MĖNESINIŲ CIKLO SUTRIKIMAI

Normalus mėnesinių ciklas yra vidutiniškai apie 28 dienas. Per tą laiką subrandinama kiaušialąstė ir, apvaisinimui neįvykus, pašalinama iš organizmo. Tai reguliariai kartojasi nuo lytinio brendimo pradžios iki klimakterinio periodo. Kraujavimo acikliškumai, per gausus ar per menkas kraujavimas, skausmai menstruacijų metu, rodo ciklą esant sutrikusį.

Ligos priežastys

Reguliuojant mėnesinių ciklą dalyvauja daug hormonų. Svarbiausias vaidmuo tenka lytiniams hormonams – estrogenams ir progesteronui, kuriuos gamina kiaušidės. Kiekvieno mėnesinių ciklo pradinėje fazėje didėja estrogenų gamyba. Tuo metu auga ir vystosi kiaušialąstė. Estrogenai skatina vešėti gimdos gleivinę ir pasiruošti priimti apvaisintą kiaušialąstę. Antroje ciklo fazėje kiaušidės pradeda gaminti kitą hormoną – progesteroną, kuris galutinai paruošia gimdos gleivinę priimti gemalą. Jei apvaisinimas neįvyksta, gimdos gleivinė atsidalija ir pasišalina iš organizmo su menstruaciniu krauju. Įvykus apvaisinimui, kiaušidės (o vėliau ir placenta) gamina vis daugiau progesterono, stabdančio kitų kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse.
Reguliuojant mėnesinių ciklą, moters organizme dalyvauja penkios grandys:
1. smegenų žievė,
2. pogumburis,
3. posmegeninė liauka,
4. lytinės liaukos (kiaušidės) ,
5. gimda bei makštis.
Be to, svarbus vaidmuo tenka skydliaukei, antinksčiams, taip pat kepenims, kuriose vyksta lytinių hormonų apykaitos procesai.
Pažeidus bet kurią mėnesinių ciklą reguliuojančią grandį, mėnesinių ciklas gali sutrikti.
Mėnesinių ciklas gali sutrikti pažeidus bet kurią mėnesinių ciklą reguliuojančią grandį.
Taip pat yra daug išorinių priežasčių, kurios dažnai sukelia įvairius mėnesinių ciklo sutrikimus. Yra žinoma, kad stiprios emocijos, psichinės ar nervų ligos, neracionali mityba, vitaminų stoka, intoksikacija narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu, įvairios infekcinės ligos, ginekologinės operacijos, gyvenimo sąlygų pasikeitimas neretai sukelia vienokį ar kitokį menstruacijų ciklo pokytį. Dažniausiai veikia kelios priežastys, viena kitą sukeliančios, sustiprinančios ir palaikančios.

Simptomai

Mėnesinių nebuvimasGausios mėnesinėsSkausmingos mėnesinėsNereguliarios mėnesinėsPilvo skausmasGalvos skausmasPykinimasVėmimasKrūtų skausmasDirglumas

Ligos eiga

Mėnesinių ciklo sutrikimai pasireiškia įvairiai: mėnesinių nebuvimu, retomis arba dažnomis, skausmingomis mėnesinėmis. Moteris gali varginti pilvo, galvos skausmai, krūtų pabrinkimas ir skausmas, pykinimas bei vėmimas, nuotaikų kaita.
Mėnesinių ciklas gali sutrikti įvairiais moters amžiaus laikotarpiais.

Amenorėja
Amenorėja – tai mėnesinių nebuvimas 6 mėnesius iš eilės ar ilgiau. Gali būti natūrali – fiziologinė amenorėja, kuri būna mergaitėms iki lytinio subrendimo, nėštumo metu, krūtimi maitinant kūdikį, prasidėjus menopauzei. Dėl ligos atsiradusi amenorėja (patologinė) būna pirminė, kai mėnesinės neprasideda iki 16 metų ar dar vėliau, bei antrinė, kai buvusios mėnesinės išnyksta ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Apie 50-60% pacienčių pirminė amenorėja būna dėl genetinių priežasčių ir įgimtų lytinių organų pakitimų. Amenorėjos prognozė priklauso nuo jos priežasties, trukmės ir endokrininių liaukų pažeidimo laipsnio.

Hipomenstruacinis sindromas
Hipomenstruacinis sindromas pasireiškia negausiomis, trumpai, kelias valandas trunkančiomis ir retomis (kurių ciklas gali būti 45, 90, 120 ar daugiau dienų) mėnesinėmis.

Dismenorėja
Tai toks mėnesinių ciklo sutrikimas, kuris pasireiškia aštriu, dažnai sąrėminio pobūdžio skausmu pilvo apačioje. Dažniausiai minėto pobūdžio skausmas yra lydimas pykinimo, įvairių virškinimo negalavimų ir galvos skausmo. Dismenorėja prasideda prieš ar ką tik prasidėjus mėnesinėms ir paprastai tęsiasi 1-2 dienas. Ji labiau būdinga jaunoms ir negimdžiusioms moterims, nes jų audiniai stangresni (kietesnis gimdos kaklelis, ilgesnis jo kanalas) .

Acikliniai kraujavimai
Tai visi kiti kraujavimai iš lytinių organų, vykstantys ne mėnesinių ciklo režimu (t.y. tarp mėnesinių) . Juos sukelia įvairių hormonų balanso sutrikimas (pvz., gali provokuoti stresinės situacijos, kurių metu išsiskiria adrenalinas) . Jei tai nutinka vienkartinai – išsigąsti nereikėtų, tačiau pasikartojus acikliniams kraujavimams kreipkitės į gydytoją.
Nesavalaikius kraujavimus gali sukelti ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir gimdos, jos kaklelio ar makšties ligos. Jas galima įtarti, jei kraujo pasirodo po lytinių santykių, pirties ar sporto.

Premenstruacinis sindromas (PMS)
Tai simptomų kompleksas, atsirandantis artėjant menstruacijoms ir pranykstantis prasidėjus kraujavimui. PMS pasireiškia daugiau kaip šimtu įvairiausių simptomų. Dažniausiai pasitaiko pilvo pūtimas, nerimas, krūtų pabrinkimas, depresija, verksmingumas, nuovargis, sudirgimas, padidėjusi kūno masė.
PMS pasireiškia dėl progesterono, estrogenų, prolaktino, aldosterono ir kitų hormonų disbalanso.

Skausmingos mėnesinės (algomenorėja)
Skausmingų mėnesinių trukmė ir ciklas būna normalūs, bet vargina vietinis ar bendras skausmas, kartais moterys būna net nedarbingos. Skausmas gali būti įvairus: bukas, maudžiantis, sąrėminis, kartais toks stiprus, kad priverčia gulėti. Dažniausiai skauda apatinę pilvo dalį, juosmenį, strėnas. Be to, būna galvos skausmas, silpnumas, padidėjęs jautrumas. Gali skaudėti kelias dienas prieš mėnesines, joms prasidėjus arba baigiantis. Skausmas trunka keliolika valandų, o kartais per visas mėnesines.
Algomenorėjai didelę įtaką turi nervinė, psichinė būklė. Be to, mėnesinės būna skausmingos dėl lytinių organų uždegimo, susidariusių sąaugų, lytinių organų vystymosi anomalijų, netaisyklingos gimdos padėties ir kt.

Komplikacijos

Daugelis mėnesinių ciklo sutrikimų, ypač nereguliarios, gausios ir skausmingos mėnesinės, sukelia stresą, nepatogumą, mažina moters darbingumą ir fizinį aktyvumą, neigiamai veikia nuotaiką. Skausmingos mėnesinės dažną priverčia vartoti skausmą malšinančius vaistus. Gausios mėnesinės yra dažniausia vaisingų moterų mažakraujystės priežastis.

Tyrimai

Jau pirminės apžiūros metu gydytojas gali pastebėti negalavimo priežastį – struktūrinius lytinių organų pokyčius (pvz., kiaušidžių cistas, gimdos, jos priedų, kaklelio pakitimus) . Prireikus gydytojas atliks citologinį gimdos kaklelio tyrimą, echoskopiją, nustatys hormonų kiekį kraujyje.

Gydymas

Gydymą skiria gydytojas ginekologas. Tam tikrais atvejais pakanka skausmą malšinančių vaistų žvakučių, antioksidantų, vitaminų, homeopatinių preparatų.
Kitais atvejais gydymui skiriami geriamieji kontraceptikai, o vyresnėms moterims – pakaitinė hormonų terapija.

Patarimai

· Esant itin gausioms mėnesinėms, patartina vartoti vaistažolių arbatų: trikertės žvaginės ir dirviniai asiūkliai mažina kraujavimą, paprastosios kraujažolės malšina spazmus. Nuo seno vartojami medetkų, vadinamų mėnesines reguliuojančiu vaistu, preparatai.
· Šalti kompresai mažina kraujavimą.
· Jei norite sumažinti kraujavimą – 2-5 dienas prieš numatomą mėnesinių pradžią gerkite mažiau skysčių. Valgykite daugiau neapdorotų grūdų produktų, taip pat produktus, kuriuose yra magnio – jis slopina spazmus. Gerkite vitamino C.
· Per mėnesines atsisakykite kavos, arbatos, nikotino. Jie siaurina kraujagysles ir didina įtampą.
· Per mėnesines venkite fizinės veiklos, kuri skatina gimdos raumenų spazmus – daug jėgos reikalaujančio kultūrizmo, aerobikos, gimnastikos.
· Venkite streso. Stresas ir stipri nervinė įtampa išbalansuoja hormonų apykaitą, kuri gali atsiliepti mėnesinių ciklui. Išmokite atsipalaidavimo technikų, tada geriau galėsite kontroliuoti stresines situacijas.

Profilaktika