Endokrininės sistemos ligos,  Ligos

TIROIDITAS

Tiroiditas – tai skydliaukės audinio uždegimas. Jis gali būti ūmus, poūmis ir lėtinis.
Ligos priežastys
Ūmus tiroiditas pasitaiko labai retai. Jo priežastys: virusai, bakterijos, švitinimo padariniai.

Poūmis tiroiditas (de Kerveno tiroiditas) prasideda po persirgtos virusinės infekcijos, kuri sukelia imuninius procesus skydliaukėje. Šiuo atveju svarbus genetinis polinkis, nes ne kiekvienam žmogui tas pats virusas pradeda tą patį procesą.

Lėtinis tiroiditas (Hašimoto tiroiditas) – autoimuninė skydliaukės liga. Tai dažniausiai pasitaikantis skydliaukės uždegimas. Jam būdingas genetinis polinkis. Kraujyje dėl neaiškių priežasčių atsiranda antikūnai, ardantys skydliaukės ląsteles. Ilgainiui skydliaukės ląstelės gamina vis mažiau hormonų, pasireiškia hipotireozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) .

Simptomai
  • Karščiavimas
  • Kaklo skausmas
  • Limfmazgių padidėjimas
  • Skydliaukės skausmas čiuopiant
  • Intensyvus širdies plakimas
  • Rankų drebėjimas
  • Prakaitavimas
  • Bendras silpnumas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Odos sausumas
  • Ligos eiga
    Ūmus tiroiditas prasideda staiga, simptomai vystosi greitai. Ligonis karščiuoja. Labai skauda kaklą, oda toje vietoje parausta, būna karšta, patinusi.
    Padidėja ir darosi skausmingi kaklo limfmazgiai.
    Kraujyje padidėja leukocitų skaičius bei nusėdimo greitis, atsiranda jaunų leukocitų formų. Skydliaukės hormonų kiekis kraujyje nepakinta.

    Poūmis tiroiditas dažniausiai prasideda po persirgtos virusinės kvėpavimo infekcijos. Vėl atsiranda karščiavimas, bendras negalavimas. Čiuopiant būdinga skausminga skydliaukė.
    Ligos pradžioje būna hipertireozės (padidintos skydliaukės funkcijos) simptomų, tokių kaip širdies plakimas, rankų drebėjimas, prakaitavimas.
    Skenogramoje (tyrime, kurio metu vertinimas skydliaukės gebėjimas kaupti jodą) matoma, kad skydliaukėje blogai kaupiamas jodas.

    Lėtinio autoimuninio tiroidito pradžia dažnai nepastebima. Daugumai pacientų liga nustatoma vėlyvame raidos etape, išryškėjus aiškiems hipotireozės (susilpnintos skydliaukės funkcijos) požymiams. Skydliaukė kieta, dažnai mazguota. Būdingi hipotireozės simptomai: bendras silpnumas, retas pulsas, vidurių užkietėjimas, sausa ir šalta oda, lėtumas ir iniciatyvos stoka, sustorėjęs balsas.

    Negydant ūmaus tiroidito, skydliaukės audinyje formuojasi pūliniai – reikalinga chirurginė intervencija.
    Poūmis prasideda po persirgtos infekcijos praėjus 1-3 savaitėm. Negydant spontaninis pasveikimas būdingas dviem trečdaliams atvejų. Pradėjus gydyti būklė pagerėja per savaitę, pasveikstama per mėnesį. Poūmis tiroiditas dažnai kartojasi.
    Hašimoto tiroidito eiga lėtinė. Tai nepagydoma liga, kuri tęsiasi visą gyvenimą.

    Komplikacijos
    Ūmus tiroiditas gali komplikuotis pūliniu, kuris negydant plinta į tarpraumeninius tarpus kakle, o vėliau net į tarpuplautį. Šiuo atveju be antibiotikų terapijos būtinas chirurginis gydymas.
    Poūmis tiroiditas pirmoje ligos fazėje, esant hipertireozės klinikai, gali komplikuotis širdies ritmo sutrikimais.
    Lėtinio autoimuninio tiroidito komplikacijos tos pačios kaip ir hipotireozės (gali prisidėti gerklų, širdies kraujagyslių, kvėpavimo raumenų spazmas) .
    Tyrimai
    Gydymas
    Ūmus tiroiditas gydomas antibiotikais. Susiformavus abscesui (pūliniui) reikia pūlius atverti chirurginiu būdu.
    Poūmis tiroiditas gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pvz., aspirinu, diklofenaku, nimesulidu ir kiti) . Sunkesniais atvejais skiriami gliukokortikoidai (prednizolonas) .
    Lėtinis autoimuninis tiroiditas gydomas pakaitine hormonų terapija – skydliaukės hormonais. Skiriamas tiroksinas, dozė nustatoma pagal skydliaukės hormono kiekį kraujyje.
    Patarimai
    Profilaktika