Planuojant žemės darbus, daugelis žmonių galvoja apie rezultatą: lygų paviršių, paruoštą veją, daržą ar gėlyną. Tačiau pats žemės apdirbimo procesas gali stipriai skirtis, priklausomai nuo sklypo dydžio. Tai ypač aktualu renkantis žemės frezavimą – šiuolaikinį būdą greitai, kokybiškai ir efektyviai paruošti gruntą. Tad ar frezuoti 2 arus ir 20 arų reiškia tą patį? Ne visai. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo skiriasi frezavimas mažiems ir dideliems sklypams bei kaip tam pasiruošti. Kas yra žemės frezavimas? Trumpai priminsime – žemės frezavimas tai procesas, kai naudojama speciali technika (freza), kuri purena, lygina ir atnaujina viršutinį dirvožemio sluoksnį. Tai padeda pašalinti seną velėną, piktžoles, atkurti purią struktūrą ir paruošti dirvą tolimesniems darbams – nuo sėjos…
Jūsų organizmas neturi mygtuko „snausti“: kaip papildomos 10 minučių lovoje veikia mūsų savijautą?
Rudenį, kai šalti orai įsiskverbia į namus, ryte iš lovos pakilti tampa vis sunkiau. Ar kada susimąstėte, kokią įtaką žadintuvo mygtukas „snausti“ turi jūsų organizmui? Net kelios papildomos minutės lovoje gali trikdyti natūralius miego ciklus, apsunkinti pabudimą ir sukelti mieguistumą dienos metu. Kaip to išvengti? Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų rytais bent kartą paspaudžia žadintuvo „snausti“ funkciją, vidutiniškai prailgindami miegą apie 10 minučių. Nors šios minutės gali atrodyti nereikšmingos, jos dažnai trikdo miego ciklus, sutrikdo rytinę kortizolio seką ir gali apsunkinti pabudimą. Būtent todėl miego kokybės stebėjimas tampa svarbiu veiksniu, norint suprasti savo biologinį ritmą ir palaikyti produktyvią dienos pradžią. „Miego stebėjimas ir analizė, pavyzdžiui, naudojant išmaniuosius laikrodžius,…
Šeimos gydytoja: nuvertindami gripą kenkiame ne tik sau, bet ir aplinkiniams
Gripas yra viena pavojingiausių sezoninių ligų, kuria kasmet suserga apie 57 tūkst. šalies gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. 2024–2025 m. sezonu, lyginant su 2023–2024 m., Lietuvoje buvo užregistruota net tris kartus daugiau gripo atvejų. Artėjant naujam ligos sezonui, Kauno šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Rasa Tarasevičienė pasakoja, kokie simptomai padeda atpažinti gripą ir kokių prevencijos priemonių imtis. „Gripas – tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią dažniausiai sukelia A ir B tipo virusai. Skirtingai nuo įprasto peršalimo, jis prasideda staiga, pasireiškia aukšta temperatūra, raumenų, sąnarių skausmais ir stipriu nuovargiu. Tai nėra lengva virusinė liga – jos eiga dažnai būna sunkesnė, ilgiau trunkanti ir galinti sukelti rimtų…
Gripo prevencija ir imuniteto stiprinimas: medikė įvardijo geriausią metą pasiskiepyti
Nors dažnai nuvertinamas kaip įprastas sezoninis negalavimas, gripas – itin pavojinga virusinė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų ar net baigtis mirtimi. Laukiantys pirmųjų ligos simptomų rizikuoja – medikai rekomenduoja pasirūpinti prevencija iš anksto, stiprinti imunitetą ir laiku pasiskiepyti. „Skiepai nuo gripo yra svarbūs ne tik vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis, bet ir sveikiems suaugusiesiems bei vaikams. Vakcinacija ne tik apsaugo patį žmogų, bet ir prisideda prie viruso plitimo stabdymo, taip saugodama tuos, kurie dėl sveikatos būklės skiepytis negali“, – pabrėžia sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė. Optimalus laikas skiepytis Gripo sezonas Lietuvoje įprastai prasideda 40-ąją metų savaitę, spalio mėnesį, ir tęsiasi iki 20-osios kitos metų savaitės,…
Ausų krapštukai – tylus priešas: paprasti įpročiai, padėsiantys išsaugoti klausą
Garsi muzika, nuolatinis miesto šurmulys ar net statybų darbų keliamas triukšmas – visa tai yra mūsų kasdienybės dalis. Specialistai perspėja: net trumpas buvimas tokioje aplinkoje gali turėti ilgalaikį poveikį klausai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2050 m. net kas ketvirtas europietis susidurs su klausos sutrikimais. Tad rūpintis savo klausa verta pradėti jau dabar. Kada triukšmas tampa pavojingas? Europos aplinkos agentūros duomenimis, kas penktas europietis kasdien patiria per didelį triukšmo lygį. Pavojų kelia ne tik koncertai ar naktiniai klubai, kur garsas gali siekti 100 dB, bet ir buitinė technika – dulkių siurbliai ar plaukų džiovintuvai, taip pat intensyvus eismas gatvėse. Specialistai pastebi, kad po ilgesnio laiko triukšmingoje aplinkoje gali…
Gydytoja psichiatrė: norite pasirūpinti savo psichikos sveikata? Išmokite vertinti savo laiką bei energiją
Ar kada susimąstėte, kaip kasdienė rutina veikia jūsų emocinį stabilumą bei saugumo jausmą? Verta žinoti, jog chaotiškas gyvenimo ritmas gali lemti psichologinį disbalansą, o stabilus – padėti pasiekti emocinę pusiausvyrą, suteikti ramybės, saugumo bei kontrolės jausmą. Anot Vilniaus psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytojos psichiatrės Eglės Radavičiūtės, žmonės mažiau nerimauja kai žino, ko tikėtis iš atėjusios dienos – net ir esant išoriniam chaosui, rutina leidžia jaustis turint bent dalinę kontrolę. „Stabilus dienos ritmas skatina įpročių susiformavimą, o reguliariai praktikuojami sveiki elgesio modeliai ilgainiui tampa kasdienybe, gyvenimo dalimi, todėl nebereikia įdėti papildomų pastangų jiems palaikyti. Kokybiškas miegas, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas yra trys pagrindiniai sveikos gyvensenos ramsčiai,…
Vitamino D daugeliui trūksta ištisus metus: staigių simptomų nepajusite, organizmas alinamas palengva
Kasmet daugėja žmonių, kuriems vitamino D trūkumas nustatomas net vasarą. Šios ypač svarbios organinės medžiagos trūkumas ilgainiui gali lemti prastą savijautą, susilpninti imunitetą, paskatinti infekcijas ar net kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus. Dabar puikus metas atlikti vitamino D tyrimus ir aptarti priemones su gydytojais, kurios galėtų padėti panaikinti jo trūkumą. Organizmas jausti vitamino D trūkumą pradeda ne iš karto su trumpėjančiomis dienomis ir menkesniu saulės spindulių kiekiu, o palaipsniui. Dažniausiai tai nutinka rudenį ar žiemą. Esant pakankamam saulės kiekiui, organizmas geba sukaupti vitamino D atsargas, tačiau jos išsilaikyti geba tik 2–3 mėnesius. „Šiuolaikinis gyvenimo ritmas, kai didžiąją dienos dalį – ypač nuo 11 iki 15 val. – praleidžiame patalpose, dažnai…
Antra gydytojo nuomonė be eilių – kada verta konsultuotis su užsienio specialistais?
Susidūrus su rimta ar sudėtinga diagnoze, natūraliai kyla daug klausimų – ar diagnozė tiksli, ar siūlomas gydymas tinkamiausias, ar yra kitų galimų alternatyvų. Tokiais atvejais svarbia tampa galimybė gauti nepriklausomą antrą gydytojo nuomonę. Užsienio specialistų konsultacijos „eMed Diagnose“ – tarptautinė platforma, jungianti įvairių sričių gydytojus iš viso pasaulio. Ji suteikia galimybę apsidraudusiems draudimo bendrovė BTA Asmens draudimu ir pasirinkus Kritinių ligų riziką pasikonsultuoti su pasirinktu specialistu dėl savo diagnozės ar gydymo plano. „Visa informacija yra išverčiama į kliento pageidaujamą kalbą, todėl nelieka jokių barjerų bendraujant su užsienio specialistais. Gydytojo paruošta išsami ataskaita klientui yra pateikiama per septynias dienas, o dar 14 dienų klientas gali pateikti papildomus klausimus dėl gauto atsakymo“,…
„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis: kuo jie skiriasi ir kodėl abiejų rodikliai vienodai svarbūs
Cholesterolis – raktas į širdies ir kraujagyslių sveikatą, o jo rodikliai gali išduoti pavojų net tada, kai nejaučiame jokių simptomų. Medikai pabrėžia, kad „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis organizmą veikia skirtingai, tad labai svarbu laiku atlikti tyrimus ir stebėti cholesterolio rodiklius. „Blogasis“ (MTL, mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis sudaro didžiąją dalį organizmo cholesterolio. Jis perneša cholesterolį iš kepenų į ląsteles, o jo perteklius gali kauptis kraujagyslių sienelėse. Tuo metu „gerasis“ (DTL, didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis absorbuoja MTL ir perneša jį iš kraujotakos atgal į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. „Jei kraujyje yra per daug MTL ir per mažai DTL, susidaro disbalansas: „blogasis“ cholesterolis kaupiasi, o „gerojo“ nepakanka jam pašalinti.…
„Vėl pirmadienis…“: gydytoja išskyrė tris esminius faktorius, padedančius mažinti stresą, nerimą ir nuovargį
Daugeliui žmonių rudens pradžia arba grįžimas į darbus po vasaros gali sukelti nuotaikos svyravimus, apatiją ir nerimą. Vasarą daugelis gyvena laisvesniu ritmu ir daugiau ilsisi, o rudenį tenka grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo bei pareigų, be to, mažėja dienos šviesos. Visa tai gali sukelti stresą, nuotaikos pablogėjimą ar vadinamąją sezoninę depresiją. Dažniausiai tai yra natūrali organizmo reakcija į pokyčius, tačiau jei simptomai užsitęsia, verta į juos atkreipti dėmesį. „Slogi nuotaika pirmadieniais, po atostogų – įprastas reiškinys. Šis jausmas dažnai atsiranda dėl perėjimo iš poilsio režimo į atsakomybėmis apkrautą darbo savaitę. Tačiau jei nuotaikos kritimas tampa nuolatiniu, jį lydi nerimas, nemiga, energijos stoka ar abejingumas, tai gali būti ženklas, kad žmogus…
