Generalizuotas nerimo sutrikimas – tai lėtinis susirgimas, kuriam būdingas nuolatinis jaudinimasis ar spontaniškai atsirandantis nerimas dėl ateities, sutrikdantis ligonio savijautą.
Ligos priežastys
Žinoma, kad stimuliuojant vegetacinę nervų sistemą, pradeda greičiau plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, išsiplečia vyzdžiai, dažniau prakaituojama ir pan. Šiuos pokyčius sąlygoja adrenalino išsiskyrimas. Buvo iškelta hipotezė, kad nerimas atsiranda kaip atsakas į šiuos organizmo funkcionavimo pokyčius. Tačiau dabar manoma, kad pirmiau atsiranda nerimas, o tik vėliau pakinta organizmo funkcijos. Nerimas siejamas su kai kuriomis galvos smegenų cheminėmis medžiagomis: noradrenalinu, gama amino sviesto rūgštimi, serotoninu. Išorinės aplinkos dirgikliai transformuojami į nervinį impulsą, plinta į galvos smegenų struktūras, kur susikaupę noradrenerginiai neuronai. Iš čia sujaudinimas išplinta į kitas galvos smegenų struktūras. Gama amino sviesto rūgštis yra pagrindinė slopinanti nervų sistemos medžiaga. Benzodiazepinų, stimuliuojančių gama amino sviesto rūgšties receptorius, efektyvumas rodo šios medžiagos svarbą nerimo atsiradimui. Manoma, kad serotoninas taip pat sąlygoja nerimo išsivystymą. Šio sutrikimo atsiradimui įtakos turi ir kitos cheminės medžiagos, padidėjęs dofamino aktyvumas siejamas su nerimu, neatmetamas endogeninių opioidų vaidmuo.
Kita teorija teigia, kad nerimas signalizuoja apie suintensyvėjusius pasąmonėje glūdinčius impulsus, jei nerimas viršija adaptacines organizmo galimybes, vystosi generalizuotas nerimo sutrikimas, kiti neurotiniai susirgimai.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad vaikas išmoksta jausti nerimą kopijuodamas nerimastingas tėvų reakcijas. Genetiniai tyrimai rodo padidėjusį generalizuoto nerimo dažnumą sergančių šiuo susirgimu giminių tarpe, dažniau sega moterys, tuo tarpu vyrai labiau linkę piktnaudžiauti alkoholiu.
Kita teorija teigia, kad nerimas signalizuoja apie suintensyvėjusius pasąmonėje glūdinčius impulsus, jei nerimas viršija adaptacines organizmo galimybes, vystosi generalizuotas nerimo sutrikimas, kiti neurotiniai susirgimai.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad vaikas išmoksta jausti nerimą kopijuodamas nerimastingas tėvų reakcijas. Genetiniai tyrimai rodo padidėjusį generalizuoto nerimo dažnumą sergančių šiuo susirgimu giminių tarpe, dažniau sega moterys, tuo tarpu vyrai labiau linkę piktnaudžiauti alkoholiu.
Simptomai
Ligos eiga
Pacientai, sergantys generalizuotu nerimo sutrikimu, skundžiasi neramumu, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, sutrinka miegas, įsitempia raumenys. Kartais ligoniai skundžiasi vien tik tai nuovargiu ar įtampa. Kamuoja bloga nuotaika, nuogąstaujama dėl dalykų, kurie yra mažai tikėtini. Vaikams ir paaugliams pasidaro suku mokytis, sutrinka santykiai su bendraamžiais. Padidėja vegetacinės nervų sistemos aktyvumas, susijaudinus greitai pradeda plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, atsiranda galvos, silpnumas, pykinimas, kt. Ligoniai neranda sau vietos, jaučia įtampą, skausmą raumenyse, greitai pavargsta, tampa dirglūs, nervingi, nesugeba jausti malonumo. Sutrinka miegas, vakare sunkiai užmiega, naktį miegas būna jautrus, ryte nubundama anksti ir nebeužmiegama. Tačiau tik mažiau kaip 20 proc. ligonių pripažįsta psichologines problemas.
Generalizuoto nerimo sutrikimo pradžia dažniausiai vėlyva, prasideda sulaukus 35-45 metų amžiaus. Susirgimas lėtinis, jam būdingi pagerėjimai ir pablogėjimai, kartais gali tęstis visą gyvenimą.
Generalizuoto nerimo sutrikimo pradžia dažniausiai vėlyva, prasideda sulaukus 35-45 metų amžiaus. Susirgimas lėtinis, jam būdingi pagerėjimai ir pablogėjimai, kartais gali tęstis visą gyvenimą.
Komplikacijos
Daliai pacientų gali prisidėti depresija, tada didėja savižudybės rizika. Generalizuotas nerimo sutrikimas kartais komplikuojasi panikos sutrikimu, ligoniai gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais.
Tyrimai
Gydymas
Kadangi tai lėtinis susirgimas, jam reikalingas ilgalaikis gydymas. Pastaraisiais metais gydant generalizuotą nerimo sutrikimą dažniau skiriami antidepresantai, rečiau benzodiazepinai, kitu atveju gali atsirasti pripratimas. Nustatyta, kad 25-30 proc. pacientų gydant šiais vaistais nėra stebima klinikinio pagerėjimo, kai tuo tarpu auga tolerancija, atsiranda priklausomybė. Šių vaistų nerekomenduojama skirti, kai piktnaudžiaujama alkoholiu, narkotikais. Benzodiazepinai turėtų būti skiriami ūmiam nerimui slopinti. Esant miego sutrikimams ar sujaudinimui šiais medikamentais taip pat turėtų būti gydoma ne visada, paprastai užtenka antidepresantų. Nerimui šalinti efektyvus bušpironas, tačiau jis mažai veikia kitus drauge esančius psichikos sutrikimus, dėl to jį rekomenduojama derinti su antidepresantais. Nustatyta, kad veiksmingiausi antidepresantai gydant šį susirgimą yra selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai ir selektvūs serotonino noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai. Kai kurie gydytojai siūlo naudoti neuroleptikus, bet gydant šiais vaistais nebuvo stebėta ryškaus klinikinio pagerėjimo, be to naudojant neuroleptikus gali atsirasti pašalinių reiškinių.
Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad atsiradus ūmiam nerimui skiriami benzodiazepinai, ligai užsitęsus pirmo pasirinkimo vaistai yra antidepresantai, gali būti skiriamas bušpironas. b-blokatoriai naudojami šalinti periferinius nerimo reiškinius.
Psichoterapinio būdo pasirinkimas priklauso nuo priežasčių sąlygojusių nerimą. Jei psichologinė problema susijusi su specifiniais išoriniais veiksniais, gali pilnai pakakti trumpalaikės psichoterapijos. Esant gilesnėms vidinėms problemoms, gali būti taikoma psichoanalitinė terapija. Paaiškinimas, kad ligonio baimė neturi realaus pagrindo, paskatinimas vengti nerimą sukeliančių veiksnių, o taip pat galimybė pasikalbėti su gydytoju apie savo problemas, labai padeda ligoniui.
Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad atsiradus ūmiam nerimui skiriami benzodiazepinai, ligai užsitęsus pirmo pasirinkimo vaistai yra antidepresantai, gali būti skiriamas bušpironas. b-blokatoriai naudojami šalinti periferinius nerimo reiškinius.
Psichoterapinio būdo pasirinkimas priklauso nuo priežasčių sąlygojusių nerimą. Jei psichologinė problema susijusi su specifiniais išoriniais veiksniais, gali pilnai pakakti trumpalaikės psichoterapijos. Esant gilesnėms vidinėms problemoms, gali būti taikoma psichoanalitinė terapija. Paaiškinimas, kad ligonio baimė neturi realaus pagrindo, paskatinimas vengti nerimą sukeliančių veiksnių, o taip pat galimybė pasikalbėti su gydytoju apie savo problemas, labai padeda ligoniui.
Patarimai
Kiekvienas gali įvertinti savo būseną užduodamas sau du klausimus: „Ar per pastarąsias 4 savaites beveik visą laiką vargino susijaudinimas, nerimas, įtampa?” ir „Ar dažnai būnu įsitempęs, sudirgęs ir blogai miegu?”. Jei atsakoma „taip” į bent vieną iš šių klausimų, tai gali rodyti šio susirgimo pradžią. Simptomams išliekant, reiktų pasikonsultuoti su gydytoju.
Profilaktika
Nepervargti, atsipalaiduoti, vengti situacijų, sukeliančių nerimą. Jei nerimas vargina ilgą laiką, kreiptis į gydytoją, reguliariai vartoti jo paskirtus vaistus.
