1. Pirminė (senatvinė) osteoporozė – ja serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, tačiau moterys – 6 kartus dažniau;
2. Antrinė osteoporozė, atsirandanti dėl įvairių ligų (hipertirozės – per aktyvios skydliaukės veiklos, hiperparatirozės – per aktyvios prieskydinių liaukų veiklos, lėtinių sąnarių, inkstų, plaučių, žarnyno ligų, mielominės ligos, kai kurių paveldimų ligų) ar vaistų vartojimo.
Osteoporozė – dažna liga. Apskaičiuota, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžimas ištinka vieną iš trijų moterų ir vieną iš aštuonių vyrų.
Kaulas yra sudarytas iš baltymų (kolageno) , kurie formuoja jo karkasą ir mineralų (daugiausia kalcio fosfato) , kurie suteikia kaului tvirtumo, kietumo, atsparumo. Kaulas yra gyvas organas, todėl visą žmogaus gyvenimą jame vyksta pokyčiai – senas kaulas ardomas (vyksta kaulo rezorbcija) , o jo vietoje statomas naujas kaulas (kaulo formavimasis) . Vaikystėje ir jaunystėje kaulo formavimasis vyksta greičiau nei rezorbcija, todėl kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Maksimalus kaulų tankis ir masė pasiekiami žmogui sulaukus 30 metų. Vėliau kaulo rezorbcijos greitis ima viršyti kaulo formavimosi greitį. Sparčiausiai kaulų masės netenka moterys po menopauzės dėl įvairių hormoninių priežasčių, tuomet ir išsivysto patologiškas (liguistas) kaulų trapumas, vadinamas osteoporoze.
Rizikos veiksniai:
1. Vyresnis amžius (>50 metų) ;
2. Moteriška lytis;
3. Paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje) ;
4. Smulkus sudėjimas;
5. Mažas svoris;
6. Menopauzė;
7. Pašalintos kiaušidės iki 45 metų;
8. Nejudrumas (ypač nuolatinis gulėjimas lovoje dėl įvairių ligų) ;
9. Mažas kalcio ar vitamino D kiekis maiste;
10. Alkoholio vartojimas;
11. Rūkymas;
12. Pernelyg gausus kofeino vartojimas (daugiau kaip trys puodeliai kavos, arbatos ar kolos per dieną) ;
13. Kai kurios medicininės problemos (hipertireozė, hiperparatireozė, Kušingo liga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, skrandžio operacijos, kt.) ;
14. Vaistai: gliukokortikoidai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos, aliuminio turintys rūgštingumą mažinantys vaistai, skydliaukės hormonai, heparinas.
Skauda apatinę krūtinės dalį ar juosmenį. Skausmas gali būti ūmus, stiprėjantis judant, kartais toks stiprus, kad ligonis net negali atsisėsti lovoje (dažniausiai šis skausmas atsiranda lūžus slanksteliui) . Kitais atvejais skausmas būna nuolatinis, maudžiantis.
Keliems slanksteliams lūžus ar „susiplojus”, stuburas iškrypsta, formuojasi kupra, sumažėja ūgis.
Spaudžiant pirštais skauda pažeistą stuburo dalį.
Gali būti ir kitų simptomų: apetito nebuvimas, raumenų silpnumas, naktinis kojų mėšlungis, kt.
Ligą anksti pastebėti sunku, nes pati osteoporozė (kaulų retėjimas) simptomų neturi. Todėl osteoporozė vadinama „tyliąja liga”. Pirmieji jos požymiai atsiranda vėlai, paprastai tai yra juosmens skausmai, naktinis kojų mėšlungis, kurių priežastis būna nediagnozuoti stuburo slankstelių lūžimai. Taigi, osteoporozė neretai diagnozuojama pavėluotai, jau įvykus komplikacijai – kaulo lūžimui. Anksti pastebėjus, kad kaulai retėja greičiau nei turėtų (o tai nustatoma tik specialiais tyrimais) , laiku pradėjus gydyti, galima sulėtini ar visai sustabdyti šį procesą bei išvengti grėsmingų komplikacijų.
Tačiau pavojingesni yra šlaunikaulio lūžimai, ypač šlaunikaulio kaklelio lūžis. Ši trauma ilgam prikausto sergantįjį prie lovos, dėl to dar sparčiau progresuoja osteoporozė, be to atsiranda bei kitų komplikacijų rizika, dėl kurių gali kritiškai pablogėti senyvo amžiaus žmogaus sveikatos būklė. Žinoma, kad po šlaunikaulio kaklo lūžimo vienas iš penkių pacientų miršta.
2. Osteoprozę ir jos laipsnį nustatyti galima kompiuterine tomografija arba dviguba energijos rentgeno absorbciometrija (osteodensitometrija) .
3. Kai kurie kraujo tyrimai gali parodyti, kad vyksta pagreitėjęs kaulų irimas.
Nesidrovėkite paprašyti kitų žmonių pagalbos.
1. vartoti vitaminą D;
2. rūpintis, kad maiste būtų pakankamas kalcio kiekis (moterims iki menopauzės rekomenduojama per dieną gauti 1000mg kalcio) . Jo daugiausiai yra šiuose maisto produktuose: piene, jogurte, sūryje, sardinėse, lašišoje, špinatuose, brokoliuose, riešutuose.
3. stengtis daugiau bėgioti, vaikščioti, važinėtis dviračiu, žaisti tenisą, kilnoti svarsčius, užsiiminėti aerobika. Kaulai kaip raumenys – sportuojant stiprėja.
Po menopauzės rekomenduojamos tos pačios profilaktikos priemonės, be to siūloma moteriai vartoti pakaitinę hormonų terapiją – estrogenų preparatus. Moterims, nesutinkančioms vartoti šių vaistų, rekomenduojama iki 1500mg padidinti kalcio kiekį dienos racione.