Pagrindinis šio sindromo bruožas yra anovuliacija – būklė, kai kiaušidėse folikulai auga, didėja, bręsta, tačiau pagrindinis, dominuojantis folikulas nesusidaro, mėnesinių ciklo viduryje neplyšta, ovuliacija neįvyksta ir folikulo vietoje nesusidaro geltonkūnis. Ši patologinė būklė atsiranda sutrikus lytinių hormonų pusiausvyrai moters organizme; vėliau pati anovuliacija savo ruoštu dar labiau sutrikdo hormonų balansą.
Priklausomai nuo to, kokios hormoninės reguliacijos grandys organizme sutrinka, anovuliacija yra skirstoma į 4 rūšis:
Anovuliacija ir policistiniai kiaušidžių pakitimai yra organizmo atsakas į įvairias patologines būkles ir gali pasireikšti sergant hormonus išskiriančių organų (pagumburio, posmegeninės liaukos, antinksčių, skydliaukės, kasos ir kiaušidžių) ligomis.
Manoma, kad šis sindromas gali būti genetiškai paveldimas. Pastebėtas šeimyninis sutrikimų pobūdis, kai dukroms yra įgimtas anovuliacijos, o sūnums – ankstyvo nuplikimo sindromas.
Anovuliaciją gali sukelti ir posmegeninės liaukos, kiaušidžių ar antinksčių navikai, stresas, depresija, anoreksija, staigus svorio kritimas, intensyvios atletikos ir bėgimo treniruotės, skydliaukės ir kepenų ligos, kiaušidžių audinio receptorių funkcijos sutrikimai, fermentinių reakcijų sutrikimai, nutukimas.
Anovuliacija dažnai būna kartu su audinių atsparumu insulinui ir hiperinsulinemija. Kai organizmo audiniai tampa nejautrūs insulinui, kasa stengiasi šią būklę kompensuoti, todėl gamina dar daugiau insulino, taip atsiranda insulino perteklius – hiperinsulinemija. Moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu, hiperinsulinemija ir atsparumas insulinui visada būna kartu su nutukimu.
Abi kiaušidės padidėja net 2-6 kartus, jų paviršius pasidaro pilkšvai blizgantis, kietas, labai sustorėja kiaušidžių kapsulė. Kiaušidės atrodo kaip porcelianinės. Po kiaušidžių kapsule lyg karoliai išsidėstę daugybiniai 2-8 mm diametro ir didesni folikulai, po 10-15 ir daugiau folikulų kiekvienoje kiaušidėje. Tai lyg daugybinės folikulinės cistos.
Būdingas mėnesinių ciklo sutrikimas: dėl estrogenų pertekliaus organizme išveša ir sustorėja gimdos gleivinė (išsivysto gimdos gleivinės hiperplazija) , mėnesinės tampa ilgos, gausios, nereguliarios, ilgas mėnesinių nebuvimo periodas (amenorėja) kaitaliojasi su disfunkciniais kraujavimais iš gimdos.
Dėl androgenų pertekliaus organizme išryškėja ir palengva didėja hirsutizmas – vyriško tipo plaukuotumas (pradeda dygti ūsai, barzda, žandenos, gaktos plaukuotumas kylio forma kyla aukštyn link bambos kaip vyrų, pagausėja plaukų ant rankų ir kojų, gali atsirasti plaukų ant krūtinės ir nugaros, aplink krūtų spenelius) .
Sunkesniais atvejais atsiranda virilizacijos požymių: padidėja varputė, atsiranda vyriško tipo galvos nuplikimas, plaukų ir odos riebaluotumas, polinkis spuogams.
Būdingas nevaisingumas ar polinkis į savaiminius persileidimus pirmame nėštumo trimestre.
Beveik visais atvejais moteris turi antsvorio ar yra nutukusi.
Kartu gali būti lydinčių vegetacinių simptomų: galvos skausmas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, sutrikęs miegas, padidėjęs jautrumas, nestabilios emocijos, nervingumas, lytinio potraukio pokyčiai.
Būdingu atsparumo insulinui bei hiperinsulinemijos požymiu laikomas odos pigmentacijos pokytis: didžiųjų lytinių lūpų gleivinėje, alkūnių, kaklo, kirkšnių, plotų po krūtimis odoje atsiranda į velvetą ar karpos paviršių panašūs pilkai-rudi, tamsūs, šiurkštūs pakitimai.
Visi šie simptomai išsivysto ne staiga, o iš lėto, palaipsniui.
Sutrikus hormonų gamybai kiaušidėse, mažėja moteriškų lytinių hormonų – estrogenų ir daugėja vyriškų lytinių hormonų – androgenų, todėl sutrinka mėnesinių ciklas ir ovuliacija, atsiranda vyriško tipo plaukuotumas.
Kadangi sumažėja estrogenų kiekis organizme, posmegeninėje liaukoje išsiskiria daug folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) , skatinančio kiaušidėse augti folikulus ir gaminti estrogenus.
Ovuliacijai neįvykus, kiaušidėse nesusidaro geltonkūnis, gaminantis progesteroną, todėl labai sumažėja progesterono kiekis organizme, o posmegeninėje liaukoje išsiskiria daug liuteinizuojančio hormono (LH) , raginančio kiaušides gaminti progesteroną.
Taigi visiškai sutrinka normalūs cikliniai-grįžtamieji ryšiai tarp hormonus išskiriančių organų.
Anovuliacija gali būti ir natūrali – fiziologinė (pvz., iki brendimo, nėštumo metu, žindymo krūtimi laikotarpiu, menopauzėje) . Tokia anovuliacija negydoma.
Tačiau patologinė anovuliacija, nesusijusi su minėtais moters gyvenimo periodais, turi būti anksti nustatoma ir gydoma. Negydant jos sukelti simptomai linkę ryškėti, progresuoti, vėliau gali atsirasti rimtų komplikacijų.
Nutukimas, hiperinsulinemija ir atsparumas insulinui padidina arterinės hipertenzijos ir kitų širdies-kraujagyslių ligų bei II tipo cukrinio diabeto riziką.
Gydymas yra dviejų rūšių: medikamentinis ir operacinis. Gydymo taktika priklauso nuo to, ar moteris gyvena lytinį gyvenimą, ar ne, bei nuo jos noro ar nenoro pastoti.
Moterims, negyvenančioms lytinio gyvenimo, skiriama pakaitinė geltonkūnio terapija hormonais gestagenais. Gydymas ilgalaikis, trunka daugelį mėnesių. Toks gydymas atkuria normalų estrogenų- progesterono kaitos cikliškumą, todėl mėnesinės vėl tampa reguliarios, nebesikartoja disfunkciniai kraujavimai, sumažėja gimdos gleivinės išvešėjimo ir vėžio rizika.
Moterys, gyvenančios lytinį gyvenimą, nenorinčios pastoti, sergančios lėtiniu anovuliacijos sindromu ir nesigydančios vaistais, nėra apsaugotos nuo nepageidaujamo nėštumo, nes retkarčiais įvyksta atsitiktinės ovuliacijos ir galimas pastojimas. Tokių moterų gydymui geriausiai tinka III kartos monofaziniai konjuguoti geriamieji kontraceptikai, taip pat gestagenų injekcijos, gimdinės kontraceptinės spiralės su gestagenais bei kontraceptiniai implantai.
Geriamieji kontraceptikai stabdo hirsutizmo (vyriško plaikuotimo) progresavimą.
Moterims, gyvenančioms lytinį gyvenimą ir norinčioms pastoti, reikalinga sukelti ovuliaciją, tačiau gydymo taktika kiekvienu atveju individuali, priklauso nuo pacientės svorio, hormonų koncentracijos kraujyje ir kitų faktorių.
Lieknoms moterims, kurioms liuteinizuojančio hormono koncentracija tik nežymiai viršija folikulus stimuliuojančio hormono koncentraciją, ovuliacijai stimuliuoti skiriami i>antiestrogenai-klomidai.
Jeigu liuteinizuojančio hormono koncentracija ciklo pradžioje (3-5 ciklo dieną) yra žymiai didesnė už folikulus stimuliuojančio hormono koncentraciją, prieš ovuliacijos stimuliaciją liuteinizuojančio hormono kiekiui sumažinti kelis ciklus skiriamas gydymas
Jeigu lieknoms moterims ovuliacijos su
Nutukusioms moterims nei kiaušidžių funkcijos stimuliacija klomidais, nei laparokopinė kiaušidžių operacija neatliekamos.
Pirmiausia reikia atsikratyti antsvorio (taip sumažinamas estrogenų gamybos šaltinis organizme) . Šioms moterims rekomenduojama mažai kalorijų turinti dieta bei fiziniai pratimai. Kai kūno svoris pasiekia normalų, galima tikėtis hiperinsulinemijos susireguliavimo, ovuliacijos medikamentinio atstatymo bei pastojimo. Tuomet skiriama ovuliacijos stimuliacija klomidais.
Nutukusioms moterims geriami antidiabetiniai vaistai mažina hiperinsulinemiją, laisvo testosterono koncentraciją bei kitų ovuliaciją stimuliuojančių vaistų efektyvumą. Operacinis gydymas rekomenduojamas tik tada, kai medikamentai neduoda reikiamo efekto, dažniausiai, kai moteris kreipiasi dėl nevaisingumo. Atliekama videolaparoskopinė operacija, pašalinamos sąaugos aplink kiaušides ir kiaušintakius bei dalies kiaušidžių pašalinimas arba adatiniu elektrodu 4-5 vietose kiekviena kiaušidė „subadoma” – suardomas išvešėjęs kiaušidės audinys. Po operacijos maždaug 2/3 ligonių mėnesinių ciklas tampa normalus, 60-70 proc. jų pastoja. Geriausi rezultatai būna per pirmuosius 5 metus po operacijos. Padidėjęs plaukuotumas dažniausiai išlieka; jis likviduojamas kosmetinėmis procedūromis.
