2023 m. spalio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Sveikatos reikalų komitete priimtos rekomendacijos, kurios padės sustiprinti sisteminę psichologinę pagalbą nėštumo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu moterims ir jų šeimų nariams.
Gydytojams ir slaugytojams vis dar trūksta kompetencijų pogimdyminės depresijos ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo ir nukreipimo klausimais. Atkreiptas dėmesys, kad nėščiųjų rizikos pogimdyminiu laikotarpiu susirgti depresija ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais vertinimas nėra reglamentuotas, ambulatorinėje grandyje nėštumo metu ir po gimdymo neidentifikuojamos moterų grupės, turinčios didesnę riziką psichikos sveikatos sutrikimams, o gimdymo stacionarų specialistai ne visada turi galimybę žinoti apie moters psichikos sveikatą iki nėštumo ir nėštumo metu.
Pasak Seimo narės Paulės Kuzmickienės, atkreiptas dėmesys į saugios ir palaikančios aplinkos akušerijos stacionaruose sukūrimą, kaip ir į poreikį tęstinei priežiūrai depresija sergančioms, potrauminį streso sutrikimą turinčioms moterims, kurios izoliuojasi nuo socialinių santykių, nors turi poreikį gauti specializuotą pagalbą: lankymą namuose, konsultacijas žindymo ir kitais klausimais.
Komitete vykusiuose klausymuose pastebėta, kad nevyriausybinės organizacijos sukuria puikaus turinio, reikalingas savitarpio pagalbos platformas, rengia kokybišką medžiagą, kuri taikliai pasiekia būsimas ir esamas mamas, jų šeimos narius, tačiau ir joms trūksta tarpusavio koordinavimosi.
Pasak vykusių klausymų iniciatorės Seimo narės P. Kuzmickienės, Sveikatos reikalų komiteto metu suformuluoti konkretūs siūlymai, kurie užpildo tokios pagalbos poreikio kompleksiškumą, – kitų metų kovo mėnesį numatyta peržiūrėti, kaip sekasi juos įgyvendinti.
„Po klausymų priėmėme rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai“, – pažymėjo parlamentarė.
Sveikatos apsaugos ministerijai teikiami siūlymai apima nėščiųjų, pagimdžiusių moterų ir vaikų sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimą, numatant rizikų susirgti pogimdymine depresija ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų vertinimą, skiriant papildomą dėmesį sunkiai sergančių ar gimusių neišnešiotų kūdikių motinų psichologinei būklei.
Rekomendacijose numatyta organizuoti unifikuotos ,,Nėščiųjų mokyklėlių“ mokymo programos parengimą ir siūlyti į mokymus įtraukti nėščiosios artimąjį ar šeimos narį. Norima atlikti analizę, kaip užsienio šalyse yra įgyvendinamas saugios aplinkos gimdymo stacionaruose modelis, sudarant galimybes ligoninėje pasilikti visiems šeimos nariams, ir apsvarstyti galimybę šią koncepciją pritaikyti Lietuvoje. Kaip ir apsvarstyti pasiūlymą į šeimos gydytojo komandą įtraukti žindymo konsultantą. Akušerijos stacionarų gydytojams ir slaugytojams bei šeimos gydytojo komandos nariams siūloma tęsti mokymus, kaip užmegzti ryšį, įvertinti psichologinę būklę ir pogimdyminės depresijos simptomus, kurti saugią ir palaikančią aplinką nėščiosioms ir motinoms.
Komiteto priimtose rekomendacijose pažymima, kad reiktų tarpusavyje koordinuoti nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių gimdyvėms ir naujagimiams ambulatorines bei stacionarines paslaugas, veiklą, o įgyvendinant pogimdyminės depresijos prevencijos politiką, tarp tikslinių grupių įtraukti vyrus ir šeimą.
Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamų pasiūlymų dalyje siūloma užtikrinti šių paslaugų apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, peržiūrėti medicinos psichologų, dirbančių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, įkainius ir ieškoti galimybių šiuos įkainius padidinti.
Sveikatos apsaugos ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomenduojama įvertinti galimybes per kompleksines paslaugas šeimai ar kitas socialines paslaugas pasirūpinti vaiko priežiūra, kol sunkumus patirianti motina stacionare ar dienos centre gauna specializuotas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.
Sveikatos komiteto klausymuose dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos, Lietuvos psichologų sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ,,Mama mums rūpi“, platformos ,,Kalba mamos“, socialinių darbuotojų atstovai.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
