Ultragarsas medicinoje jau dešimtmečius naudojamas kaip viena svarbiausių technologijų diagnostikai. Jis padeda gydytojams stebėti vidaus organų būklę, vertinti audinių pakitimus ar atlikti įvairius neinvazinius tyrimus. Šiandien mokslininkai vis dažniau ultragarso galimybes vertina plačiau – ieškoma būdų, kaip galima pasitelkti jį ne tik diagnozuojant ligas, bet ir veikiant pačius organizmo procesus. Naujas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų tyrimas rodo, kad ultragarsas gali tiesiogiai paveikti kraujotaką ir raudonųjų kraujo kūnelių elgseną. „Mūsų tyrimas rodo, kad ultragarsas gali mechaniškai paveikti kraujo savybes. Tai atveria kelią neinvazinėms terapijoms, kurios ateityje galėtų papildyti šiandien taikomus medikamentinius ir chirurginius gydymo metodus“, – sakoKTU profesorius Vytautas Ostaševičius. Neinvazinis būdas gerinti deguonies apykaitą Tyrėjai nustatė, kad aukšto dažnio…

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų grupė pažymėjo, kad Lietuva yra pasiryžusi nuolat tobulinti tvirtą ir ilgametę branduolinės bei radiacinės saugos reguliavimo veiklą. TATENA IRRS ekspertai baigė 12 dienų trukmės misiją, kurios tikslas buvo įvertinti Lietuvos branduolinės ir radiacinės saugos reguliavimo sistemą, kurią reglamentuoja ir prižiūri Valstybinė branduolinės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Radiacinės saugos centras (RSC). Taikant TATENA saugos standartus ir tarptautinę gerąją patirtį, IRRS misijų tikslas – stiprinti nacionalinės reguliavimo infrastruktūros veiksmingumą, kartu atsižvelgiant į kiekvienos valstybės atsakomybę už branduolinę ir radiacinę saugą. Ignalinos atominėje elektrinėje (Ignalinos AE) yra du energijos blokai, kurie šiuo metu yra eksploatavimo nutraukimo procese, o jos teritorijoje yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų…

Šaltibarščiai – vienas laukiamiausių šiltojo sezono patiekalų, be kurio daugelis neįsivaizduoja vasaros stalo. Vis dėlto net ir klasika gali nustebinti intriguojančiais deriniais. Šį kartą „Rimi“ kulinarijos atstovai, „pauliuspavelscooks“ paskyros autoriai Paulius ir Pavels, siūlo gaivią ir netikėtą šaltibarščių versiją – šaltibarščius su jalapenais, laimu ir traškiomis čederio kesadilijomis šalia. Jie sako, kad šaltibarščių festivalio metu, juos galima pasigaminti už mažą kainą. „Šaltibarščiai daugeliui asocijuojasi su labai aiškiu, tradiciniu skoniu, bet tai nereiškia, kad negalime eksperimentuoti. Norėjome parodyti, kad net už gerą kainą pasirenkami kasdieniai produktai gali virsti netikėtu patiekalu. Jalapenai suteikia aštrumo, laimas – gaivumo, o čederio kesadilijos šalia vietoj bulvių šalia, leidžia šaltibarščius paversti sočiu, bet vis tiek pigiu…

Vaikystėje laikas, regis, tekėjo lėčiau – šiandien dažnas stebisi, kaip greitai prabėga metai. Nors visi gyvename pagal tą patį laikrodį, laiko tėkmę kiekvienas patiriame skirtingai: vienomis dienomis minutės slenka lėtai, kitomis nepastebimai ištirpsta mėnesiai ar net ištisi metai. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė sako, kad laiko pojūtį kuria ne kalendorius, o mūsų dėmesys, emocijos ir į atmintį įsirėžiančios patirtys.  Laiko pojūtis – tai vienas subjektyviausių psichikos procesų, priklausantis nuo to, kaip mūsų dėmesys, emocijos ir atmintis organizuoja patirtį. Tai lengva atpažinti ir kasdienybėje: kai mums smagu, laikas tarsi praskrieja, o laukiant ar nuobodžiaujant minutės ima slinkti lėčiau. Kuo mažiau dėmesio skiriame pačios laiko tėkmės stebėjimui, tuo greičiau ji…

Pomidorai – vienas tų produktų, kurie virtuvėje praverčia beveik kasdien: jie tinka ir greitoms salotoms, ir sumuštiniams, ir padažams, ir šiltiems užkandžiams. Be to, pomidorus dažnai galima rasti už mažą kainą, todėl tai patrauklus pasirinkimas norint paruošti greitą, skanų ir nebrangų patiekalą. Vis dėlto „Rimi“ atstovai sako, kad renkantis pomidorus verta žiūrėti ne tik į kainą ar išvaizdą – skirtingos jų rūšys geriau tinka skirtingiems patiekalams, todėl toks paprastas pasirinkimas gali nulemti ir skonį, ir tekstūrą. „Pomidorus dažnai perkame įprastai – tiesiog tuos, kurie gražiai atrodo ar tuo metu yra už gerą kainą. Tačiau namuose rezultatas priklauso ir nuo to, ką iš jų planuojame gaminti. Pavyzdžiui, mažesni, saldesni pomidorai labai…

Kasdien naudodami skalbimo miltelius, indų ploviklius ar langų valiklius, dažnai nė neįtariame, kiek cheminių medžiagų patenka į mūsų namus ir aplinką. Daugumoje valiklių yra cheminių medžiagų, kurios gali dirginti odą bei kvėpavimo takus. Ir nors populiarėjančiuose „ekologiškuose“ buitinės chemijos produktuose esą pavojingų medžiagų mažiau, ekspertai vis tiek rekomenduoja atidžiai skaityti etiketes ir rinktis patikrintas priemones. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug trečdalis vaikų Europoje yra jautrūs kvapikliams ir kitiems valiklių ingredientams, o nemaža dalis suaugusiųjų patiria kosulį, dusulį ar kitus kvėpavimo takų simptomus, tiesiogiai susijusius su namuose naudojamais buitinės chemijos valikliais. „Buitinė chemija – neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau jos pasirinkimas dažnai grindžiamas įpročiais, reklama ar paviršutiniškais teiginiais ant pakuotės, o ne…

„Samsung“ ir „Google“ pristatė naujos kartos išmaniuosius akinius, kuriuose dirbtinis intelektas (DI) tampa nepastebima kasdienio aksesuaro dalimi. Kartu su žinomais akinių prekių ženklais kuriamas įrenginys veiks kaip išmaniojo telefono palydovas – leis balso komandomis gauti informaciją realiuoju laiku, naudotis navigacija, sekti svarbiausius pranešimus, planuoti dieną ir atlikti kasdienes užduotis neimant telefono į rankas. Technologijų bendrovės „Samsung Electronics“ ir „Google“ renginyje „Google I/O 2026“ pirmą kartą pristatė naujus išmaniuosius akinius. Tai svarbus žingsnis siekiant dirbtinio intelekto funkcijas išnaudoti kasdienėse situacijose, kai pagalbos reikia akimirksniu. Įrenginys kuriamas kaip išmaniojo telefono palydovas: jis leis balso komandomis pasiekti reikiamą informaciją ir gauti pagalbą realiu laiku. Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, išmaniųjų akinių…

Ieškant įdomesnių, tačiau pigių vakarienės idėjų, vis daugiau žmonių atranda skonių kontrastus, kurie anksčiau dažniau buvo sutinkami restoranuose nei namų virtuvėje. „Rimi“ atstovai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi patiekalus, leidžiančius iš paprastų ingredientų sukurti išraiškingą skonį, o vištiena išlieka vienu universaliausių pasirinkimų kasdieniam meniu už nedidelę kainą. „Pastaruoju metu žmonės daugiau dėmesio skiria ne tik mažai produkto kainai, bet ir tam, kaip iš kelių ingredientų galima sukurti įdomesnį skonį. Tokie deriniai kaip medus ir mėlynasis sūris leidžia net paprastą vištienos patiekalą paversti išskirtiniu, tačiau kartu išlaikyti nebrangų ir lengvai pagaminamą variantą namuose“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė. Kodėl saldumas ir sodrus skonis dera tarpusavyje?…