Vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vakcinacijos nuo erkinio encefalito apimtys išaugo penktadaliu (20 proc.). Vaistinių tinklo atstovai tai sieja ne tik su vakcinacijos kabinetų pagausėjimu, bet ir išaugusiu žmonių sąmoningumu.
„Nors dėl COVID-19 pandemijos susidūrėme su bendrai mažėjančiais vakcinacijos rodikliais, galime pasidžiaugti, kad gyventojų sąmoningumas grįžta ir tai rodo mūsų užfiksuotas skiepijimosi nuo erkinio encefalito apimčių augimas. Šį ryškų šuolį siejame ne tik su tuo, kad per metus atidarėme papildomų vakcinacijos kabinetų šalies miestuose, bet ir su žmonių pasirinkimu apsaugoti savo sveikatą – galbūt visuomenė išgirdo sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų ir vaistininkų, siunčiamą žinutę, kuo rizikuojama nepasiskiepijus nuo šios infekcijos“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Eglė Navajauskienė.
Didžiausias skiepijimosi apimčių augimas fiksuotas Varėnoje – 60 proc., Alytuje – 45 proc., Kavarske – 44 proc. ir Kelmėje – 35 proc.
„Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), pastaraisiais metais daugiausia erkių platinamų ligų atvejų užregistruota Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse. Galima daryti prielaidą, kad didesnis sergamumas tam tikrose vietovėse praėjusiais metais paskatino gyventojus šiemet nebeatidėlioti vizito į vaistinę – būtent Kavarskas patenka į Utenos apskritį. Taip pat kur kas aktyviau skiepijamasi miškingiausiose šalies apskrityse – Alytaus ir Vilniaus“, – pastebi Eglė Navajauskienė.
Trečdaliui – liekamieji reiškiniai
NVSC duomenimis, šalyje vidutiniškai užregistruojama iki 700 erkinio encefalito atvejų per metus, užfiksuojama vidutiniškai 1-3 mirtys. Lietuvoje praėjusiais metais buvo užregistruota 377 erkinio encefalito atvejai, sergamumo rodiklis siekė 13,4 atvejų 100 tūkst. gyventojų, registruotas ir 1 mirties atvejis.
„Žmonės suprato, kad erkinis encefalitas yra labai rimta liga su baisiomis pasekmėmis. Ši infekcija pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o simptomai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, kilti viduriavimas. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta – turi liekamųjų ligos reiškinių, kurie gyvenime gali sugrįžti bet kada“, – aiškina vaistininkė.
Kadangi erkinio encefalito viruso yra erkių seilių liaukose, užsikrėtusi erkė jį perduoda žmogui per pirmąsias 10 minučių po įsisiurbimo. Taip nutikus, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda anksčiau išvardinti požymiai. Negalavimai paprastai vargina apie savaitę, o tada jie išnyksta, tačiau kai kuriems prasideda antroji ligos fazė, kai uždegimas persikelia į smegenis.
„Vaistinėse nuo erkinio encefalito šiuo metu galima vakcinuoti tik pilnamečius asmenis, tad šeimos, norinčios pasiskiepyti kartu, deja, vis dar negali to padaryti. Jei turėtume galimybę paskiepyti ir jaunesnius nei 18 metų asmenis, manome, kad galėtume prisidėti prie spartesnio vakcinacijos apimčių augimo – gal tai padėtų atsikratyti mūsų turimo „titulo“ už pirmavimą pagal sergamumą erkiniu encefalitu Europoje“, – kalba Eglė Navajauskienė.
Kaip vyksta skiepijimas?
Šaltuoju metų laikotarpiu taikomas įprastinis skiepijimo planas, o jau prasidėjus erkių aktyviajam periodui – jis fiksuojamas pavasario pabaigoje – rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą planą. Abu skiepijimo planai yra vienodai veiksmingi ir 99-iems proc. paskiepytųjų apsaugą nuo erkinio encefalito užtikrina 3–5 metams.
„Įprasto skiepijimo schema atrodo taip: pirmas skiepas, tada antras skiepas po vieno–trijų mėnesių, trečiasis jau po pusmečio ar metų, priklausomai nuo gamintojo. Sustiprinamoji dozė įprastai įskiepijama po trejų metų, o vėliau jau reikalinga revakcinacija kas trejus–penkerius metus. Vyresniems nei 60 metų revakcinuotis derėtų kas trejus metus“, – aiškina vaistininkė.
Pavasariui įpusėjus, rekomenduojama pagreitinta skiepijimo nuo erkinio encefalito schema. Skiepijantis pagal šį planą, reikia vieno skiepo, tada po vienos–dviejų savaičių – antrojo, o po 21 dienos arba 5–12 mėn. – trečiojo. Tada jau susiformuoja imunitetas. Ketvirtas pastiprinantis skiepas reikalingas po 12–18 mėn. arba trijų metų, priklausomai nuo gamintojo. Revakcinacija atliekama tokiu pačiu principu kaip ir pasiskiepijus pagal įprastą planą.
Vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ visoje šalyje turi 47 vakcinavimo kabinetus, kuriuose galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Vaistinių tinkle dirba 565 vaistininkai, iš kurių 224 turi licenciją skiepyti gyventojus.
Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”