. Šios konferencijos tikslas – skatinti ir gerinti įvairių specialybių gydytojų bei kitų specialistų žinias pulmonologinių infekcinių ligų srityje, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, teikiant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pulmonologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Konferencijai pirmininkavo Asta Žaliukienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovė bei Jonas Lazauskas, Respublikinė Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovo pareigas laikinai einantis anesteziologas-reanimatologas. Gydytoja pulmonologė A. Žaliukienė, pradėdama konferenciją, atskleidė, kad…

Prakaitavimas – normali organizmo funkcija, kuri padeda sureguliuoti kūno temperatūrą bei pašalinti iš jo nereikalingas medžiagas. Vis dėlto, dalį žmonių nepriklausomai nuo aplinkybių: nesvarbu, kokią avalynę dėvi, kaip dažnai prausiasi ar kokias priemones nuo prakaitavimo naudoja, kamuoja itin gausus prakaitavimas – patologija, vadinama hiperhidroze. Dėl to gali atsirasti diskomfortas, erzinti nemalonus kvapas. Specialistai kovą su pėdų prakaitavimu rekomenduoja pradėti nuo tinkamos kojų priežiūros ir higienos, ypač žiemą. Kiekviename kvadratiniame žmogaus pėdos centimetre yra 600 prakaito liaukų – tai yra daugiau nei bet kokioje kitoje kūno dalyje, išskyrus rankas. Pasak „Clinicus Klaipėda“ gydytojos dermatologės Agnės Bagdonės, fizinės ramybės būsenoje žmogaus organizmas išskiria iki 500 ml prakaito per dieną. „Kiekvienas žmogus prakaituoja…