Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu. Kaip pasakojo odontologijos klinikos „Šypsenos akademija“ burnos chirurgė Justė Strups, protiniai dantys dygsta maždaug 17-22 gyvenimo metais, tačiau gali išdygti ir gerokai vėliau. Jos praktikoje pasitaikė atvejis, kai protinis dantis išdygo septintą dešimtį peržengusiai pacientei. Pasak mokslininkų, dėl pasikeitusios mitybos ir apdoroto maisto vartojimo, protiniai dantys žmogui tampa nebereikalingi kramtymo funkcijai užtikrinti ir laikui bėgant turėtų visai išnykti. Jau dabar apie 20 procentų žmonių populiacijos neturi šių dantų užuomazgų. Didelė dali žmonijos susiduria su protinių dantų uždegimo požymiais tokiais, kaip…
„NielsenIQ“ perspėja: pandemijos baigtį Lietuvoje gali lemti darbingiausio amžiaus gyventojai
Kol vakcinos nuo COVID-19 infekcijos prieinamos tik atskiroms visuomenės grupėms, iš būsimos masinės vakcinacijos tikimasi savotiško rakto į laisvę. Baltijos šalių gyventojų skiepijimosi prioritetus tyrusi tarptautinė bendrovė „NielsenIQ“ atkreipia dėmesį, kad povandeniniai rifai slypi netikėtose vietose: visame regione entuziazmas dėl skiepijimosi yra santūrus, o Lietuvoje skeptiškumas ypač gajus tarp darbingiausio amžiaus gyventojų. „NielsenIQ“ duomenimis, bendra situacija Lietuvoje yra santykinai geriausia, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – pas mus skiepytis vasario viduryje buvo pasiruošusi didžiausia, arba 58 proc. gyventojų nuo 16 iki 64 metų dalis. Estijoje skiepų laukia 52 proc., Latvijoje – 50 proc. darbingo amžiaus žmonių. „Su sąlyga, kad Lietuvoje skiepysis už tai apklausoje pasisakę gyventojai, mes beveik priartėjame prie…
Prof. dr. E. Skerstonas Moters dienos proga linki gyventi savo, o ne kitų gražų gyvenimą
Tarptautinės moters dienos proga „Eurovaistinė“ dalinasi prof. dr Eugenijaus Skerstono mintimis apie moteris. Devynių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris sako, kad požiūris į grožį laikui bėgant keičiasi. Estetikos ir meno žinovą kalbina „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė. – Ką galėtumėte pasakyti apie šiuolaikinę lietuvę moterį? – Pirmiausiai kiekvienai moteriai reikėtų galvoti, kad ji graži, nėra negražių moterų, tai žinoma, tokia gal kiek prancūziška frazė. Bet manau, kad per didelis ar perteklinis susirūpinimas tikrai gali įvaryti labai didelių kompleksų ir gali gniuždyti savivertę. Savivertės pamatas – savęs pažinimas, siūlyčiau eiti tuo savęs pažinimo keliu, gilintis, lavintis, perduodant jaunesnėms kartoms savo žinias. Ir ne vien domėtis…
Pieno produktų vartojimas: ką dažniausiai valgo vaikai, tačiau vengia suaugusieji?
Nors pieno produktai – neatsiejama daugelio šeimų kasdieninės mitybos dalis, vaikų ir suaugusių pasirinkimai stipriai skiriasi. Suaugusieji daugiausia vartoja pieną, grietinę ar sviestą, kai tuo metu vaikai dažniau valgo varškės sūrelius ar jogurtą, rodo prekybos tinklo „Lidl“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatai. Pieno produktai laikomi svarbiu baltymų, riebalų, kalcio, vitamino D šaltiniu, reikalingu ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Pieno gaminių dalis vaikų ir suaugusių mitybos racione skiriasi, tačiau nežymiai, parodo „Norstat“ atlikto tyrimo duomenys. Kiek mažiau nei pusė (44 proc.) lietuvių teigia, kad bene trečdalį jų mitybos raciono sudaro pieno produktai. Tuo metu pusės vaikų mitybos racione pieno gaminiai užima iki 30 proc., o kas dešimto – net pusę…
Pažangiausia plaukų persodinimo technologija leidžia susigrąžinti pasitikėjimą savimi
Vešlūs plaukai – gamtos dovana, kuria norisi džiaugtis kuo ilgiau. Prasidėjęs plaukų slinkimas ar retėjimas daugeliui sumažina pasitikėjimą savimi ir gali pabloginti gyvenimo kokybę. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Estetinės ir lazerinės dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Renata Kliunkienė pasakoja, kad viena išeičių tokioje situacijoje – plaukų transplantacija itin moderniu metodu. Aktualu tiek vyrams, tiek moterims Pasak „Kardiolitos klinikų“ gydytojos, 8 iš 10 besikreipiančių dėl plaukų persodinimo yra 30–60 m. amžiaus vyrai. Tiesa, kartais kreipiasi ir 35–55 m. amžiaus moterys. Jauniausiam R. Kliunkienės pacientui buvo 24, vyriausiam – 82 metai. Pasak gydytojos, šiai procedūrai nėra amžiaus apribojimų, nebent būtų papildomų kontraindikacijų. Tokiais atvejais būtina išsiaiškinti, ar plaukų slinkimą lemia ne ligos, kurias galima…
Pandemija – ne priežastis atidėlioti skiepus nuo erkinio encefalito
Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė sako, kad skiepų nuo erkinio encefalito svarba išlieka nepakitusi ir koronaviruso pandemijos kontekste. Kartu su šiltesniais orais Lietuvoje prasidės ir erkių aktyvumo sezonas. „Besitęsiant karantinui, kai dėl pandemijos uždaryta didžioji dalis parduotuvių, prekybos centrų ir pramogų vietų, laiko gamtoje atšilus orams šiemet visi laukiame labiau nei bet kada anksčiau. O erkių aktyvumo sezonas prasidės jau kovo viduryje, nutirpus visam sniegui. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti apsauga nuo erkinio encefalito ir laiku pasiskiepyti, kad gamta galėtume džiaugtis nebijodami…
Vaistininkai pataria, kaip vėl tilpti į pavasarinius džinsus
Atėjęs pavasaris, lengvesni rūbai tuos, kurie žiemą leido pasyviai, mažiau dėmesio skyrė sveikai mitybai, priverčia susimąstyti apie savo figūrą. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad atšilus orams klientai dažniau konsultuojasi, ieškodami atsakymų, kaip numesti papildomus kilogramus. Nors stebuklingos priemonės ir nėra, farmacininkai padėti gali. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad šiemet tiek ir vaistinėje, tiek ir artimoje aplinkoje gana dažnai sutinka bandančių įveikti papildomus kilogramus. Tam įtakos turėjo ne tik šaltasis metų laikas, kurį žmonės linkę leisti pasyviau, bet ir karantinas, jaučiamas stresas, o kartu ir pasikeitusi kasdienė rutina. Vis dėlto norintiems atsikratyti priaugtų kilogramų vaistininkė pirmiausiai pataria iškart neužsibrėžti per didelių tikslų. „Nežadėkite sau, kad per kovą numesite visus priaugtus kilogramus. Dažnai…
Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti
Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą. Tai parodo, kad vis dar yra tabu kalbėti apie makšties sveikatą ir jos pokyčius su amžiumi. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės teigimu, į vaistinę užsukusios moterys dažniausiai skundžiasi išskyrų pokyčiais, prastu kvapu ar niežuliu. Tai sukelia didelį diskomforto jausmą, jaučiamą visą dieną. Gydytojo konsultacijos dažnu atveju tenka palaukti, todėl moterys pagalbos ieškoti atskuba į vaistinę. „Tai nėra pati maloniausia tema, kuria norisi dalintis. Dėl to dažnu atveju pacientės, prieš ateidamos į vaistinę, internete būna susiradusios informacijos dėl vienų ar…
Netikėti deriniai konditerijoje: nuo abrikosų su rozmarinais iki rūkytos paprikos su pienišku šokoladu
Prieskoniai gaminant maistą yra tokie pat svarbūs kaip ir druska. Jie pagardina patiekalus, suteikia jiems nepakartojamą skonį, subtilų kvapą ir palieka aštrų ar gaivų poskonį burnoje. Ir nors druska, aitrieji pipirai ar rūkyta paprika paprastai yra naudojami gaminant pikantiškus patiekalus, Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, sako, kad iš pažiūros patys netikėčiausi prieskoniai gali tapti ir puikiu desertų akcentu. „Parduotuvėse siūlomas itin platus prieskonių pasirinkimas nuo tradicinių pipirų iki egzotiškų žolelių. Kiekvienas gali pasirinkti mėgstamiausius, tačiau pravartu ir paeksperimentuoti. Šiuo metu vis labiau pastebime tendenciją, kad vartotojai ieško intensyvesnio, galbūt ne visada įprasto, plataus skonių spektro. Todėl ir konditerijoje pasitelkiame įvairius prieskonius, kad pasiūlytume desertų su netikėčiausiais priedais. Naujų…
8 statiškai dažniausiai netoleruojami maisto produktai
Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip žalingą organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus ar jų priedus. Šis sutrikimas sukelia į alergiją panašius simptomus – slogą, astmą, kosulį, odos bėrimus, galvos skausmą ar netgi nuovargį bei nuotaikos svyravimus. Vis tik dažniausiai kenčiama nuo virškinimo trakto sutrikimų – pilvo ar skrandžio skausmo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, pilvo pūtimo bei pykinimo. Toliau vartojant produktus sukeliančius šias reakcijas galima sulaukti ir rimtesnių sveikatos problemų [1]. Priešingai nei alergijos metu, netoleruojant tam tikrų maisto produktų reakcija atsiranda tik po tam tikro periodo. Šiuo sutrikimu skundžiasi net 20 proc. populiacijos, tačiau tikrasis skaičius gali būti ir didesnis, nes dažnai žmonės tiesiog po daugelio neigiamų alergenų testų…
