Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyrius plečia savo galimybes. Endoskopuotojai, įgiję specialias reikiamas priemones, suvieniję gastroenterologų ir endoskopuotojų jėgas bei subūrę profesionalią komandą, nusprendė įdiegti dar ligoninėje netaikytą metodą – skrandžio dugno varikozinių venų klijavimą specialiais klijais. „Vienas gydytojas endoskopuotojas be puikiai dirbančių slaugytojų nieko nepadarytų“, – skyriaus koordinatorius gydytojas gastroenterologas Justas Birutis dėkingas komandai ir džiaugiasi modernėjančia ir tobulėjančia skyriaus veikla. Pacientas išgelbėtasĮ Diagnostikos centro Endoskopijų skyrių 47 metų pacientas atvežtas iš Nefrologijos –toksikologijos skyriaus, kur jam buvo atliekamos sudėtingos dializės procedūros dėl inkstų patologijos. Skyriaus vedėja gydytoja nefrologė Eglė Gaupšienė ir gydytojas Marius Bardauskas rūpinosi šiuo pacientu ir padėjo endoskopuotojams realizuoti naują metodą. Pacientui jau buvo diagnozuotas…

Praėjusią savaitę Kaune šeima, netekusi mylimo žmogaus, neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Šis sprendimas viltį grįžti į pilnavertį gyvenimą dovanojo 5 žmonėms. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo registruotas efektyvus organų donoras. Šio Donoro artimųjų kilnus sprendimas paaukoti organus donorystei, sugrąžino viltį pasveikti 5 žmonėms. Atlikus visus reikiamus tyrimus paaiškėjo, kad gali būti transplantuojamos Donoro kepenys, inkstai bei ragenos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose  (LSMUL KK) atliktos inkstų transplantacijos, taip pat LSMUL KK Audinių bankui perduotos donorinės ragenos. Donoro kepenys transplantuotos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose laukusiam recipientui. Transplantacijų laukia šimtai…

Kažkada Lietuvos vaistinėse buvo vos kelios dezinfekcinės priemonės: jodas, briliantinė žaluma, arba vadinamoji „zelionkė“, vandenilio peroksidas ir salicilo spiritas. Šiandien dezinfekcinių priemonių yra kur kas daugiau, todėl norint išsirinkti tinkamiausią, reikia žinoti, kokiam tikslui konkreti priemonė yra skirta.  „Pagal paskirtį visas dezinfekcines priemones būtų galima suskirstyti į kelias grupes: skirtas paviršių ir instrumentų dezinfekcijai, odos dezinfekcijai, žaizdų dezinfekcijai bei lėtinių žaizdų – pragulų, pirmo ir antro laipsnio nudegimų, opų – dezinfekcijai“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.  Anot jos, savalaikė ir tinkama dezinfekcija apsaugo žaizdas nuo infekcijų, pagreitina gijimą, mat tikrai ne visos žaizdos lengvai ir greitai gyja.  „Dideli nubrozdinimai gali šlapiuoti keletą dienų, jei žaizda yra tokioje vietoje,…

Išplėstinės slaugos praktikos slaugytoja Diana Ptašinskienė – viena pirmųjų Šiaulių krašte, turinti šios praktikos magistro diplomą ir licenciją. Jaunos medikės gyvenimas susiklostė taip, kad reikėjo keisti gyvenamąją vietą, atvykti su šeima į Šiaulius, kur šios naujoviškos ir perspektyvios profesijos slaugytojai dar laukia savo kompetencijų pritaikymo. Aukščiausios prabos slaugos specialistė, turinti bendrosios slaugos praktikos licenciją, išplėstinės slaugos praktikos licenciją bei operacinės slaugytojo specializaciją neabejoja, kad artimojoje ateityje turės galimybę realizuoti savo kompetencijas. Šiuo metu Diana Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirba operacinės slaugytoja, medikų vadinama instrumentatore. Jai teko asistuoti kraujagyslių chirurgams pirmąkart ligoninėje atliktoje miego arterijos endarterektomijos operacijoje. Jaunai slaugos specialistei pravertė patirtis, įgyta LSMUL Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos operacinėje…

Besirūpindamos kūdikiu moterys neretai mažiau dėmesio skiria savo išvaizdai, tačiau negalima paneigti  fakto, kad dėl nėštumo jų kūnas išgyvena didelius pokyčius. Vienas jų – tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas, dar vadinamas diastaze, gali kamuoti net iki 70 proc. visų gimdžiusių moterų. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojai sako, kad tai ne tik estetinė problema, bet ir didelį fizinį diskomfortą kelianti būklė. „Ilgą laiką ignoruojama diastazė gali lemti ne tik estetines, bet ir fizines problemas. Dėl netaisyklingos tiesiojo pilvo raumens padėties, šio raumens krūvis persiskirto į kitas raumenų grupes, pavyzdžiui, atitenka stuburo, juosmens ir dubens raumenims. Ilgainiui dėl patiriamo krūvio gali išsivystyti stuburo problemos, juosmens skausmai, o…

Pasitikome pavasarį ir pagaliau atsisveikinome su ryškiais temperatūrų pokyčiais lauke. Visgi šį džiaugsmą lydi ir kitos naujienos – gerėjant orams erkės tampa vis aktyvesnės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė dalijasi, kuriose apskrityse pastaraisiais metais fiksuojamas didžiausias erkių aktyvumas bei drauge su „Eurovaistinės“ vaistininku Mindaugu Rutale įvardija, kaip atskirti erkinio encefalito ir Laimo ligos simptomus. Jie primena, kad nuo ligos priklausys ir paciento gydymas. Fiksuoja daugiausiai susirgimų Erkės išplitusios po visą Lietuvos teritoriją, todėl kiekviename regione yra rizika užsikrėsti jų nešiojamomis ligomis. Visgi, NVSC vyriausioji specialistė M. Žygutienė įvardija, kad pastaraisiais metais daugiausiai susirgimų Laimo ir erkinio encefalito ligomis yra užregistruota šešiose Lietuvos…

    Gydytojai gastroenterologai įspėja: negydomos uždegiminės žarnyno ligos gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Šiomis ligomis sergantys žmonės ne tik negali mokytis, netenka darbo, bet ir neturi normalaus kasdienio gyvenimo, o anksti skyrus veiksmingą gydymą ligas galima sėkmingai valdyti ir atitolinti ar net išvengti komplikacijų. Labiausiai gyvenimo kokybę prastina opinis kolitas ir Krono liga. Tai lėtinės, visą gyvenimą trunkančios sisteminės autoimuninės ligos. Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja doc. Goda Sadauskaitė sako, kad opinis kolitas pažeidžia storąją žarną. Tuomet prasideda kraujingas, dažnai su gleivėmis viduriavimas, ir žmogus ilgai nedelsdamas kreipiasi į gydytojus. Krono liga gali apimti visą virškinamąjį traktą – pradedant burnos…

Respublikinės Šiaulių ligoninės infekcinių ligų gydytojai Pasaulinę hepatito dieną pasitinka tikėdami, kad jau šiais metais atsiras metodika ir nuo hepatito C galės pradėti gydyti visus, kuriems diagnozuojamas šis klastingas virusas. Prieš metus šalyje pradėjus vykdyti nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso, labai padaugėjo pacientų, kuriems diagnozuojama ši klastinga liga. Tačiau iki šiol gydymas skiriamas tik diagnozavus antrą arba vėlesnį fibrozės laipsnį. Medikus džiugina tai, kad visuotinė patikra prisidės prie sveikesnės visuomenės ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iškelto ambicingo tikslo – siekti hepatito C eliminacijos iki 2030 metų, tačiau jis būtų dar realesnis, jei gydomas būtų skiriamas visiems, išgirdusiems teigiamą tyrimo rezultatą. Gydytoja pakvietė išsitirtiŠiaulietis Raimondas Jankauskas dirba tolimojo reiso vairuotoju,…

Besidžiaugiantys jaunatviška ir spindinčia oda, greičiausiai dėkoja arba genetikai, arba gydytojui. Hialurono rūgšties užpildų injekcijos – efektyvus, greitas ir ilgalaikis būdas lyginti raukšles, atkurti įdubusius paakius ir dėl amžiaus ar kitų aplinkybių prarastas veido formas. Nors tai – viena dažniausiai grožio pasaulyje atliekamų procedūrų, natūraliai atrodančiu rezultatu džiaugiasi ne kiekvienas. Kol vieni po injekcijų atrodo tiesiog gerai pailsėję ir kokybiškai išsimiegoję, kitų norisi tarsi paklausti – kas gi čia buvo suleista? Nuo ko priklauso galutinis injekcijos rezultatas ir kokie gali būti neprofesionaliai atliktų hialurono rūgšties užpildų injekcijų padariniai, pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatologė Aistė Audickaitė. Galutiniam rezultatui svarbūs du faktoriai Hialurono rūgštis – jaunystės…

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę išgirsta apie 1,7 tūkst. žmonių, daugiau nei 800 dėl šio vėžio miršta. Neretai „tyliąja liga“ vadinamas šios rūšies vėžys laikomas išsivysčiusių valstybių liga, kuri itin siejasi su modernia civilizacija bei vakarietišku gyvenimo būdu. Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė–chemoterapeutė prof. Rasa Jančiauskienė, sergamumas ekonomiškai pažangiose ir besivystančiose šalyse skiriasi net kelis kartus. „Sergamumas storosios žarnos vėžiu Vakarų šalyse siekia apie 40–60 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai besivystančiose šalyse – apie 8–10 atvejų 100 tūkst. gyventojų, arba reikšmingai mažiau. Paveldimi genų pokyčiai nulemia tik apie 10 proc. susirgimų, apie 15–20 proc. visų atvejų…