Vakciną sudaro:
- antigenai (ligų sukėlėjai ar jų dalys) – pagrindinė veiklioji vakcinos dalis. Nors kai kurios vakcinos turi tik vieną aktyvų antigeną, yra vakcinų su keliais antigenais.
- adjuvantai (medžiagos sustiprinančios antigenų imunogeniškumą (t. y. gebėjimą sukelti imuninį atsaką). Natūrali infekcija dažniausiai sukelia žmogaus ląstelių žūtį, iš kurių atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, sukeliančios aplinkinių audinių uždegimą. Jos yra tarsi greitosios pagalbos švyturėliai, rodantys žmogaus imuninės sistemos ląstelėms kur vyksta „invazija“. Be uždegimo nedidelis kiekis susilpnintu ar suskaldytų mikroorganizmų nesugeba sukelti atsako. Todėl imituojant natūralų procesą naudojami adjutantai – medžiagos, sukeliančios nedidelio laipsnio audinių uždegimą injekcijos vietoje.
- konservantai (stabilizuoja preparato komponentus) – etileno glikolis, fenoksietanolis.
- dezinfektantai (turintys užtikrinti vakcinų sterilumą) – timerosalis (etilgyvsidabrio druska), fenolis, benzetonijaus chloridas, metilparabenzoatas; Timerosalis šiuo metu nenaudojamas daugiau dėl neigiamo visuomenės požiūrio į jį, nei dėl galimos žalos (etilgyvsidabris, skirtingai nei metilgyvsidabris organizme nesikaupia).
- kitos cheminės medžiagos, bakterijų terpių pėdsakai, likę po gamybos proceso.
- Tirpiklis – daugiausia injekcinis vanduo arba fiziologinis tirpalas.
Informacija iš Vikipedijos
