Ledjūrio menkė – sodraus skonio, bet itin lengvos tekstūros, visame pasaulyje itin pamėgta žuvis. Ji ne tik lengvai pagaminama, bet ir pasižyminti įvairiausių vitaminų bei gerųjų medžiagų gausa. Ledjūrio menkė – universali žuvis: ją galima kepti keptuvėje ar orkaitėje, dėti į troškinius. O vasarą ji puikiai tiks ir ant grilio. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, lietuviai vis labiau vadovaujasi sveikesnės mitybos rekomendacijomis ir pradeda valgyti daugiau žuvies, dairosi skonių įvairovės, o pirkėjų krepšeliuose dažnai atsiduria ir ledjūrio menkė. „Duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį šviežios žuvies parduota 1,2 karto daugiau nei tokiu pat praėjusių metų laikotarpiu. Dar prieš metus nutraukėme prekybą gyva žuvimi, o pardavimai…
Prie ekranų be akinių: paprasti būdai išsaugoti sveikas akis
Per pastaruosius metus laikas, kurį praleidžiame prie ekranų ir monitorių, stipriai išaugo. Karantino sąlygomis priversti gyventi žmonės ne tik daug dirbo iš namų, bet ir pramogavo žiūrėdami filmus, žaisdami kompiuterinius žaidimus, naršydami internete. Apklausos rodo, kad akių nuovargiu ir sausėjimu skundžiasi net 56 proc. žmonių. Štai keli patarimai, kaip neatsidurti tarp tų, kuriems po pandemijos reikės akinių. Akių mankšta Dirbdami prie monitorių laikykitės kelių taisyklių. Viena jų vadinasi „20x20x6“: maždaug kas 20 minučių atitraukite akis nuo monitoriaus ir mažiausiai 20 sekundžių pažiūrėkite į objektus esančius už 6 metrų ar toliau. Žiūrėjimas į tolį atpalaiduoja įsitempusį akies raumenį. Kas valandą darykite dešimties minučių pertrauką – pasivaikščiokite po patalpą, pamankštinkite kaklą, pečių…
Duomenų apžvalga: šiuo metu daugiau nei 85 % mirčių nuo COVID-19 sudaro neskiepytų asmenų mirtys
Lietuvoje imunitetą nuo COVID-19 įgijus beveik 40 % visų gyventojų, panašu, kad perlipome trečios bangos piką – nauji atvejai, teigiamų tyrimų procentas, 14 dienų sergamumas krenta ir pandemijos pagreitis mažėja. Šiuo metu daugiau nei 85 % mirčių nuo COVID-19 sudaro neskiepytų asmenų mirtys, tad nors didžiausios rizikos, 65 metų amžiaus ir vyresnių, grupėje bent dalinį imunitetą jau yra įgavę apie 65 % žmonių. Šios grupės tolesnė imunizacija yra labai svarbi siekiant išvengti mirčių. Ypač spartų naujų atvejų mažėjimą matome Vilniaus regione, kur atvejų skaičius yra nukritęs 40 % nuo prieš dvi savaites buvusio piko. Hospitalizacija Vilniaus regione taip pat perėjo į kritimo fazę, tačiau Šiaulių regione vis dar matomas kilimas.…
Italijos stebuklas – pesto padažas: atsiradimo istorija, neįprastos versijos ir paprasti receptai
Pesto – vienas labiausiai pasaulyje pamėgtų tradicinių itališkų padažų iš baziliko ir sūrio, taip pat praturtintas kedro riešutais, česnakais ir aukščiausios kokybės alyvuogių aliejumi. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad šis padažas – ne tik skanus, suteikiantis gaivumo įvairiausiems patiekalams, tačiau ir yra labai universalus, o ieškantys neįprastų skonių gali išbandyti ir kitokias šio padažo versijas. Atsirado dar viduramžiais „Pesto padažas yra paprastai pagaminimas, sveikas ir gaivus pagardas, padėsiantis nesunkiai leistis į kulinarines improvizacijas. Šis padažas puikiai dera valgant pačius įvairiausius patiekalus. Italijoje jis mėgstamas su makaronais, juo gardinami sumuštiniai, salotos, o kartais netgi sriubos. Pesto itin pamėgtas ir Lietuvoje. Pastebime, kad pirkėjai ne tik dažnai jo…
Kunigas Benas Lyris: „Abejojate donoryste? Pažiūrėkite į laukiančiuosius transplantacijos kaip į savo vaikus“
Pasaulyje labai daug kas mūsų nejaudina. Ir tik pajutę, kas yra liga ar nelaimė, tampame jautresni aplinkai ir esame pasirengę viskam, kad tik artimasis išgyventų, pasveiktų. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kalbina kunigą Beną Lyrį ir klausia: kaip padaryti, kad taptume jautresni vieni kitiems. Bendraudami su žmonėmis matome, kad apie organų donorystę žino daugelis, tačiau jų informacija ne visada teisinga. Donorystę gaubia mitai, įvairūs gąsdinimai ir pan. Maždaug trečdalis artimųjų nesutinka, kad mirštančio ligonio organai būtų paaukoti donorystei. Mes labai dažnai esame abejingi tol, kol mūsų tai nepaliečia. Nes iki tol tiesiog nesuprantame tos situacijos. Tarnaudamas Kauno klinikose, matau labai daug žmonių, kurie laukdami donoro savo…
Turite klausos problemą? Nustebsite, kiek daug pastangų kainuoja atrasti savyje jėgų kreiptis pagalbos
Pavasarį pranašaujantis paukščių čiulbėjimas yra tik vienas iš aplinkos garsų, kurie daugybei žmonių dėl turimo klausos sutrikimo nepažįstami – Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, jog per artimiausius dešimtmečius prasta klausa gali grėsti jau 1 iš 4 planetos gyventojų. Daugiau rūpinantis savimi ir išsivadavus iš stereotipinių nuostatų, kai problema paliečia asmeniškai, priimti sprendimą nešioti klausos aparatus daug lengviau. Dažniausiai klausa ima silpti dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau sveikatos būklė, kai viena ar abiem ausimis sunku „sugaudyti“ aplinkos garsus ar pašnekovo žodžius, pasireiškia ir dėl genetikos, gretutinių ligų ar traumų, kitų sveikatos pakitimų. Kasdienis triukšmas – dar viena klausos sutrikimo priežastis, kuri lydi kiekvieną mūsų. Itin jo žalą jaučia vis daugiau jaunų žmonių,…
Pats laikas virti dilgėlių sriubą – vaistininkė paaiškino, kuo ji naudinga
Didžioji dilgėlė – pavasarinis augalas, kuris šiuo metų laiku yra tikras naudingų medžiagų šaltinis. Šiais metais „Eurovaistinės“ lietuviškiausiu vaistinių augalu pripažinta dilgėlė, pasak vaistininkų, naudinga ir grožiui, ir gerai savijautai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad didžioji dilgėlė gerai visuomenei pažįstamas vaistinis, vitamininis, maistinis augalas, kuris ypač prisimenamas po žiemos, tačiau gali būti naudojamas visus metus. „Didžiąją dilgėlę galima pavadini pavasariniu augalu, kuris naudingas, kai mums trūksta vitaminais prisotinto maisto. Dilgėlių daigeliuose randame labai daug vitaminų, kurie naudingi po žiemos išsekusiam žmogui. Joje gausu ir vitamino C, ir B grupės vitaminų. Ne veltui dabar galime matyti, kad visi, kas rūpinasi sveika mityba, renka dilgėles“, – sako vaistininkė. Dilgėlė turi sukaupusi…
„NielsenIQ“: auga gyventojų palankumas skiepams nuo COVID-19
Pamažu spartėjant vakcinavimo procesui Lietuvoje vis daugiau žmonių į skiepą nuo COVID-19 infekcijos ima žiūrėti palankiai. Rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, balandį beveik du trečdaliai (64 proc.) 16-64 metų amžiaus šalies gyventojų pasisakė už skiepijimąsi, o geidžiamiausiomis lieka visiškai naujos kartos vakcinos, sukurtos RNR pagrindu. Rinkos tyrimų kompanija skaičiuoja, kad jei šiuo metu visi teigiamai apie vakcinas atsiliepiantys gyventojai jau būtų paskiepyti, Lietuva turėtų apie 60-70 proc. imunitetą įgijusios visuomenės ir galėtų tikėtis pandemijos suvaldymo. „Palyginti su vasariu, kuomet buvo skiepijama tik labai nedaug tikslinių grupių, iš viso 58 proc. respondentų sakė, kad tikrai skiepysis arba tikėtina, kad skiepysis. Balandį paskiepytų apklausos dalyvių jau buvo 18 proc., dar 29 proc.…
J. Olekas tarptautinėje spaudos konferencijoje: „Nebegalime toleruoti vakcinų gamintojų godumo”
AIDS sveikatos priežiūros fondas (AHF), Londone surengė virtualią spaudos konferenciją, reikalaujat tarptautinio bendradarbiavimo norint paskiepyti pasaulį nuo COVID-19. Spaudos konferencijoje dalyvavo visuomenės sveikatos gynėjai ir atstovai iš Jungtinės Karalystės, Europos bei Afrikos, kurie ragino užtikrinti greitesnį ir platesnį vakcinų tiekimą visame pasaulyje. Konferencijos dalyviai taip pat paragino JK ir ES sekti JAV prezidento J. Bideno administracijos pavyzdžiu kovojant už laikiną COVID-19 vakcinų patentų sustabdymą. Renginio metu taip pat buvo aptarta Europos ir pasaulio vakcinų tiekimo nelygybė bei vakcinų nacionalizmas. Spaudos konferencijoje dalyvavo AHF įkūrėjas ir prezidentas Michaelas Weinsteinas, Gruzijos darbo, sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos pirmoji viceministrė Tamara Gabunia, JK visų partijų parlamentinės grupės skiepams visiems astovė Baroness Sheehan, Europos…
Sveikatos komanda – vienintelis būdas išgyventi COVID-19 sukeltą krizę
Nesibaigianti COVID-19 pandemija išryškino būtinybę savo sveikata rūpintis nuolat, o ne tik tuomet, kai kamuoja negalavimai ar ligos. Visi turime savo šeimos gydytoją, kai kurie – jau ir asmeninį vaistininką, kuris prisimena paciento vartojamus vaistus. Tačiau efektyviausią pagalbą žmogus gali gauti tuomet, kai vaistininkas, medikas ir pats pacientas veikia išvien, sudarydami sveikatos komandą – taip atrodys naujoji popandeminė realybė. „Mes visą laiką bendraujame su gydytojais, pasikonsultuojame, kai tam yra poreikis, tačiau pandemija mus privertė labiau susitelkti dėl vieno tikslo – visuomenės sveikatos ir gerovės. Todėl mūsų naująja pareiga tapo kiek įmanoma labiau sumažinti medikų krūvį, tai pajuto ir pacientai, kurie dar dažniau pradėjo lankytis vaistinėse, ne tik įsigyti vaistų, bet…
