Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi, tačiau gydytojai pabrėžia – daugelio sudėtingų atvejų galima išvengti, jei liga nustatoma laiku. Būtent todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia žmones neatidėlioti prevencinių patikrų net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų. 55-erių Aurimo istorija – vienas iš pavyzdžių, kaip profilaktinis sveikatos patikrinimas gali padėti išgelbėti gyvybę. Į prevencinę programą vyras atėjo jausdamasis visiškai sveikas, tačiau papildomi tyrimai atskleidė sudėtingą širdies kraujagyslių ligą, dėl kurios prireikė skubios šuntavimo operacijos. Santaros klinikų kardiologai ir kardiochirurgai sako, kad tokių istorijų jų praktikoje – ne viena. Straipsnyje pacientas dalijasi savo patirtimi, o gydytojai paaiškina, kokie rizikos veiksniai dažniausiai nustatomi prevencinių patikrų…
Kraujo tyrimų „normos“ gali klaidinti: ką svarbu žinoti pacientams?
Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis labai retai leidžia objektyviai įvertinti…
Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su mūsų laiko pojūčiu?
Vaikystėje laikas, regis, tekėjo lėčiau – šiandien dažnas stebisi, kaip greitai prabėga metai. Nors visi gyvename pagal tą patį laikrodį, laiko tėkmę kiekvienas patiriame skirtingai: vienomis dienomis minutės slenka lėtai, kitomis nepastebimai ištirpsta mėnesiai ar net ištisi metai. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė sako, kad laiko pojūtį kuria ne kalendorius, o mūsų dėmesys, emocijos ir į atmintį įsirėžiančios patirtys. Laiko pojūtis – tai vienas subjektyviausių psichikos procesų, priklausantis nuo to, kaip mūsų dėmesys, emocijos ir atmintis organizuoja patirtį. Tai lengva atpažinti ir kasdienybėje: kai mums smagu, laikas tarsi praskrieja, o laukiant ar nuobodžiaujant minutės ima slinkti lėčiau. Kuo mažiau dėmesio skiriame pačios laiko tėkmės stebėjimui, tuo greičiau ji…
Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: nuo ilgesnio gyvenimo – prie ilgesnio sveiko gyvenimo: Lietuvoje vyks Sveiko amžėjimo asamblėja
2026 m. gegužės 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ar galime gyventi ilgiau ir kartu ilgiau išlikti sveiki, savarankiški, aktyvūs ir reikalingi? Kaip sumažinti ligų, negalios ir vienišumo naštą visuomenėje, kuri sparčiai sensta? Ir kodėl šiandien sveikata turi tapti ne tik gydytojų, bet visos valstybės politikos klausimu? Šiems klausimams bus skirta „Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėja 2026“, vyksianti birželio 8–14 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Birštone ir kituose Lietuvos miestuose. Tai ne dar vienas „madingo ilgaamžiškumo“ renginių ciklas ar populiarių pažadų apie amžiną jaunystę platforma. Visi asamblėjos renginiai orientuoti į mokslu grįstas žinias, įrodymais pagrįstą mediciną, prevenciją ir praktinius sprendimus, kurie gali…
Kodėl po darbo jaučiamės išsekę, nors fiziškai beveik nepajudėjome? Psichoterapeutė įvardijo dažnai nepastebimą dirgiklį
Daugelis žmonių dienos pabaigoje jaučiasi emociškai išsekę, sunkiau susikaupia, tampa irzlesni ar jaučia poreikį tiesiog pabūti tyloje. Nors tokį nuovargį dažniausiai siejame su dideliu darbo krūviu, miego trūkumu ar įtemptu gyvenimo ritmu, specialistė atkreipia dėmesį į dar vieną, dažnai nepastebimą veiksnį – nuolatinį foninį triukšmą. Net įprasti aplinkos garsai ilgainiui pradeda varginti Pasak emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, tai, kaip stipriai žmogų veikia aplinkos dirgikliai, pirmiausia priklauso nuo nervų sistemos jautrumo. „Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus. Tokiems žmonėms net…
Pigu, skanu ir greita: sočios buratos salotos su pomidorais vos per 15 minučių
Pomidorai – vienas tų produktų, kurie virtuvėje praverčia beveik kasdien: jie tinka ir greitoms salotoms, ir sumuštiniams, ir padažams, ir šiltiems užkandžiams. Be to, pomidorus dažnai galima rasti už mažą kainą, todėl tai patrauklus pasirinkimas norint paruošti greitą, skanų ir nebrangų patiekalą. Vis dėlto „Rimi“ atstovai sako, kad renkantis pomidorus verta žiūrėti ne tik į kainą ar išvaizdą – skirtingos jų rūšys geriau tinka skirtingiems patiekalams, todėl toks paprastas pasirinkimas gali nulemti ir skonį, ir tekstūrą. „Pomidorus dažnai perkame įprastai – tiesiog tuos, kurie gražiai atrodo ar tuo metu yra už gerą kainą. Tačiau namuose rezultatas priklauso ir nuo to, ką iš jų planuojame gaminti. Pavyzdžiui, mažesni, saldesni pomidorai labai…
Jei nuolat vargina sloga ar kosulys, priežastis gali būti visai ne peršalimas
Alergijos šiandien yra vienas dažniausių imuninės sistemos sutrikimų, su kuriuo susiduria vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Jų atsiradimą lemia ne vienas, o daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių – nuo aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčių iki genetinio polinkio. Kadangi alerginės reakcijos gali būti labai įvairios ir pasireikšti skirtingose organizmo sistemose, svarbu suprasti jų priežastis, simptomus bei diagnostikos galimybes. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Šėrienė sako, kad alergijų daugėja dėl besikeičiančio gyvenimo būdo, perdirbto maisto, buitinės chemijos vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo. Šiltėjant klimatui ilgėja augalų žydėjimo sezonas, todėl žmonės ilgiau kontaktuoja su žiedadulkėmis. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto junginiais dirgina gleivinę ir didina organizmo jautrumą alergenams. Per daug sterili…
Visi ieško baltymų ir gerųjų bakterijų, bet pamiršta vieną paprastą produktą
Pastaraisiais metais sveikos mitybos tendencijos gerokai pasikeitė – žmonės aktyviai skaičiuoja baltymus, ieško produktų su gerosiomis bakterijomis, domisi žarnyno mikrobiota ir vis dažniau renkasi įvairius „funkcinius“ gėrimus ar papildus. Tačiau šeimos gydytojas, prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ sveikatos partneris Valerijus Morozovas sako, kad dalis populiarių tendencijų kartais nueina į kraštutinumus, o kai kuriais atvejais paprasti fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar rūgpienis, organizmui gali būti net naudingesni nei įvairūs madingi alternatyvūs pasirinkimai. „Nuolatinis papildomų gerųjų bakterijų vartojimas ne visada turi papildomos naudos sveikatai. Tuo tarpu natūralaus rūgimo pieno produktai ne tik turi natūralių probiotikų, bet ir yra lengviau įsisavinami“, – sako gydytojas. Pasak jo, fermentacijos metu pieno produktai tampa lengviau…
Du išskirtiniai gimdymai per dvi savaites – gydytojai pripažįsta: tokie atvejai reti net jiems
Situacija, kuri akušerijoje pasitaiko itin retai net dešimtmečius dirbantiems specialistams. Paskutinę balandžio dieną Vilniaus miesto klinikinė ligoninė natūraliais takais gimė berniukas, sveriantis net 5270 gramų. O gegužės viduryje ligoninėje pasaulį išvydo dar vienas įspūdingo svorio naujagimis – 4950 gramų kūdikis. Abu mažyliai tapo ne tik ypatinga savo šeimų istorijos pradžia, bet ir priminimu, kad net patyrusiems medikams tokie gimdymai išlieka itin reti ir reikalaujantys ypatingo pasirengimo. Vidutinis naujagimio svoris Lietuvoje siekia 3–3,5 kg. Kūdikiai, didesnio nei 5 kg svorio, laikomi tikra retenybe. Tokie atvejai automatiškai priskiriami padidintos rizikos gimdymams. „Kai naujagimis sveria daugiau nei penkis kilogramus, gimdykloje niekas nebegalvoja apie rekordus. Galvojama tik apie saugumą ir greitus, teisingus sprendimus“, – sako…
Pirmoji ponia: „Sužydėjusi viltis“ praskleidžia tylos šydą apie onkologines ligas ir skatina visuomenę daugiau dėmesio skirti prevencijai
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienio vakarą pasveikino savo globojamos iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ („Blossom of Hope“), skirtos dėmesiui į krūties vėžio prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą atkreipti, labdaros vakaro dalyvius. Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV) labdaros iniciatyvą rengia jau 18 metus iš eilės. Į Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusį vakarą susirinko Lietuvoje reziduojančių ambasadų, medicinos, verslo, kultūros ir meno atstovai. „Gyvenimas nuolat išbando mus savo sudėtingumu ir painumu. Šiandien dėkoju visiems, kurie turi drąsos matyti pasaulį per moterų, sergančių vėžiu, iššūkių ir patirčių prizmę. Dėkoju visiems rėmėjams už jų supratimo gilumą. Dėkoju tiems, kurie, apmąstydami savo gyvenimo prasmę, ilgamete veikla stiprina ir ilgina kito žmogaus – nuostabios moters, mamos, močiutės…
