Visiems pažįstamas nuovargis po įtemptos dienos. Tačiau kas nutinka, kai išsekimas aplanko net ir po ilgo, ramaus miego? Miego sutrikimų specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia: nemiga, lunatikavimas, neramių kojų sindromas, miego apnėja – dažniausiai tarp lietuvių pasitaikantys miego sutrikimai, kurie ilgainiui gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis. Pacientai simptomų kartais net nepastebi Kaip teigia specialistė, miego apnėja pasireiškia miego metu, kai atsipalaiduoja gerklės raumenys ir užsiblokuoja kvėpavimo takai. Pagrindiniai šios ligos simptomai: stiprus knarkimas, staigūs prabudimai, dažnas galvos skausmas ir nuolatinis mieguistumas dieną. „Dažniausiai simptomus pastebi net ne patys pacientai, o šalia miegantys artimieji, kuriems trukdo nuolatinis ir stiprus knarkimas. Būtent tai dažnai tampa paskata kreiptis į miego sutrikimo specialistus. Vis tik,…
Apšvietimas patalpose: kokią įtaką šviesa turi mūsų sveikatai?
Natūralios šviesos teikiama nauda neabejoja niekas. Pasauliniai tyrimai rodo, kad maždaug 8 iš dešimties darbuotojų laiko natūralią dienos šviesą svarbiausia geros darbo aplinkos savybe. Maža to, natūrali šviesa siejama tiek su didesniu darbingumu, tiek su geresne sveikatos būkle. Dėl šios priežasties, vykdant pastatų remonto ir atnaujinimo projektus didelis dėmesys skiriamas į patalpas patenkančiai šviesai, o ten, kur šviesos patekimas ribotas – šiuolaikiškiems apšvietimo sprendimams. Natūralios šviesos naudą galima vardinti ir vardinti. Tai patvirtina ir Turto banko užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa, kuri atskleidžia, kad biurai, kuriuose gausu natūralios šviesos, darbuotojams atrodo jaukesni, modernesni ir pozityvesni. Tokiose erdvėse darbuotojai jaučiasi labiau vertinami, o įmonės rūpinimasis jų gerove gerina bendrą darbo atmosferą. Jei…
Obuolių acto gamyba: kaip iš obuolių gimsta natūralus eliksyras
Ar kada pagalvojai, kad vienas paprastas vaisius gali savyje slėpti gilią išmintį? Ne laboratorijose, ne technologiniuose centruose, o soduose ir rūpestingose rankose gimsta produktas, kuris keičia ne tik virtuvės lentynas, bet ir žmogaus savijautą. Obuolių actas nėra tik pagardas. Jis – gyvas, lėtai bręstantis organizmo sąjungininkas. O kad tai būtų tiesa – reikia ne stebuklo, o tikrų obuolių ir dar tikresnių žmonių. Nuo sulčių iki gyvosios kultūros Kai obuoliai suskinami, jų kelionė tik prasideda. Sultys, išspaustos iš ką tik sunokusių vaisių, virsta fermentacijos scena – be sterilumo, be cukraus, be terminio apdorojimo. Čia veikia laikas ir natūrali mikroflora, kuri per savaites, o vėliau – per mėnesius formuoja „acto motiną“ –…
Vaisingumo lenktynėse laimi jaunystė
Karjera, savirealizacija ir finansinis stabilumas šiandien tapo prioritetais, o šeimos planavimas vis dažniau atidedamas vėlesniam laikui, pastebi reprodukcinės sveikatos ekspertai. „Jūsų kūnas turi savo laiką – išgirskite jį“, – įspėja gydytoja akušerė-ginekologė ir nevaisingumo specialistė Akvilė Vilkaitienė. Galimybės mažėja su metais „Vienai moteriai vaisingumas išlieka ir gerokai per keturiasdešimt, o kitai gali žymiai sumažėti jau perkopus 25 metus, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė A.Vilkaitienė. – Visgi mažėjantis moters vaisingumas amžėjant yra natūralus biologinis procesas.“ Anot medikės, moters vaisingumo pikas paprastai trunka nuo brendimo pradžios iki maždaug 29 metų amžiaus. „Nuo pirmųjų mėnesinių iki maždaug 20 metų pamažu atsiranda reguliarūs ciklai bei ovuliacija. Kiaušialąstės yra aukščiausios kokybės, o kiaušidžių rezervas – didelis.…
Socialinio nerimo gniaužtai – ar galima ištrūkti?
Socialinis nerimas yra viena aktualiausių šiuolaikinio žmogaus psichologinių problemų. Prie problemos didėjimo prisideda socialiniai tinklai, dideli aplinkos lūkesčiai, pandemijos metu išgyventas gyvo bendravimo stygius. Visada šalia Psichoterapeutas, psichiatras Adomas Bieliauskas sako, kad socialinį nerimą patiriantis žmogus jaučia nerimą situacijose, kai gali atsidurti dėmesio centre, kai yra stebimas ar matomas kitų žmonių, kai gali būti kritikuojamas arba mano, jog jį kiti kritikuos. „Socialinis nerimas gali pasireikšti specifinėse situacijose, pavyzdžiui, situacijose susijusiose tik su valgymu viešoje vietoje, kalbėjimu viešai ar susitikimu su kitos lyties asmeniu. Arba gali būti difuzinis, kai nerimą kelia dauguma socialinių situacijų už įprasto žmonių rato ribų“, – sako specialistas. Pasak psichoterapeuto, dažniausiai žmonės susiduria su nerimu dėl kasdienės…
Iš socialinių dirbtuvių – į darbo rinką
Žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia darbo rinka atsiveria nenoriai. Šią problemą spręsti padeda daugelyje savivaldybių veikiančios socialinės dirbtuvės, kuriose per 700 žmonių įgyja darbinių įgūdžių, atranda savo gebėjimus bei pirmą kartą gyvenime žengia žingsnius savarankiško gyvenimo link. Įsidarbino arčiau žmonių „Kai važiuoju per socialines dirbtuves, matau, kaip žmonės susibūrę juokiasi, bendrauja, kuria. Ten tiek šviesos ir pozityvo“, – pasakoja projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ koordinatorė Svajonė Rainienė. Moteris daugiau nei dvidešimt metų praleido socialinėje srityje, dirbo savivaldybės administracijoje, o dabar vadovauja socialinių dirbtuvių, skirtų intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms, plėtrai. „Visada dirbau su žmonėmis, kuriems reikalinga socialinė pagalba. Nuo piniginės paramos administravimo iki įvairių socialinių…
Tinsta galūnės? Neignoruokite – tai gali būti pirmi rimtų ligų arba vaistų šalutinio poveikio ženklai
Vasaros karščiai dažnai atneša ne tik saulę, bet ir nemalonius fizinius pojūčius. Vienas iš jų – tinimas. Apsunkusios kojos, pabrinkusios kulkšnys, patinęs veidas ar net rankos – tai pojūčiai, kuriuos daugelis žmonių nurašo sūriam maistui ar tvankiai dienai. Tačiau tinimas – ne tik sezoninis diskomfortas. Jis gali būti pirmasis signalas apie širdies, inkstų, venų sistemos ligas ar net netinkamai parinktų vaistų poveikį. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė perspėja, kad tinimas gali būti ne tik laikinas diskomfortas, bet ir svarbus signalas apie gilesnius organizmo procesus. „Vasarą tinimą dažniausiai sukelia išsiplėtusios kraujagyslės – taip kūnas bando reguliuoti temperatūrą, o skysčiai ima kauptis audiniuose. Dėl to dažniausiai nukenčia žemiausios kūno vietos –…
Namas be pelėsių: kaip medinė statyba padeda užtikrinti sveiką mikroklimatą?
Lietuvos klimatas – kontrastingas: žiemos drėgnos ir šaltos, vasaros – karštos, o patalpų vėdinimas dažnai nepakankamas. Tokios sąlygos skatina pelėsio susidarymą, kuris ne tik ardo konstrukcijas, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau sprendimas egzistuoja – tai natūrali medinė statyba, kuri ne tik padeda išvengti pelėsio, bet ir sukuria sveiką mikroklimatą. Vienas ryškiausių šios srities lyderių – „Honka“, pasaulyje garsėjantis natūralių medinių namų gamintojas. Natūrali mediena – gyvas kvėpuojantis organizmas „Honka“ naudoja arktinių pušų medieną, kuri pasižymi tankia struktūra, išskirtiniu ilgaamžiškumu ir natūraliu drėgmės reguliavimu. Mediena sugeria perteklinę drėgmę iš aplinkos ir ją atiduoda, kai oras sausas – taip palaikomas optimalus vidaus mikroklimatas. Dėl šios savybės pelėsis neturi sąlygų veistis, o gyventojai kvėpuoja natūraliai švariu…
Šeštadienio naktį atskraidintas donorinis organas
2025 m. liepos 19 d., 2 val. 40 min., Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8T nusileido šalia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų esančiame transporto žiede. Iš vienos donorinės ligoninės Lietuvoje buvo skubiai atskraidinta medikų komanda bei donorinis organas, kuris netrukus bus transplantuotas ir taps neįkainojama gyvybės dovana sunkiai sergančiam ligoniui. Nacionalinis transplantacijos biuras reiškia nuoširdžią užuojautą Donoro artimiesiems ir sako ačiū už ištartą TAIP organų donorystei. Donorystės ir transplantacijos procese brangi kiekviena minutė – donoriniai organai, kad išliktų gyvybingi turi labai ribotą laiką, per kurį turi būti persodinti jų laukiantiems recipientams. Prireikus kuo skubiau įveikti atstumą, gydytojams transplantologams visada talkina Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) ar Valstybės sienos…
Hipertenzija gydoma ne tik vaistais – ligą padeda koreguoti inkstų arterijų denervacija
Hipertenzija serga kas trečias suaugęs Lietuvos gyventojas, tačiau ši lėtinė liga, pasireiškianti nuolat padidėjusiu kraujospūdžiu, vis dar nesulaukia pakankamo visuomenės dėmesio. Nepaisant to, ji išlieka pagrindine širdies ir kraujagyslių ligų rizikos priežastimi, didinančia insulto, miokardo infarkto, inkstų ligų, širdies nepakankamumo ir net demencijos riziką. Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Kardiologijos centro vadovė, gydytoja kardiologė Monika Kanaukė atkreipia dėmesį, kad šiandien hipertenzijai suvaldyti pasitelkiami ne tik vaistai, bet ir inovatyvūs medicinos sprendimai, tokie kaip inkstų arterijų denervacija. „Gydyti ligą visuomet pradedame nuo gyvensenos pokyčių, nes sveikai maitinantis ir reguliariai sportuojant galima pasiekti labai daug, ypač jauname amžiuje. Gydymas vaistais skiriamas tuomet, kai kraujospūdis siekia ≥140/90 mmHg, o…
