Cukrinis diabetas – viena dažniausių lėtinių ligų, galinti sukelti sunkių komplikacijų. Kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai galėtų geriau ją kontroliuoti, jiems kompensuojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Nuo diagnostikos iki specialistų konsultacijų Gera cukrinio diabeto prevencija ir priežiūra priklauso ne tik nuo šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugų, bet ir nuo paties paciento rūpinimosi savo sveikata. Šeimos gydytojo ir jo komandos tikslas – padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems: skatinti sveiką gyvenseną, laiku pastebėti rizikos veiksnius, suteikti žinių apie ligą. Kadangi svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau, gydytojas pagal tam tikrus kriterijus gali paskirti tyrimus net ir nesant cukrinio diabeto…
Ne tobulumas, o pastovumas: kaip prisijaukinti širdžiai palankius kasdienius įpročius?
Artėjant Pasaulinei širdies dienai, vis dažniau kalbama apie tai, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia vieną svarbiausių organų – širdį. Daugelis esame girdėję, kad kasdien svarbu nueiti 10 tūkst. žingsnių, tačiau jau 7 tūkst. žingsnių per dieną turi teigiamą poveikį širdžiai. O jei iki šiol fizinis aktyvumas nebuvo įprasta dienos dalis, pradėti galima ir nuo 4 tūkst. žingsnių. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Diana Šetikienė pabrėžia, kad didžiausias širdies priešas – ilgas sėdėjimas be pertraukų: tuomet raumenys nedirba, cukrus lieka kraujyje, organizmas tampa mažiau jautrus insulinui. „Judėti svarbu kasdien – net ir paprasti veiksmai, tokie kaip vaikščiojimas kalbant telefonu, laiptų pasirinkimas vietoje lifto ar apsilankymas pas kolegą…
Ar gaunate pakankamai skaidulų? Vaistininkė paaiškino, kaip atpažinti jų trūkumą
Nors apie skaidulų svarbą žarnyno veiklai, sotumo jausmui ar cholesterolio mažinimui kalbama ne vienerius metus, realybė – kita: didelė dalis žmonių jų kasdien gauna gerokai per mažai. Šiuolaikinėje mityboje, kurioje dominuoja perdirbtas maistas, greiti užkandžiai ir rafinuoti produktai, skaidulos lieka nustumtos į šalį. Dar blogiau – neretai jos suvokiamos kaip stebuklingas ingredientas, galintis kompensuoti visas mitybos klaidas. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pastebi, kad vaistinėse dažnai pasigirsta mitai apie skaidulas: jos esą „valo organizmą“, „padeda numesti svorio“ ar tinka „visiems ir visada“. Tačiau, anot jos, naudos bus tik tuomet, jei jos vartojamos atsakingai, kartu keičiant bendrą požiūrį į mitybą. „Skaidulos – tai augalinės kilmės angliavandeniai, kurių žmogaus virškinimo fermentai neskaido,…
Kaip pasiruošti naujam darželio ir mokyklos sezonui: patarimai tėvams
Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia daugeliui šeimų tampa nerimo kupinu laikotarpiu. Į darželius ir mokyklas grįžtantys arba pirmą kartą juos pradedantys lankyti vaikai susiduria su nauja aplinka, dienos režimu ir emociniais iššūkiais. Tuo metu tėvams kyla ne vienas klausimas – kaip užtikrinti vaikų sveikatą, kaip juos paruošti psichologiškai ir kaip patiems išlikti stipriems šiuo pereinamuoju laikotarpiu. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė sako, kad rugpjūčio pabaigoje į vaistines ypač dažnai užsuka tėvai, pirmą kartą leidžiantys vaikus į darželį ar mokyklą. Jie ieško patarimų, kaip sustiprinti vaikų imunitetą, ko tikėtis per pirmąsias adaptacijos savaites, ir kaip padėti vaikui kuo sklandžiau įsilieti į naują aplinką. „Dažniausiai tėvai nerimauja, ar mažieji nepradės dažnai…
Ledai be laktozės ir desertai be kaltės: Indrė Bareikienė atvirai apie mažus kasdienybės ritualus
Šiandien verslininkė ir nuomonės formuotoja Indrė Bareikienė sako nebesivaikanti mitų apie tobulą balansą – jos kasdienybė, kaip ir daugumos moterų, truputį chaotiška, kupina energijos, vaikų, darbų ir improvizacijos. Tačiau ji tvirtai žino: jei pati nesustos, kūnas sustabdys už ją. Todėl šiandien jai svarbiausi tampa nedideli ritualai, kuriuos Indrė vadina savo „gyvybės krepšeliu“. „Nuo trisdešimties metų pradėjau labiau rūpintis savimi. Tai vadinu emocine higiena – kaip dantis valaisi kasdien, taip ir turi rasti laiko sustoti ir paklausti savęs, kaip jautiesi. Jei pati būsi tuščia, niekas aplink nelaimės – nei vyras, nei vaikai, nei darbas“, – pasakoja I. Bareikienė. Apie perdegimą ji kalba paprastai – be apsimetimo, kad „viskas gerai“. Pasak jos,…
Vienpusė meilė: priklausomybė nuo kito žmogaus gali atvesti ir į depresiją
Kas nėra patyręs meilės be atsako? Turbūt daugelis žino, koks tai yra jausmas, kuris, laimei, praeina. Tačiau ką daryti, kai visas mintis jau kuris laikas užvaldęs vienas žmogus? Kiek mūsų gebėjimą dorotis su nesėkminga meile lemia asmenybės dalykai ir kodėl visgi svarbu suimti save į rankas, pasakoja seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas. Be atsako Kai asmuo, kurį tiesiog dieviname, nejaučia to paties ar net yra akivaizdžiai abejingas, širdį pradeda draskyti jos – vienpusės meilės kančios. Meilė be atsako turi įvairių pavidalų – nuo elementariausio „ne“, kai žmogus akivaizdžiai parodo, kad romantinių santykių nebus, iki sunkiau atpažįstamų situacijų, kai santykiuose tarsi dalyvauja, bet ketinimai ir jausmai neaiškūs. Meilė be atsako poroje dažnai nutinka…
Nejaučiantiems potraukio siūlo psichologų pagalbą
Kaip teigia Nacionalinės LGBT teisių organizacijos (LGL) komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė, Lietuvoje aseksualumas vis dar laikomas ne orientacija, bet problema. „Girdima, kad aseksualiam žmogui reikia pasitikrinti hormonų lygį organizme, tačiau tai nepakeis situacijos – aseksualus žmogus negali būti „pagydomas“,“ – teigia pašnekovė. Nereiškia vienatvės „Aseksualūs asmenys yra tie, kurių lytiškai netraukia nei vyrai, nei moterys. Aseksualumas yra spektras, dviejų vienodų žmonių tiesiog nėra – vieni jaučia romantinį potraukį, o kiti nejaučia nei romantinio, nei lytinio potraukių“, – pasakoja E.Kuktoraitė. Ji atkreipia dėmesį, kad vienas populiariausių mitų, su kuriais susiduria aseksualūs žmonės, yra įsitikinimas, jog jie tiesiog dar nesutiko „to teisingo“ žmogaus. „Dažnai yra pastebimi klaidingi įsitikinimai, kad žmogus dar nesutiko…
Po atostogų vaizdas veidrodyje nedžiugina? Padės gydytojos dermatovenerologės patarimai
Artėjant rudeniui dauguma jaučiamės psichologiškai pailsėję ir atsigavę, tačiau sugrįžus iš šiltesnių kraštų gali varginti nusilpę plaukai bei išsausėjusi oda. Pasak gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės, tokias problemas greičiausiai išspręsti padės veido ir plaukų kaukės, kūno kremai, pieneliai ar geliai. Vasaros pabaiga – puiki proga pasirūpinti savimi, nes „Rimi Lietuva“ nuo rugpjūčio 26 d. vyksta „Grožio šventė“. Daugeliui pamėgtų kosmetikos ir higienos produktų taikomos iki 50 proc. nuolaidos. Universaliausios – drėkinančios priemonės Pasak gydytojos A. Dumbliauskienės, po saulėtų atostogų odai dažniausiai trūksta drėgmės, todėl tikrai praverčia kaukės su hialuronu. „Siekiant geresnio efekto, patarčiau naudoti lakštines kaukes: jos taupo laiką ir yra puikus atradimas šiuolaikinei odos priežiūrai. Kaukes įprasta užsidėti vakare, nes…
Gydytoja neurologė: kada regėjimo sutrikimai slepia daugiau nei akių ligas?
Pajutus regėjimo pablogėjimą – neryškų, išblukusį vaizdą, mirgėjimą akyse, natūralu, kad pirmiausia pagalbos ieškoma akių ligų gydytojo kabinete. Gal tai ekranų sukeltas nuovargis, o gal su amžiumi vykstantis regos silpnėjimas? Tačiau kai kuriais atvejais gydytojui oftalmologui tenka konstatuoti faktą, jog akių pakitimų nėra, ir nukreipti neurologo konsultacijai. Tokius atvejus sprendžia ir „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja neurologė med. dr. Ieva Sereikė. Su ja šiandien kalbamės apie tai, kada ir kokie akių simptomai galimai išduoda neurologines ligas ir kaip šios laiku diagnozuojamos, pasitelkiant pažangius sprendimus. Šie simptomai išduoda regos nervo pakenkimus Pasak I. Sereikės, į neurologo kabinetą patenka žmonės, kuriems įtariami centrinės ar periferinės nervų sistemos sutrikimai, tarp jų…
Tėvus ragina suklusti: kaip suprasti, kad po atostogų į mokyklą grįžtantis vaikas patiria stresą
Po atostogų į mokyklą grįžtantys vaikai neretai patiria stresą. Jis gali pasireikšti uždarumu ir atsiribojimu, nenoru bendrauti su draugais ar šeimos nariais, padidėjusiu dirglumu ir pykčio protrūkiais, taip pat įvairiais nepaaiškinamais fiziniais negalavimais. Milžiniška atsakomybė krenta ant tėvų pečių – šiuo metu jiems itin svarbu stebėti tiek akivaizdžius, tiek subtilius vaikų elgsenos pokyčius ir prireikus nedelsiant kreiptis pagalbos. Vaikas gali nenorėti eiti į mokyklą, dažnai skųstis prasta savijauta, prarasti motyvaciją. Galiausiai tai lemia prastus rezultatus, padidėjusį baimės, nerimo jausmą, perdėtą perfekcionizmą. „Tėvams svarbu atkreipti dėmesį į staigius pokyčius vaiko įprastame elgesyje ar nuotaikoje. Kritiškai vertinti dažnas ligas be aiškios priežasties, atsiskyrimą nuo draugų, užsidarymą, nagų kramtymą, plaukų slinkimą ar nerimastingus…
