Medicina, farmacija

Seimo nario Vytauto Bako pranešimas: „Raginu Vyriausybę atkurti ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“

2022 m. vasario 2 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Žmogaus teisių komitetas ieškojo atsakymų į klausimą, ar pacientų teisės užtikrinamos pandemijos laikotarpiu.

Susitikime gausiai dalyvavę tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek gydymo įstaigų vadovų, gydytojų, slaugos specialistų, savivaldybių ir pacientų organizacijų atstovai išsakė savo pastebėjimus, kaip kito sveikatos paslaugų prieinamumas pandemijos laikotarpiu. Pažymėtina, kad pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis pacientų teises mūsų šalyje, yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 53 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“. Pasaulio sveikatos organizacijos Konstitucija (1946 m.) numato „aukščiausią įmanomą sveikatos standartą kaip pagrindinę kiekvieno žmogaus teisę“.

„Išgirdome, kad yra tarsi du blokai problemų – vienos, kurios kankina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą jau ne pirmus metus, ir antras blokas yra specifiškai pandemijos metu atsiradę papildomi trukdžiai pasiekti sveikatos paslaugas. Pavyzdžiui, žmonėms neprieinami svarbūs diagnostiniai tyrimai, nepasiekiami gydytojai, sustojusios prevencijos programos ir sutrikęs pagalbos teikimas pažeidžiamų asmenų grupėms. Ribojimai sveikatos apsaugos sistemą apsaugojo nuo žmonių, kuriems gyvybiškai svarbu gauti paslaugas. Neanalizuojame, ar ribojimai buvo būtini, ar jais buvo perlenkta lazda – tiesiog stebime, kaip jie pakeitė paslaugų prieinamumą. Valstybė turi kuo greičiau atkurti sveikatos paslaugų prieinamumą bent iki tokio lygio, koks buvo prieš pandemiją“, – teigia Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.

Pirminė sveikatos priežiūros grandis daugelio dalyvių buvo nurodyta kaip pagrindinis taikinys, kur reikėtų kreipti dėmesį. Žmonės negali užsiregistruoti internetu, nes trūksta informacijos, kaip tai padaryti, o skambinant telefonu prisiskambinti neretai labai sunku. Jei pavyksta užsiregistruoti, kai kurių tyrimų reikia laukti ir mėnesį–du ar net tris. Nuskambėjo pasiūlymas apmokėti tyrimus, kurių atlikimui siunčia privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Siūlyta tobulinti tiek pacientų registracijos sistemas, atkreipti dėmesį į šeimos gydytojų trūkumą, krūvius ir informacinių sistemų, su kuriomis jiems tenka dirbti, trikdžius.

Dalyvavimas prevencinėse programose, anot diskusijos dalyvių, po truputį grįžta į 2019 metų lygį, tačiau tas lygis nebuvo pakankamas – per mažai pacientų pasinaudoja galimybe ankstyvai diagnostikai. Diskusijoje dažnai minėtos ir kliūtys organizuoti daugiau paslaugų paciento namuose. Susitikimo dalyviai išskyrė ir slaugos darbuotojų žmogiškųjų išteklių trūkumą, jų darbo laiko nepakankamą reglamentavimą, darbo įrangos trūkumą ir apskritai nepatrauklias darbo sąlygas. Specifiškai pandemijos laikotarpiu sveikatos paslaugų prieinamumą sumažino judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, kritęs viešojo transporto paslaugų kiekis, kontaktinių sveikatos priežiūros paslaugų ribojimas.

Visos priežastys kartu sudėjus lėmė sumažėjusią galimybę gauti paslaugas pirminėje sveikatos grandyje. Savo ruožtu tai buvo viena priežasčių sumažinusi patekimą ir pas specialistus, tyrimų atlikimą, kas lėmė vėlesnę ligų diagnostiką. Tai skaudus smūgis susirgusiems onkologinėmis ligomis. Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai, laikinai einančios direktorės pareigas prof. Sonatos Jarmalaitės teigimu, instituto paslaugų teikimas pandemijos metu „krito“ 10–15 procentų, tačiau pacientai būtų buvę priimti, tam galimybės buvo – jie tiesiog neperėjo pirminės grandies, galimai laiku nepateko pas šeimos gydytojus ir negavo siuntimų.

Padidėjo ir mirtingumas. COVID-19 nepaaiškina didelės dalies perteklinių mirčių šalyje, t. y. mirčių padaugėjimo pandeminiais metais lyginant su ankstesniais laikotarpiais. Nuo COVID-19 per 2020–2021 mirė 7403 žmonės, o tuo laikotarpiu bendras perteklinis mirtingumas yra apie du kartus didesnis. Diskusijoje dalyvavusių specialistų teigimu, padaugėjo kraujotakos sistemos ligų, psichikos sutrikimų, taip pat alkoholio vartojimo sukeltų ligų sąlygotų mirčių.

Žmogaus teisių komitetas toliau svarstys išgrynintus klausimus ir teiks rekomendacijas Vyriausybei, kaip geriau užtikrinti žmogaus teisę gauti tinkamas sveikatos paslaugas. Tai turi būti užtikrinama tiek pandemijos, tiek ir nepandeminiu laikotarpiu.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija