Kaulų, sąnarių, raumenų ligos,  Ligos

OSTEOPOROZĖ

Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė dėl kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika.
Ligos priežastys
Osteoporozė skirstoma:
1. Pirminė (senatvinė) osteoporozė – ja serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, tačiau moterys – 6 kartus dažniau;
2. Antrinė osteoporozė, atsirandanti dėl įvairių ligų (hipertirozės – per aktyvios skydliaukės veiklos, hiperparatirozės – per aktyvios prieskydinių liaukų veiklos, lėtinių sąnarių, inkstų, plaučių, žarnyno ligų, mielominės ligos, kai kurių paveldimų ligų) ar vaistų vartojimo.

Osteoporozė – dažna liga. Apskaičiuota, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžimas ištinka vieną iš trijų moterų ir vieną iš aštuonių vyrų.

Kaulas yra sudarytas iš baltymų (kolageno) , kurie formuoja jo karkasą ir mineralų (daugiausia kalcio fosfato) , kurie suteikia kaului tvirtumo, kietumo, atsparumo. Kaulas yra gyvas organas, todėl visą žmogaus gyvenimą jame vyksta pokyčiai – senas kaulas ardomas (vyksta kaulo rezorbcija) , o jo vietoje statomas naujas kaulas (kaulo formavimasis) . Vaikystėje ir jaunystėje kaulo formavimasis vyksta greičiau nei rezorbcija, todėl kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Maksimalus kaulų tankis ir masė pasiekiami žmogui sulaukus 30 metų. Vėliau kaulo rezorbcijos greitis ima viršyti kaulo formavimosi greitį. Sparčiausiai kaulų masės netenka moterys po menopauzės dėl įvairių hormoninių priežasčių, tuomet ir išsivysto patologiškas (liguistas) kaulų trapumas, vadinamas osteoporoze.

Rizikos veiksniai:
1. Vyresnis amžius (>50 metų) ;
2. Moteriška lytis;
3. Paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje) ;
4. Smulkus sudėjimas;
5. Mažas svoris;
6. Menopauzė;
7. Pašalintos kiaušidės iki 45 metų;
8. Nejudrumas (ypač nuolatinis gulėjimas lovoje dėl įvairių ligų) ;
9. Mažas kalcio ar vitamino D kiekis maiste;
10. Alkoholio vartojimas;
11. Rūkymas;
12. Pernelyg gausus kofeino vartojimas (daugiau kaip trys puodeliai kavos, arbatos ar kolos per dieną) ;
13. Kai kurios medicininės problemos (hipertireozė, hiperparatireozė, Kušingo liga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, skrandžio operacijos, kt.) ;
14. Vaistai: gliukokortikoidai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos, aliuminio turintys rūgštingumą mažinantys vaistai, skydliaukės hormonai, heparinas.

Simptomai
  • Kaulų lūžiai
  • Kaulų tankio retėjimas
  • Juosmens skausmas
  • Apatinės krūtinės dalies skausmas
  • Stuburo iškrypimas
  • Kupros formavimasis
  • Ūgio mažėjimas
  • Raumenų silpnumas
  • Naktinis kojų prakaitavimas
  • Mėšlungis
  • Ligos eiga
    Minimali trauma (pargriuvimas, net vertimasis lovoje) gali sukelti kaulų lūžimą. Dažniausiai lūžta slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubuo, žastikaulis.
    Skauda apatinę krūtinės dalį ar juosmenį. Skausmas gali būti ūmus, stiprėjantis judant, kartais toks stiprus, kad ligonis net negali atsisėsti lovoje (dažniausiai šis skausmas atsiranda lūžus slanksteliui) . Kitais atvejais skausmas būna nuolatinis, maudžiantis.
    Keliems slanksteliams lūžus ar „susiplojus”, stuburas iškrypsta, formuojasi kupra, sumažėja ūgis.
    Spaudžiant pirštais skauda pažeistą stuburo dalį.
    Gali būti ir kitų simptomų: apetito nebuvimas, raumenų silpnumas, naktinis kojų mėšlungis, kt.

    Ligą anksti pastebėti sunku, nes pati osteoporozė (kaulų retėjimas) simptomų neturi. Todėl osteoporozė vadinama „tyliąja liga”. Pirmieji jos požymiai atsiranda vėlai, paprastai tai yra juosmens skausmai, naktinis kojų mėšlungis, kurių priežastis būna nediagnozuoti stuburo slankstelių lūžimai. Taigi, osteoporozė neretai diagnozuojama pavėluotai, jau įvykus komplikacijai – kaulo lūžimui. Anksti pastebėjus, kad kaulai retėja greičiau nei turėtų (o tai nustatoma tik specialiais tyrimais) , laiku pradėjus gydyti, galima sulėtini ar visai sustabdyti šį procesą bei išvengti grėsmingų komplikacijų.

    Komplikacijos
    Pagrindinė osteoporozės komplikacija – kaulų lūžimai. Stuburo slankstelių lūžimai sukelia stiprius, kartais net nepakeliamus skausmus, apriboja kasdienę žmogaus veiklą.
    Tačiau pavojingesni yra šlaunikaulio lūžimai, ypač šlaunikaulio kaklelio lūžis. Ši trauma ilgam prikausto sergantįjį prie lovos, dėl to dar sparčiau progresuoja osteoporozė, be to atsiranda bei kitų komplikacijų rizika, dėl kurių gali kritiškai pablogėti senyvo amžiaus žmogaus sveikatos būklė. Žinoma, kad po šlaunikaulio kaklo lūžimo vienas iš penkių pacientų miršta.
    Tyrimai
    1. Rentgeno tyrimu nustatomi jau įvykę lūžiai, bet ne kaulų išretėjimas.
    2. Osteoprozę ir jos laipsnį nustatyti galima kompiuterine tomografija arba dviguba energijos rentgeno absorbciometrija (osteodensitometrija) .
    3. Kai kurie kraujo tyrimai gali parodyti, kad vyksta pagreitėjęs kaulų irimas.
    Gydymas
  • Kalcis ir vitaminas D reikalingi gydant osteoporozę. Įsivaizduokite, jei visi kiti vaistai, skiriami osteoporozei gydyti, yra cementas, tuomet kalcis – plytos kaulams „statyti”. Gerai būtų kartu su kalciu ir vitaminu D vartoti ir cinko, magnio;
  • Pakaitinė hormonų terapija – estrogenai, skiriami tabletėmis ar pleistrais, klijuojamais ant odos. Jie sulėtina kaulo rezorbciją, sumažina lūžių riziką. Vaistai skiriami moterims po menopauzės. Ypač reikalingi, jei moteriai dėl kokių nors priežasčių iki 50 metų amžiaus buvo pašalintos kiaušidės;
  • Bifosfonatų grupės vaistai: Alendronatas (Fosamax) ir Risedronatas (Actonel) – šie vaistai ne tik sulėtina kaulo rezorbciją, juos vartojant kaulo tankis ilgainiui net padidėja. Atlikta daug tyrimų, kurie patvirtina šių vaistų efektyvumą osteoporozei gydyti. Svarbu atsiminti, kad šiuos vaistus būtina išgerti mažiausiai 30 min. prieš valgį, užgeriant stikline vandens. Po to 30 minučių negalima valgyti ir gulėti;
  • Raloksifenas (Evista) – tai naujos klasės vaistas, vadinamas selektyvus estrogenų receptorių moduliatorius. Šis vaistas taip pat stabdo kaulų rezorbciją bei 30-50% sumažina kaulų lūžių riziką;
  • Kalcitoninas – tai organizme natūraliai esantis hormonas, įtakojantis kaulų formavimąsi. Jis slopina kaulų rezorbciją, didina kaulų tankį, mažina slankstelių lūžimo riziką ir, kai kurių šaltinių duomenimis, malšina lūžimų sukeltus skausmus. Šis vaistas gali būti leidžiamas injekcijomis arba purškiamas į nosį.
  • Patarimai
  • Jei sergate osteoporoze, Jums reikalingas subalansuotas maistas, turintis pakankamai vitaminų, mineralų, skaidulų ir baltymų (tačiau atminkite, kad per didelis baltymų kiekis maiste didina ir kalcio poreikį) . Ypač svarbūs Jūsų racione maisto produktai, turintys daug kalcio bei pakankamas vitamino D kiekis. Rekomenduojama valgyti mažiau druskos, nes didelis druskos kiekis maiste gali sumažinti organizmo gebėjimą įsisavinti kalcį.
  • Mankšta, judėjimas Jums ypatingai svarbūs. Tačiau jei sergate osteoporoze, venkite didelių krūvių, staigių judesių, labai aktyvių žaidimų, kurių metu yra didesnė traumų rizika. Išmokite specialių pratimų, stiprinančių nugaros raumenis, jie padės apsaugoti Jūsų stuburą.
  • Įvykus slankstelio ar šlaunikaulio lūžimui, gydytojas rekomenduos lovos režimą. Pasirinkite tokią padėtį, kuri yra Jums patogiausia, sukelia mažiausiai skausmo.
  • Saugokitės nugriuvimų! Būkite atsargūs, eidami nelygiu ar slidžiu keliu, ypač sutemus, naudokitės lazda ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis, dėvėkite tik patogią avalynę žema pakulne, neslidžiu guminiu padu. Laiptai, kuriais dažnai vaikštote, turėtų būti gerai apšviesti, su turėklais. Geriausia, kad Jūsų namuose nebūtų slenksčių, lengvai slidinėjančių kilimėlių, nereikalingų daiktų ant grindų. Reikalingiausius daiktus pasidėkite taip, kad juos imant nereikėtų lenktis, stiebtis ar lipti. Ilgiau pasėdėję ar pagulėję, kelkitės iš lėto, kad neapsvaigtų galva.
    Nesidrovėkite paprašyti kitų žmonių pagalbos.
  • Profilaktika
    Dar nesulaukusios menopauzės moterys gali imtis priemonių, užkertančių kelią osteoporozės atsiradimui:
    1. vartoti vitaminą D;
    2. rūpintis, kad maiste būtų pakankamas kalcio kiekis (moterims iki menopauzės rekomenduojama per dieną gauti 1000mg kalcio) . Jo daugiausiai yra šiuose maisto produktuose: piene, jogurte, sūryje, sardinėse, lašišoje, špinatuose, brokoliuose, riešutuose.
    3. stengtis daugiau bėgioti, vaikščioti, važinėtis dviračiu, žaisti tenisą, kilnoti svarsčius, užsiiminėti aerobika. Kaulai kaip raumenys – sportuojant stiprėja.

    Po menopauzės rekomenduojamos tos pačios profilaktikos priemonės, be to siūloma moteriai vartoti pakaitinę hormonų terapiją – estrogenų preparatus. Moterims, nesutinkančioms vartoti šių vaistų, rekomenduojama iki 1500mg padidinti kalcio kiekį dienos racione.