SARKOIDOZĖ

Sarkoidozė – tai sisteminė nežinomos kilmės granulominė liga, pažeidžianti daugelį organų, dažniausiai plaučius.

Ligos priežastys

Sarkoidozės kilmė nežinoma. Manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai) . Be to, yra duomenų, kad etniškumas, hormonai, amžius, įvairūs imuniniai kompleksai ir aplinkos veiksniai įtakoja šios ligos atsiradimą. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad juodaodžių sergamumas šia liga yra didesnis nei baltaodžių. Sarkoidoze daugiausia serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai.

Simptomai

Ligos eiga

Sarkoidozė – sisteminė liga, kuri gali pažeisti tiek visą organizmą, tiek ir pavienius organus. Dažniausiai sarkoidozė pažeidžia plaučius, limfmazgius, odą, kepenis ir akis. Ši liga gali pažeisti taip pat blužnį, širdies raumenį ir laidžiąją sistemą, nervų sistemą, virškinamąjį traktą, rečiau – inkstus, kaulus ir kitus organus bei audinius. Todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Tačiau didelė dalis ligonių, sergančių sarkoidoze, niekuo nesiskundžia ir liga aptinkama atsitiktinai, atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Sergantieji sarkoidoze gali skųstis bendraisiais simptomais (nuovargiu, silpnumu, kūno masės mažėjimu, šiek tiek padidėjusia kūno temperatūra) ir neryškiais kvėpavimo takų pažeidimo simptomais (sausu kosuliu, kvėpavimo diskomfortu bei dusuliu) . Rečiau nustatomi ūminės sarkoidozės simptomai: padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai, stambiųjų sąnarių skausmas, mazginė eritema (t.y. šviesiai raudonos spalvos poodiniai mazgai, dažniausiai išryškėjantys abiejų kojų priekiniuose paviršiuose) .
Sarkoidozės eiga dažniausiai būna banguojanti, ligonio savijauta tai pagerėja, tai pablogėja. Daugumai ligonių, sergančių sarkoidoze, ligos požymiai išnyksta per kelis mėnesius ar kelerius metus. Ypač palanki ūminės sarkoidozės prognozė (dauguma atvejų pagyja savaime per kelis mėnesius) . Tačiau daliai ligonių būna nuolatinių ligos simptomų ir jie tampa nedarbingi.

Komplikacijos

Sarkoidozė gali komplikuotis kvėpavimo ir širdies nepakankamumu.

Tyrimai

Liga nustatoma kompleksiškai ištyrus ligonį: atliekami laboratoriniai, rentgeniniai ir imuniniai tyrimai.Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimi būdingi sarkoidozei pakitimai (padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai, plaučių šaknų pakitimai, išplitę plaučių infiltratai, plaučių randėjimas) .
Tiriant plaučius kompiuteriniu tomografu, nustatoma išplitusių židinių, randėjimo požymių.
Bronchoskopijos metu apžiūrimi bronchai ir paimamas plaučių audinio gabalėlis, kuris vėliau morfologiškai ištiriamas. Tiriant randamos nevarškėjančios epitelioidinių ląstelių granulomos. Be to, bronchoskopijos metu atliekamas bronchų ir alveolių praplovimas (bronchoalveolinis lavažas) , gautas skystis yra tiriamas, o normalūs šio tyrimo duomenys praktiškai paneigia sarkoidozę.
Kraujo tyrime gali būti sumažėjęs limfocitų skaičius, padidėjęs kalcio kiekis, padidėjusi angiotenziną konvertuojančio fermento koncentracija. Įtarus kitų organų pažeidimą, reikia atlikti papildomus tyrimus.

Gydymas

Sarkoidozę turi gydyti gydytojas. Jis parenka gydymą atsižvelgdamas į jūsų ligos eigą, simptomus, imuniteto būklę ir kitas ligas. Gydymo tikslas – uždegimo mažinimas, pažeistų organų funkcijos atstatymas. Aktyvūs ligos požymiai (dusulys, karščiavimas, sąnarių skausmas) slopinami kortikosteroidais (hormoniniais vaistais) . Dažniausiai gydoma Prednizolono tabletėmis. Vaisto dozę ir gydymo trukmę parenka gydytojas. Metotreksatas – alternatyvus gydymo pasirinkimas, ypač lėtinės sarkoidozės atvejais. Be to, papildomai skiriama vitamino E (a-tokoferolio) . Jei sarkoidozės gydyti nesiseka ir progresuoja organų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama pažeisto organo transplantacija.

Patarimai

Sergantiems sarkoidoze reikalingas visavertis maistas, turintis pakankamai baltymų, vitaminų, ypač A, C, E.
Jei susirgote sarkoidoze, vykdykite visus gydytojo nurodymus, tinkamai gydykitės ir išvengsite komplikacijų.

Profilaktika