Ligos,  Onkologinės ligos

ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽYS

Šlapimo pūslės vėžys – tai piktybinis šlapimo pūslės navikas. Šlapimo pūslės vėžys sudaro 4proc.visų navikų arba 35-50 proc. visų šlapimo ir lyties organų navikų. Šlapimo pūslės vėžiu tris kartus dažniau serga vyrai nei moterys. Dažniausiai serga vyresni nei 40 metų žmonės.
Ligos priežastys
Šlapimo pūslės navikų atsiradimo priežastys nėra gerai žinomos. Dažniau serga chemijos pramonės darbuotojai ir rūkaliai, ligoniai, kurie ilgai buvo gydomi ciklofosfamidu.
Simptomai
Kraujas šlapimeDažnas šlapinimasis po truputįSkausmas šlapinantisŠlapimo nelaikymasTuštinimosi pakitimaiInkstų vandenėSkausmas pilvo apačiojeKaulų skausmai
Ligos eiga
Dažniausiai ligoniai pastebi kraują šlapime, skundžiasi disurijos reiškiniais (dažnu, skausmingu šlapinimusi nedidelėmis porcijomis) , gali nelaikyti šlapimo. Tai dažniausi šlapimo pūslės vėžio simptomai. Kiti simptomai, kaip skausmai pilvo apačioje, kaulų skausmai, tuštinimosi sutrikimas (peraugus vėžiui į tiesiąją žarną) , sutrikęs šlapimo nutekėjimas (hidronefrozė) , vėžiui peraugus į šlapimtakius pasitaiko gana retai. Todėl, kai sveikas žmogus ima dažnai šlapintis, nelaiko šlapimo, atsiranda kraujo šlapime, reikėtų pagalvoti apie šlapimo pūslės vėžį.

Liga progresuoja lėtai. Pirmas ligonių skundas – kraujas šlapime, dažnai su krešuliais. Plintant navikui šlapimo pūslėje, atsiradus metastazėms kituose organuose, pastebimi kiti simptomai. Kuo labiau navikas išplitęs, tuo prastesni gydymo rezultatai. Diagnozavus naviką ankstyvoje stadijoje, pavyksta sustabdyti ar sulėtinti naviko plitimą.

Komplikacijos
Kadangi piktybiniai navikai pasižymi savybe tiek peraugti į gretimus organus, tiek krauju ar limfa plėstis net į organus, esančius gana atokiai nuo šlapimo pūslės, tai ir komplikacijos susijusios su šia savybe. Šlapimo pūslės navikui išplitus į šlapimtakių angas, sutrinka šlapimo nutekėjimas iš inkstų, juose atsiranda stazė, o tai sukelia inkstų funkcijos nepakankamumą, viršutinių šlapimo takų infekciją. Navikui peraugus į tiesiąją žarną, ligoniams sutrinka tuštinimasis. Esant metastazėms plaučiuose, ligoniai skundžiasi dusuliu, gali kartotis plaučių uždegimai. Metastazės kauluose sukelia jų skausmus, smegenyse – traukulius, sąmonės pakitimus.
Visų ligonių, sergančių piktybiniais navikais, būna nusilpęs imunitetas, todėl jie linkę sirgti tiek virusinėmis, tiek bakterinėmis infekcijomis.
Tyrimai
Ligoniams tiriamas šlapimas. Dažniausiai randama eritrocitų šlapime, galima rasti ir navikinių ląstelių. Labai svarbus tyrimas – echoskopija. Apžiūrimi inkstai, šlapimo pūslės siena, tačiau šiuo metodu nustatomi jau gana dideli navikai. Todėl esant kraujui šlapime, ligoniams atliekama cistoskopija: specialiu aparatu (cistoskopu) apžiūrima šlapimo pūslė iš vidaus. Iš pakitusių šlapimo pūslės vietų cistoskopijos metu paimama biopsija. Atliekami ir radiologiniai tyrimai (intraveninės urogramos, cistografija, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas) . Kompiuterinė tomografija ir branduolinis magnetinis rezonansas padeda įvertinti ir naviko išplitimą. Metastazėms nustatyti kauluose atliekama kaulų scintigrafija.
Gydymas
Šlapimo pūslės vėžio gydymas yra labai sudėtingas, nes dažniausiai navikas būna šlapimo pūslės trikampyje ar kaklelyje. Norint pašalinti tokį naviką, reikia pašalinti visą pūslę, o visiškai pašalinus naviką, jis 60-70 proc. atvejų atsinaujina. Todėl dažniausiai taikomi kombinuoti gydymo metodai, prieš ar po operacijos skiriamas spindulinis ir chemoterapinis gydymas. Gydymo rezultatams turi reikšmės naviko piktybiškumas ir jo išvešėjimo gylis pūslės sienelėje.
Taikoma keletas šlapimo pūslės vėžio operacinio gydymo metodų. Vienas iš jų cistektomija. Cistektomija – tai operacija, kurios metu pašalinama visa šlapimo pūslė, o šlapimtakiai išvedami į priekinės pilvo sienos odos paviršių sujungti su storąja žarna arba įsodinti į iš plonosios žarnos dalies suformuotą rezervuarą.
Kartais šalinama tik dalis šlapimo pūslės. Atvėrus šlapimo pūslę, navikas pašalinamas sveikų audinių ribose.
Nedidelius, paviršinius šlapimo pūslės navikus galima pašalinti transuretrine elektrorezekcija, kuri atliekama specialiu instrumentu – rezektoskopu, arba juos nudeginti lazeriu. Šiuo atveju nereikia atverti šlapimo pūslės. Po tokio gydymo ligoniams kas 3 mėnesius kartojama cistoskopija, atsinaujinus navikui jis vėl šalinamas.
Vietiškai į šlapimo pūslę gali būti skiriama BCG vakcina (ImmuCyst) , mitomicinas C.
Spindulinis gydymas gali būti pagrindinis šlapimo pūslės vėžio gydymo metodas arba taikomas kartu su kitais būdais. Dažniausiai spindulinio gydymo reikia, jei navikinis procesas yra išplitęs į gretimus organus, yra lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, ligonis sunykęs.
Chemoterapijai dažniausiai skiriami adriamicinas, 5- fluoruracilas, ciklofosfamidas, platinos preparatai ir kiti vaistai, aktyviai veikiantys šlapimo pūslės vėžį. Paprastai skiriami keli vaistai iš karto.
Skiriamas ir simptominis gydymas: nuskausminantys vaistai, vitaminai, imunitetą stiprinantys vaistai, sutrikus šlapimo nutekėjimui iš inkstų, atliekama nefrostomija.

Patarimai
Svarbu atsiradus šlapinimosi sutrikimams, ypač kraujui šlapime, tuojau pat kreiptis į gydytoją, kad kuo ankstyvesnėje stadijoje būtų nustatyta liga ir pradėtas gydymas. Nesigydykite patys.
Reikėtų atsisakyti žalingų įpročių.

Profilaktika