Sinusitas – tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas. Sinusitai klasifikuojami į ūminius ir lėtinius.
Ūminiai sinusitai skirstomi į serozinius, kai antį užpildo serozinis, kiek tąsokas ar vandeningas sekretas, ir pūlingus, kai antį užpildo tiršti, tąsūs pūliai.
Jei sinusitas išsivysto dėl danties patologijos (danties šaknies pūlinio, granuliomos) , toks sinusitas vadinamas odontogeniniu, tuomet pūliai gali būti dvokiantys.
Lėtiniai sinusitai klasifikuojami į pūlingus, polipinius, hiperplastinius, alerginius. Apie 10-20% pūlingų sinusitų yra odontogeninės kilmės. Kai yra lėtinis pūlingas sinusitas, dažnai kartu būna nosies pertvaros iškrypimas ar nosies kriauklių padidėjimas (hipertrofija) , kurie trukdo gijimo procesui, nes trikdo drenažinę ir ventiliacinę nosies funkciją.
Lėtinis polipinis sinusitas, dažniau būna alerginis, nes dažnos alerginės reakcijos sinuso gleivinėje ir jos patinimas sąlygoja polipų susiformavimą (būdingi eozinofiliniai polipai) . Sinuso gleivinė gali pakisti į polipus ir esant dažniems ūminiams užsitęsusiems sinusitams. Tokie polipai vadinami uždegiminiais (neutrofiliniais) .
Hiperplastiniai pasieniniai sinusitai – tai sinuso sienelių gleivinės sustorėjimas keletą milimetrų. Jis dažniausiai yra pastovus. Lėtiniam sinusitui paūmėjus, gleivinė gali storėti.
Be to, sinusitai gali būti klasifikuojami pagal tai, kokius ančius uždegimas paliečia. Kiekvieno ančio gleivinės uždegimas turi atskirą pavadinimą.
Ūminiai sinusitai skirstomi į serozinius, kai antį užpildo serozinis, kiek tąsokas ar vandeningas sekretas, ir pūlingus, kai antį užpildo tiršti, tąsūs pūliai.
Jei sinusitas išsivysto dėl danties patologijos (danties šaknies pūlinio, granuliomos) , toks sinusitas vadinamas odontogeniniu, tuomet pūliai gali būti dvokiantys.
Lėtiniai sinusitai klasifikuojami į pūlingus, polipinius, hiperplastinius, alerginius. Apie 10-20% pūlingų sinusitų yra odontogeninės kilmės. Kai yra lėtinis pūlingas sinusitas, dažnai kartu būna nosies pertvaros iškrypimas ar nosies kriauklių padidėjimas (hipertrofija) , kurie trukdo gijimo procesui, nes trikdo drenažinę ir ventiliacinę nosies funkciją.
Lėtinis polipinis sinusitas, dažniau būna alerginis, nes dažnos alerginės reakcijos sinuso gleivinėje ir jos patinimas sąlygoja polipų susiformavimą (būdingi eozinofiliniai polipai) . Sinuso gleivinė gali pakisti į polipus ir esant dažniems ūminiams užsitęsusiems sinusitams. Tokie polipai vadinami uždegiminiais (neutrofiliniais) .
Hiperplastiniai pasieniniai sinusitai – tai sinuso sienelių gleivinės sustorėjimas keletą milimetrų. Jis dažniausiai yra pastovus. Lėtiniam sinusitui paūmėjus, gleivinė gali storėti.
Be to, sinusitai gali būti klasifikuojami pagal tai, kokius ančius uždegimas paliečia. Kiekvieno ančio gleivinės uždegimas turi atskirą pavadinimą.
Ligos priežastys
Dažniausiai ūminį sinusitą sukelia šie viršutinių kvėpavimo takų mikrobai: Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis bei Staphylococcus pyogenes, retai Escherichia coli.
Dažniausiai sinusitui išsivystyti dirvą paruošia nosies virusinės ligos. Jei ūminė sloga užsitęsia ilgiau kaip 10-12 dienų, galima galvoti apie prisidėjusį sinusitą. Ligai atsirasti padedantys faktoriai – nosies ertmės anatominių struktūrų nukrypimas nuo normos.
Dažniausiai sinusitui išsivystyti dirvą paruošia nosies virusinės ligos. Jei ūminė sloga užsitęsia ilgiau kaip 10-12 dienų, galima galvoti apie prisidėjusį sinusitą. Ligai atsirasti padedantys faktoriai – nosies ertmės anatominių struktūrų nukrypimas nuo normos.
Simptomai
Ligos eiga
Ūminis sinusitas: jei ančių angos ar kanalai yra platūs ir niekas netrikdo sekreto nutekėjimui, simptomai yra minimalūs. Vienas iš pagrindinių simptomų yra pūlių tekėjimas iš nosies. Gali būti nežymus skausmas.
Jei dėl paburkusios gleivinės susiaurėja ančių angos ar kanalai, kuriais ančiai atsiveria į nosies ertmę, antyje kaupiasi pūliai, skausmas didėja iki nepakeliamo. Gali pakilti temperatūra. Patinsta kakta, skruostai, akių vokai. Tokiu atveju, pūliai iš nosies neteka, apžiūrint nosies landose pūlių taip pat nematyti.
Jei sinusitas formuojasi žandiniame antyje, patinsta skruosto, veido oda, gali ištinti apatinis vokas. Skauda skruostą, skausmas plintą ir į kaktą. Spaudžiant skausmingas skruostas, veidas. Kaktos neskauda.
Jei pažeistos akytkaulio celės, patinsta nosies šaknis ir abiejų vokų prienosinės šaknies dalys. Vargina skausmas nosies šaknyje ir vidinėse akiduobės sienelėse. Jei sinusito vieta – pleištakaulio antyje, skausmas lokalizuojasi giliai akiduobėje ir pakaušyje.
Jei sinusitas formuojasi kaktos ančiuose, patinsta kaktos oda virš antakio, gali ištinti viršutinis, o vėliau ir apatinis vokas. Ligoniui skauda kaktą virš antakio. Skausmas prasideda praėjus dviem-trim valandoms po atsikėlimo, vakarop išnyksta. Taip kartojasi kasdien, kol susiformuoja komplikacijos. Skauda spaudžiant kaktą virš antakio ir akiduobės sienelę žemiau antakio, prie nosies šaknies. Palenkus galvą, skausmas plinta į akį ir stipriau skauda kaktą.
Lėtinio sinusito simptomai skurdoki: esti pastovus pūlių tekėjimas iš nosies, apsunkintas kvėpavimas pro nosį dėl nosies kriauklių paburkimo, pūlių nosies landose ar į landas iš ančių iškritusių polipų.
Jei dėl paburkusios gleivinės susiaurėja ančių angos ar kanalai, kuriais ančiai atsiveria į nosies ertmę, antyje kaupiasi pūliai, skausmas didėja iki nepakeliamo. Gali pakilti temperatūra. Patinsta kakta, skruostai, akių vokai. Tokiu atveju, pūliai iš nosies neteka, apžiūrint nosies landose pūlių taip pat nematyti.
Jei sinusitas formuojasi žandiniame antyje, patinsta skruosto, veido oda, gali ištinti apatinis vokas. Skauda skruostą, skausmas plintą ir į kaktą. Spaudžiant skausmingas skruostas, veidas. Kaktos neskauda.
Jei pažeistos akytkaulio celės, patinsta nosies šaknis ir abiejų vokų prienosinės šaknies dalys. Vargina skausmas nosies šaknyje ir vidinėse akiduobės sienelėse. Jei sinusito vieta – pleištakaulio antyje, skausmas lokalizuojasi giliai akiduobėje ir pakaušyje.
Jei sinusitas formuojasi kaktos ančiuose, patinsta kaktos oda virš antakio, gali ištinti viršutinis, o vėliau ir apatinis vokas. Ligoniui skauda kaktą virš antakio. Skausmas prasideda praėjus dviem-trim valandoms po atsikėlimo, vakarop išnyksta. Taip kartojasi kasdien, kol susiformuoja komplikacijos. Skauda spaudžiant kaktą virš antakio ir akiduobės sienelę žemiau antakio, prie nosies šaknies. Palenkus galvą, skausmas plinta į akį ir stipriau skauda kaktą.
Lėtinio sinusito simptomai skurdoki: esti pastovus pūlių tekėjimas iš nosies, apsunkintas kvėpavimas pro nosį dėl nosies kriauklių paburkimo, pūlių nosies landose ar į landas iš ančių iškritusių polipų.
Komplikacijos
Tiek ūminiai, tiek lėtiniai sinusitai gali komplikuotis, kai suardžiusi kaulinę sinusų sienelę infekcija iš ančių patenka į smegenis. Tada vystosi pūlingas meningitas, smegenų ar smegenėlių pūlinys, arachnoiditas (voratinklinio smegenų dangalo uždegimas) , dėl ko žmogus gali mirti.
Infekcija iš visų ančių gali patekti ir į akiduobę, tuomet vystosi regos nervo uždegimas, akiduobės flegmona ar pūlinys, dėl ko žmogus gali apakti ar net mirti.
Infekcija iš visų ančių gali patekti ir į akiduobę, tuomet vystosi regos nervo uždegimas, akiduobės flegmona ar pūlinys, dėl ko žmogus gali apakti ar net mirti.
Tyrimai
Nosies landų apžiūros (rinoskopijos) metu ūminio sinusito atveju stebima paburkusi, raudona gleivinė, gali būti matomi pūliai.
Vienas iš gana svarbių tyrimų yra prienosinių ančių rentgenograma. Rentgenogramoje galima matyti skysčio paviršių sinuse, homogeninį viso sinuso užtemimą. Kai sinuse yra polipų, viso sinuso užtemimas yra debesuotas.
Kraujo tyrime pakitimų dažniausiai nebūna.
Vienas iš gana svarbių tyrimų yra prienosinių ančių rentgenograma. Rentgenogramoje galima matyti skysčio paviršių sinuse, homogeninį viso sinuso užtemimą. Kai sinuse yra polipų, viso sinuso užtemimas yra debesuotas.
Kraujo tyrime pakitimų dažniausiai nebūna.
Gydymas
Svarbiausia gydymo priemonė yra antibiotikai (penicilinų grupės, cefalosporinai ar makrolidai) .
Būtina gerinti sinusų nutekėjimą, į nosį lašinant dekongestantus (gleivinės paburkimą mažinančius vaistus) , kurie praplečia sinusų angas ir kanalus.
Gleivinės paburkimui mažinti skiriami antihistamininiai vaistai.
Jei gydant vaistais, gero sinusų nutekėjimo pasiekti nepavyksta, sinusai plaunami specialia adata, įkišta po apatine nosies kriaukle ir pradūrus žandinio ančio vidinę sienelę. Išplovus pūlius, į sinusą švirkščiami antibiotikai.
Lėtiniai sinusitai dažnai gydomi operaciniu būdu.
Teisingą sinusitų gydymą gali nustatyti tik gydytojas-otorinolaringologas.
Būtina gerinti sinusų nutekėjimą, į nosį lašinant dekongestantus (gleivinės paburkimą mažinančius vaistus) , kurie praplečia sinusų angas ir kanalus.
Gleivinės paburkimui mažinti skiriami antihistamininiai vaistai.
Jei gydant vaistais, gero sinusų nutekėjimo pasiekti nepavyksta, sinusai plaunami specialia adata, įkišta po apatine nosies kriaukle ir pradūrus žandinio ančio vidinę sienelę. Išplovus pūlius, į sinusą švirkščiami antibiotikai.
Lėtiniai sinusitai dažnai gydomi operaciniu būdu.
Teisingą sinusitų gydymą gali nustatyti tik gydytojas-otorinolaringologas.
Patarimai
Į nosį lašinkite anemizuojančių (naftizino, adrenalino) lašų. Galva turi būti atlošta žemyn ar op pečiais padėtos kelios pagalvės, kad viršugalvis remtųsi į lovos galą. Tuomet į nosies landos šoninį paviršių sulašinkite 5 lašus minėtų vaistų. Taip gulėkite apie 10 minučių ir atsikėlę bei užspaudę pirštais priešingą landą, stenkitės kuo daugiau išpūsti iš nosies sekreto.
Profilaktika
Jei Jums užsitęsė sloga, t.y. nepasveikstate per 10-14 dienų, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją-otorinolaringologą.
Venkite kontaktų su virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis sergančiais asmenimis.
Laiku gydykitės dantis.
Venkite kontaktų su virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis sergančiais asmenimis.
Laiku gydykitės dantis.