Kandida – grybeliniai mikroorganizmai, nuolat gyvenantys tiek moterų, tiek vyrų odos paviršiuje, burnos, virškinamojo trakto, taip pat lytinių takų gleivinėse. Dažniausiai jų nejaučiame ir sveikatos problemų jie nesukelia, kol nepakinta imuninės sistemos būklė ar hormonų balansas ir nesusidaro palankios sąlygos grybeliams daugintis. Tuomet jie ima sparčiai vešėti ir sukelia nemalonius simptomus. Ši būklė visuomenėje plačiai žinoma kaip pienligė. Kokie simptomai jai būdingi, kodėl kai kurioms moterims ji linkusi kartotis ir ką svarbu žinoti, jei pienligė užklupo nėštumo metu, pasakoja „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė. Kokie simptomai būdingi pienligei? „Vulvovaginalinei kandidozei, plačiai visuomenėje vadinamai pienlige, būdingas niežulys, deginimas, perštėjimas vulvos ir makšties srityje. Nuo kitų galimų…

Nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, odos bėrimai ar nuotaikų svyravimai – tai tik keli simptomai, išduodantys hormonų disbalansą. Nors ši problema dažniau paliečia moteris, ji gali paveikti ir vyrus – ir neretai ilgą laiką lieka nepastebėta. Nors ją gali lemti fiziologiniai pokyčiai, stresas ar miego trūkumas, ar tikrai žinome, kokie kasdieniai įpročiai nepastebimai išbalansuoja hormonų veiklą? Ir ką galime padaryti, kad ją atstatytume? Kai maistas tampa hormonų disbalanso priežastimi Maistas, kurį kasdien dedame į savo lėkštę, daro tiesioginę įtaką hormonų veiklai: kai kurie produktai gali padėti palaikyti sveiką jų pusiausvyrą, tuo tarpu kiti – priešingai, trikdyti endokrininės sistemos funkcijas ir sukelti ilgalaikių sutrikimų. Pavyzdžiui, raudona mėsa, ypač perdirbta, gali skatinti estrogenų…

Ar ausų krapštukai – neatsiejama vonios spintelės priemonė, ar tylus mūsų ausų priešas? Viešoje erdvėje netrūksta patarimų, kaip taisyklingai valyti ausis, tačiau dalis jų klaidina ir gali būti pavojingi.  „Vatos pagaliukai – dar vadinami ausų krapštukais – iš tiesų nėra skirti ausims valyti. Jais galima pavalyti tik išorinę ausies dalį, bet į pačią landą jų kišti nerekomenduojama. Kur kas saugesni yra specialūs vaikams skirti vatos pagaliukai – jų antgalis didesnis, todėl mažesnė rizika juos įkišti pernelyg giliai į ausies landą“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.  Kaip saugiai prižiūrėti ausis?  Pasak vaistininkės, didžiausia netinkamos higienos rizika – ausies būgnelio pažeidimas, kuris gali lemti ir klausos sutrikimą. Dažniausia problema –…

Panevėžio implantologijos centre dirbantis burnos chirurgas Rokas Kuprys – vienas pirmųjų gydytojų Lietuvoje, pradėjusių taikyti viso žandikaulio dantų atkūrimo per 6 valandas metodą. Inovatyvus gydymo protokolas, paremtas pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis ir gydytojo patirtimi, leidžia pacientams susigrąžinti šypseną vos per pusdienį. „Šį metodą praktikoje taikau nuo 2019-ųjų. Pasaulyje jis sparčiai populiarėja dėl savo greičio, mažesnio invazyvumo ir patogumo pacientui. Savo patirtį matau ne tik kaip galimybę padėti pacientams, bet ir kaip pareigą dalintis žiniomis su kitais kolegomis. Nuolat dalyvauju tarptautiniuose mokymuose ir pats vedu kursus gydytojams odontologams ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Ispanijoje, Egipte, Rumunijoje bei kitose šalyse“, – pasakoja R. Kuprys. Procedūros eiga Visų žandikaulio dantų atkūrimą per…

„Labai greitai mano nėštumas iš didelio džiaugsmo perėjo į vienišumą ir pasijuto didelė socialinė izoliacija. Dalyvavimas Dulų asociacijos organizuotuose susitikimuose tapo mano saugumo sala – išgirdau, kad visos mamos daro klaidų, ir tai mane labai ramino. Esu tikra, kad taip išvengiau pogimdyminės depresijos“.  Šie žodžiai – viena iš daugelio istorijų, užfiksuotų Dulų asociacijos projekte „Socialinę atskirtį patiriančių šeimų įgalinimas, stigmatizacijos mažinimas bei motinystės/tėvystės patirties svarbos aktualizavimas visuomenei“.  Bendruomenė keičia šeimų gyvenimus Šiais laikais daugybė šeimų susiduria su skirtingais iššūkiais – nuo emocinių iki finansinių. Greitas gyvenimo tempas, pokyčiai asmeniniame gyvenime, nerimas dėl ateities kuria įtampą kasdienybėje ir šeimoje, kurioje auga bei formuojasi vaikai.  Dulų asociacijos inicijuoto projekto, finansuojamo ES lėšomis,…

Kiekvienas žmogus turi savitą biologinį ritmą, kuris lemia, kada jaučiamės žvaliausi, o kada – pavargę. Šį vidinį laikrodį, dar vadinamą chronotipu, formuoja ne tik genetika, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai: darbo grafikas, fizinis aktyvumas, laikas prie ekranų ar net mityba. Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia – nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti yra įmanoma. Kas būdinga skirtingiems chronotipams? Jei anksčiau žmonės būdavo skirstomi į vyturius arba pelėdas, šiuo metu išskiriami net 4 skirtingi chronotipai: liūtas, delfinas, meška ir vilkas. Anot A. Ramanauskės liūto chronotipas yra labai panašus į vyturio: tokie žmonės nori anksti eiti miegoti ir anksti atsikelia be žadintuvo. Vis tik, anot…

Plautinė hipertenzija (PH) – reta, bet pavojinga liga, kuriai būdingas ilgainiui dėl skirtingų priežasčių išsivystęs spaudimo plaučių kraujagyslėse padidėjimas, sukeliantis dešiniojo širdies skilvelio perkrovą. Dėl šios priežasties širdis turi dirbti vis sunkiau, o negydoma liga gali sukelti rimtus širdies ir plaučių pažeidimus, neįgalumą ar net mirtį. Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“)  Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Monika Laukytė-Slėnienė sako, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir ligos prognozę. „Plautinė hipertenzija pasireiškia maždaug 1 proc. pasaulio gyventojų. Dėl širdies ir plaučių ligų, kurios dažnai išprovokuoja šią būklę, ji dažniau diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Vis dėlto svarbu žinoti, kad mažiau nei…

Jautrumas maistui ir alergija dažnai painiojami, tačiau tai yra visiškai skirtingos organizmo reakcijos. Nors abi gali sukelti nemalonius simptomus po tam tikrų maisto produktų vartojimo, jų kilmė, eiga ir rizikos sveikatai laipsnis yra skirtingi. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pabrėžia, kad svarbu suprasti, kuo jautrumas maistui ir alergija skiriasi, kaip jas atpažinti, kada verta atlikti tyrimus ir kaip tinkamai elgtis, jei dėl šių būklių kyla įtarimų.  Alergija ar jautrumas maistui?  Maisto alergija yra ūmi imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto baltymus. Organizmas klaidingai atpažįsta nekaltą maisto baltymą kaip pavojų ir pradeda gaminti specifinius antikūnus, vadinamus IgE.  „Simptomai paprastai atsiranda labai greitai – per kelias minutes…