Regėjimo suprastėjimas daugeliui žmonių pirmiausia siejasi su paprastu sprendimu – naujais akiniais. Jei vaizdas liejasi, smulkios detalės tapo prasčiau įžiūrimos, tereikia įsigyti naujus kitokių dioptrijų akinius ir problema bus išspręsta. Vis dėlto akių ligų gydytojai įspėja – ne visais atvejais tai veikia. Anot Akių klinikos „Lirema“ oftalmologės Irmantės Glinskienės, katarakta – viena dažniausių regėjimo sutrikimų priežasčių pasaulyje, ypač vyresniame amžiuje. Ji vystosi nepastebimai, o pirmieji simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, amžiui ar netinkamiems akiniams. Dėl to žmonės delsia kreiptis į specialistus ir ilgą laiką bando problemą spręsti savarankiškai akiniais, tačiau regėjimas vis tiek išlieka prastas“, – patirtimi dalijasi gydytoja. Kas iš tiesų vyksta akyje? Kataraktos atveju natūralus akies lęšiukas palaipsniui praranda…
LGBTQ+ psichinė sveikata: kas pasiruošęs padėti?
Ekspertai patvirtina: LGBTQ+ žmonių emociniai sunkumai persipina su nematomais kasdieniais iššūkiais: jie nuolat vertina aplinką, riboja save ir jaučiasi nesaugiai. Net oficialiai prieinama pagalba kartais tampa dar viena kliūtimi. „Specialistų vertybės ir įsitikinimai gali paveikti terapinio ryšio kokybę. Jei specialistas nesijaučia patogiai LGBTQ+ temose, konsultacijoje gali jaustis papildoma įtampa ir nerimas, kas gali apsunkinti pagalbos teikimą“, – sako klinikinė psichologė Beata Pučinskaitė Ragauskė. Skirtingos patirtys, bendri iššūkiai Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQIA+ psichologijos grupės pirmininkė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė pabrėžia, kad LGBTQ+ asmenų patirtys nėra vienodos: „Yra žmonių, kurie jaučiasi puikiai, susikūrę sau palankias erdves ir apsupti priimančių žmonių. Lygiai taip pat yra LGBTQ+ asmenų, kurių psichinė sveikata…
Pagalba autistiškiems vaikams: suplanuota sistemoje, bet ar pasiekia realybėje?
Lietuvoje autizmo spektro sutrikimo diagnozių daugėja, tačiau kartu daugėja ir šeimų klausimų – ne apie pačią diagnozę, o apie tai, kas vyksta po jos. Nors pagalbos sistema egzistuoja, praktikoje ji dažnai išlieka fragmentiška, o reali pagalba priklauso nuo gyvenamosios vietos, institucijų bendradarbiavimo ir tėvų gebėjimo koordinuoti procesus. Autizmo spektro sutrikimo diagnozė daugeliui šeimų tampa lūžio tašku. Iš gydytojo kabineto tėvai išeina ne tik su medicinine išvada, bet ir su būtinybe suprasti sudėtingą pagalbos sistemą: kur kreiptis, kokios paslaugos priklauso, kaip jas gauti ir kas už jas atsakingas. Nors Lietuvoje yra sukurta sistema, kuri turėtų užtikrinti individualizuotą pagalbą, realybėje šeimos dažnai susiduria su skirtingų institucijų veikimo neatitikimais, paslaugų trūkumu ir koordinacijos…
Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: sveikatos sprendimai turi remtis mokslu
2026 m. balandžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Pažymint Pasaulinę sveikatos dieną, susirūpinta sveikatai palankios aplinkos kūrimu, raginta remtis mokslu, priimant sprendimus ir renkantis sveikesnę gyvenseną. Visa tai atliepia šių metų Pasaulinės sveikatos dienos temą: „Kartu dėl sveikatos. Palaikykite mokslą“. „Medicinoje sprendimai visada remiasi mokslu. Sveikata neprasideda Seime. Ji prasideda nuo kasdienio pasirinkimo. Politikai gali sudaryti sąlygas, bet gyvensenos pasirinkimas priimamas asmeniškai. Nei viena politika neveiks, jei ji nepasieks žmogaus kasdienės elgsenos. Mokslas mums parodo kryptį ir mes turime juo pasitikėti“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė Seimo narys, prof. dr. Saulius Čaplinskas. Pasak parlamentaro, būtina kurti sveikatai palankią aplinką, kad…
„Lietuvos Genomas“ – nacionalinis žingsnis link personalizuotos medicinos ir sveikesnės ateities
Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: pirmadienis, 2026 balandžio 13 Renginio pradžia: 11:00 Renginio vieta: Santaros klinikų Medicininės genetikos centras (F korpusas, Santariškių g. 2, įėjimas iš šono per besisukančias duris) Įsivaizduokite, kad kiekvienas žmogus turi unikalią genetinę „instrukciją“ – savo genomą. Ši instrukcija lemia, kaip mūsų kūnas veikia, ir kodėl mes esame linkę į tam tikras ligas. Anksčiau visą šią instrukciją išskaityti buvo sudėtinga ir brangu. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas kviečia žiniasklaidą į spaudos konferenciją, kurioje pristatysime „Lietuvos genomo projektą” – ambicingą iniciatyvą, kurios metu atlikta 1 570 Lietuvos gyventojų viso genomo sekoskaitos tyrimų. Kodėl viso genomo…
Su manodaktaras.lt sparčiai augančių klinikų vadovas: platforma stipriai palengvino mūsų kasdienybę
Jau ilgiau nei dešimtmetį veikianti populiari interneto platforma manodaktaras.lt šiandien yra tapusi tarsi tiltu, padedančiu žmonėms greitai bei patogiai rasti reikiamą kliniką ar sveikatos, grožio paslaugų specialistą, o specialistams lengvai pasiekti tuos, kuriems labiausiai reikia jų pagalbos. Prie šių skaitmeninių sveikatos namų jau yra prisijungę daugiau nei 800 klinikų bei vieno gydytojo kabinetų, žmonės gali registruotis pas daugiau nei 3000 skirtingų sričių medikų. „Manodaktaras.lt buvo viena iš tokio tipo paslaugų pradininkių Lietuvoje – dirbame su šia platforma beveik nuo pat jos pradžios. Dabar džiaugiamės drąsiai patikėję šiuo startuoliu, nors tuomet daug kas dar į jų užsidegimą bei planus žvelgė nepatikliai. Galima sakyti, jog Ingos Gruzdienės medicinos klinika bei „Lifeklinika“ drauge…
Pasaulinę sveikatos dieną pasitinkant: pas gydytojus patenkame per vėlai, paslaugų prieinamumas netolygus
Kasmet balandžio 7 d. minima Pasaulinė sveikatos diena primena, kad rūpinimasis sveikata prasideda ne nuo diagnozuotos ligos gydymo, o nuo savalaikio dėmesio savo savijautai ir prevencijos. Vis dėlto Lietuvoje vis dar dažnai susiduriama su situacija, kai į specialistus kreipiamasi per vėlai – tam įtakos turi ne tik gyventojų įpročiai, bet ir ribotas paslaugų prieinamumas. „Lietuvos draudimo“ užsakymu praėjusių metų pabaigoje atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad vienam iš keturių gyventojų (23 proc.) vizito pas gydytoją specialistą tenka laukti apie mėnesį, dar 43 proc. respondentų – du ar daugiau mėnesių. Tai lemia, kad gerokai daugiau nei pusė gyventojų (63 proc.) yra nepatenkinti galimybėmis laiku patekti pas gydytojus. „Matome, kad žmonės vis labiau…
„Check Your Balls“: kodėl didžiausia vyrų klaida – laukti, kol pradės skaudėti?
Balandžio mėnesį, kaip ir kasmet Lietuvoje pradedama kasmetinė vyrų sveikatos iniciatyva „Check Your Balls“, kurią organizuoja Lietuvos urologų draugija kartu su Lietuvos paralimpiniu komitetu. Kampanija siekia ne tik informuoti apie prostatos ir sėklidžių vėžį, bet ir keisti vyrų elgseną – skatinti pereiti nuo pasyvaus reagavimo prie sąmoningos profilaktikos. Lietuvos sveikatos statistika rodo, kad vyrų elgsena keičiasi lėtai: daugiau nei pusė pacientų pas urologą pirmą kartą apsilanko jau ligai pažengus. Pagrindinė problema išlieka nuostata, kad sveikata yra aktuali tik tada, kai atsiranda stiprūs simptomai. Tai ypač pavojinga onkologinių ligų kontekste, nes ankstyvose stadijose simptomai gali būti ir nejuntami. Vyrui sveikata turėtų būti prioritetas, o ne atidėliojamo klausimas Lietuvos urologų draugijos vadovas…
Sveikatos kaina: ar esame pasiruošę ją mokėti?
Kiek iš tikrųjų kainuoja sveikata? Nors dažnas apie tai susimąsto tik susidūręs su rimta liga, realūs skaičiai gali nustebinti. Tyrimai ar gydymas ligoninėje gali atsieiti nuo kelių tūkstančių eurų iki dešimčių tūkstančių už gyvybę gelbstinčias operacijas. Pavyzdžiui, apendicito operacija gali kainuoti iki 2 792 eurų, sudėtingo insulto gydymas – iki 4 560 eurų, o širdies transplantacija gali siekti beveik 113,8 tūkst. eurų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, privalomasis sveikatos draudimas užtikrina, kad gyvybiškai svarbios paslaugos būtų prieinamos nemokamai, tačiau yra atvejų, kuomet už gydymą gali tekti susimokėti. Iššūkiai gydant onkologines ligas Bene didžiausias iššūkis sveikatos sistemai kyla gydant onkologines ligas. Kasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta maždaug pusšimtis žmonių, o…
Paskutinės minutės idėja Velykų stalui: šefas dalinasi, kaip pagaminti „Butterfly“ viščiuką
Kartais geriausi šventinio stalo patiekalai gimsta ne tada, kai viskas suplanuota savaitę į priekį, o tada, kai reikia greito, patikimo ir tikrai skanaus sprendimo. „Rimi“ kulinarijos atstovas, šefas Paulius Lenkšas sako, kad būtent tokioms situacijoms labiausiai pasiteisina orkaitėje keptas „Butterfly“ viščiukas – patiekalas, kuris atrodo įspūdingai, bet iš tiesų yra labai praktiškas ir nesudėtingas. „Kadangi neturim laiko, reiks jį paruošti greičiau – iš viščiuko padarysim tokią išklotinę. Jis plokščias, turi daugiau paviršiaus ploto ir todėl daug greičiau iškepa“, – pasakoja Paulius. Toks paruošimo būdas pasaulyje dažniausiai vadinamas „spatchcock“, tačiau namų virtuvėje jis paprasčiausiai reiškia išskleistą viščiuką. Būtent dėl šios formos karštis jį pasiekia tolygiau, oda geriau apskrunda, o pati mėsa…
