Galimos trys pagrindinės nepageidaujamos reakcijos į skiepą: vietinės (dažniausiai pasitaikančios), sisteminės (bendrosios) ir alerginės. Vietinės nepageidaujamos reakcijos pasireiškia gana dažnai vakcinos įskiepijimo vietoje. Jos yra nesunkios ir greitai praeina negydomos. Jas sukelia uždegiminė reakcija skiepijimo vietoje. Sisteminės reakcijos – karščiavimas (dažniausiai pasireiškianti šio tipo reakcija), silpnumas, raumenų skausmai, traukuliai (retai pasitaikanti komplikacija). Kitos sisteminės reakcijos yra specifinės ir priklauso nuo konkrečios vakcinos. Šios reakcijos gali sutapti su virusine infekcija ir nebūtinai yra reakcija į skiepą. Alerginės reakcijos, kilusios dėl skiepo, yra labai retos. Jas gali sukelti antigenas arba bet kuri sudėtinė vakcininio preparato dalis. Jei asmuo yra alergiškas medžiagoms, kurių nėra vakcinoje, jį skiepyti galima. Kadangti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo mažina uždegimą, jie silpnina atsaką į vakciną t.y. mažina antikūnų kiekį. Todėl jei temperatūra po skiepijimo yra iki 38 laipsnių bent 24 valandas po skiepo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo skirti nerekomenduojama.
Visos galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepą išvardijamos skiepo informaciniame lapelyje. Kadangi skiepijami sveiki žmonės, nepageidaujamos reakcijos dažnai perdėtai sureikšminamos, kai tuo tarpu susirgus, kai skauda ir blogai jaučiamasi, pirma pavartojamas vaistas, o jau po to žiūrima į nepageidaujamas reakcijas. Cheminiai vaistai dažniausiai turi gerokai daugiau nepageidaujamų reakcijų nei vakcinos, tačiau reikia nepamiršti, kad jei vaistas registruotas, galima nauda gerokai viršija galimą žalą. Skiepų specifika dėl įtariamų nepageidaujamų reakcijų yra ta, kad skiepai vartojami masiškai ir pasitaiko atvejų, kai kas nors nutinka sveikatai tuoj po paskiepijimo. Tokiu atveju labai nesigilinant apkaltinama vakcina, nors sutapimas laike dar nereiškia, jog yra priežastinis ryšys tarp įvykio ir skiepo. Visose Europos sąjungos šalyse veikia farmakologinio budrumo sistema, kai tokios įtariamos nep[ageidaujamos reakcijos į vaistą yra raportuojamos vaistu agentūroms, kaupiama statistika ir lyginama įtariamų reakcijų statistika su jau žinoma statistika. Jei neskiepytos grupes ir skiepytos grupes duomenys sutampa, vadinasi priežastinio ryšio suskiepu nėra. Jei neskiepytoje grupėje įtariam nepageidaujama reakcija pasitaiko rečiau, vadinasi yra problema. Tokiu atveju CHMP inicijuoja tyrimą ir vakcinos naudos žalos santykio vertinimo peržiūrą, o raportuotos nepageidaujamos reakcijos kruopščiai tiriamos. Jos taip pat gali būti tiriamos bet kada, kai vaistų agentūros nusprendžia, jog to reikia, Jei nustatomas priežastinis ryšys su skiepijimu, tokia įtariam nepageidaujama reakcija perkvalifikuojama į patvirtintą nepageidaujamą reakciją į vaistą ir informacija apie ją išspausdinama vaisto (šiuo atveju vakcinos) informaciniame lapelyje.
Informacija iš Vikipedijos
