Intersticinis nefritas – tai ūmus inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio (audinio tarp kanalėlių) uždegimas. Ligos priežastys Daugelis veiksnių ir ligų gali pažeisti inkstų intersticinį audinį bei kanalėlius. Vaikams dažniausiai ūmų intersticinį nefritą sukelia sisteminė bakterinė infekcija. Tai gali būti difterija, bruceliozė, streptokokinė infekcija, toksoplazmozė, mikoplazminė infekcija ir kitos. Ūmų uždegimą gali sukelti ir virusai: citomegalo, hanta, epšteinbaro. Suaugusiesiems dažniausia ūmaus intersticinio nefrito priežastis yra šalutinis vaistų poveikis. Daugelis vaistų gali pakenkti inkstams, bet dažniausiai juos pažeidžia antibiotikai (meticilinas, ampicilinas, cefalosporinai, rifampicinas) , nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diuretikai (tiazidiniai, kilpiniai) , alopurinolis, cimetidinas. 30 proc. atvejų ligą sukėlęs veiksnys visai nenustatomas. Kaip liga išsivysto, nėra visiškai aišku. Manoma, kad svarbiausi yra…
Sesuo Viktorija: „Kol viltis gyva, viskas yra įmanoma“
Artimo žmogaus netektis – skaudi, tačiau neišvengiama. Kartais mirtis nebūtinai reiškia, kad žmogaus žemiškasis gyvenimas jau baigėsi – jį gali pratęsti organų donorystė. Sesuo Viktorija Voidogaitė – edukologė, katalikiško vaikų darželio „Mažutėliams“ bendrasteigėja ir vadovė – sako, kad organų donorystė yra puiki proga gerumu dalintis su kitais ir po mirties. Vienas organų donoras potencialiai gali suteikti viltį pasveikti arba pagerinti sveikatą net septyniems žmonėms. Inksto laukiantiems žmonėms organo transplantacija reiškia galimybę išsilaisvinti iš nuolatinių gydymo procedūrų, ragenų transplantacija suteikia galimybę vėl matyti pasaulį, o kitiems – tai vienintelė viltis gyventi. Sesuo Viktorija sako, kad jai organų donorystė – proga tęstis gerumui už savo pačios gyvenimo ir laiko ribų: „Pasirašydama prašymą…
Medikė paragino tikrintis dėl krūties vėžio: ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę
Krūties vėžio profilaktikai skiriamas vis didesnis dėmesys, o prevencijos programoms – finansavimas. Prevencinės programos tampa prieinamos didesniam žmonių skaičiui, tačiau sėkmingai profilaktikai ir savalaikiam ligos nustatymui koją pastaruoju metu kišo koronaviruso pandemija. Neraminančią žinią apie piktybinius darinius krūtyse kasmet išgirsta apie 1 700 asmenų. Krūties vėžiu sergančiųjų šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 tūkst. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė radioterapeutė Šarūnė Liukpetrytė-Kuosienė ragina nedelsti ir išsitirti, nes atsiradus ligos simptomams gali būti per vėlu. Skaičiai kelia nerimą Kaip pabrėžia gydytoja Š. Liukpetrytė-Kuosienė, krūties vėžys yra dažniausias moterims nustatomas piktybinis navikas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Mokslo įrodyta, kad krūties vėžio riziką didina tokie veiksniai kaip amžius, krūties vėžio ligos…
Sužavės net didžiausius gurmanus: krevetėmis įdaryti plekšnių suktinukai vos per 20 minučių
Plekšnė išsiskiria savo netradiciška žuvies forma, o jos subtilus ir saldumu pasižymintis skonis paperka net išrankiausius maisto gurmanus. Ši žuvis plačiai panaudojama kulinarijoje ir yra vertinama dėl neįtikėtinai mažo kalorijų ir riebalų kiekio. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pastaruoju metu plekšnė tampa vis dažnesniu žuvies mėgėjų pasirinkimu. „Jau kurį laiką stebime, kad pirkėjai vis dažniau į savo maisto racioną įtraukia žuvį ir įvairias jūros gėrybes. Augant pardavimų duomenims, siekiame pasiūlyti ir platesnį žuvies asortimentą. Įvairesnių skonių ieškantys ir eksperimentuoti virtuvėje nevengiantys pirkėjai gali įsigyti ne tik populiariausiųjų sąraše esančių žuvų, bet ir jūrinį ešerį, juodąjį paltusą ar vis dažniau prekių krepšelius papildančią plekšnę“, – sako V.…
Naujai atrastas aukso grynuolis mityboje – mikrodumbliai
Mokslininkams skambinant pavojaus varpais dėl augančio maisto poreikio pasaulyje ir senkančių natūralių išteklių maistui auginti, skaičiuojama, kad jau 2030 m. drastiškai kils kai kurių maisto produktų, tokių kaip ryžiai ir kukurūzai, kainos, o 2050-aisiais žmonija susidurs su pasauliniu maisto trūkumu. Per pastaruosius 40 metų praradome trečdalį pasaulio dirvožemio, ir jo naikinimo tempas tik didėja. Tyrimai taip pat sako, jog 2048 m. priartėsime prie visiško vandenyno gyvybės žlugimo. Pagrindinė to priežastis – žmonių maistui skirta perteklinė žvejyba. Didėjantis maisto suvartojimo mastas ir brangstantys natūralūs gamtos ištekliai verčia pasaulio maisto gamintojus naudoti pramoniniu būdu pagamintus ingredientus. Tačiau perteklinis pramoniniu būdu pagaminto maisto vartojimas stumia žmoniją į mirtinų ligų, nutukimo ir ankstyvų mirčių…
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: medicinos psichologo paslaugos sveikatos apsaugos sistemoje negali būti traktuojamos kaip desertas
2022 m. spalio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą, kaip gydymo įstaigose yra rūpinamasi pacientų psichologine gerove lėtinių somatinių ligų ir gąsdinančių diagnozių atvejais. Komisijos posėdyje dalyvavę VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto atstovai pristatė iššūkius, su kuriais susiduria savo darbe, spręsdami medicinos psichologų konsultacijų poreikio ir jo užtikrinimo problemas. Pasak VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus medicinai Valdo Pečeliūno, medicinos psichologų konsultacijų poreikis yra labai didelis, tačiau nėra skiriamas tikslinis finansavimas šių specialistų etatams steigti. Tai, jo teigimu, yra esminė problema. Todėl kiekvienos gydymo įstaigos administracija, susidūrusi su didžiuliu medicinos psichologų konsultacijų poreikiu pacientams ir jų…
Seimo Laisvės frakcijos pranešimas: „Psichikos sveikatos finansavimas Lietuvoje – prioritetas, kuriam trūksta lėšų?“
2022 m. spalio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Laisvės frakcija visuomet drąsiai ir garsiai pasisakė už psichikos sveikatą. Ketvirtadienį vykusiame viešame Laisvės frakcijos posėdyje frakcijos nariai kartu su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu bei jo komanda kalbėjosi apie psichinę sveikatą Lietuvoje dabar ir kas laukia 2023-aisiais metais. Bene pagrindinis posėdžio klausimas, skirtas ministrui, buvo apie psichikos sveikatos priežiūros stiprinimo planą ir ar tikrai ministerijos biudžete jam numatyta pakankamai lėšų. Vyriausybės prioritetas neatsispindi biudžete Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė dar prieš susitikimą su A. Dulkiu tikino, kad nors psichikos sveikatos sutrikimai dažniausiai paveikia jaunus, darbingo amžiaus žmones, Lietuvoje ši sveikatos sritis yra mažiausiai finansuojama ir dėl to – silpniausiai išvystyta.…
Seimo nario Tomo Tomilino pranešimas: „Siūloma skirti papildomą finansavimą greitajai medicinos pagalbai“
2022 m. spalio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ragina į kitų metų biudžetą įtraukti papildomas lėšas finansuoti pereinamąjį laikotarpį tarp dabar veikiančios greitosios medicinos pagalbos sistemos ir nuo liepos prasidedančio centralizavimo, nes šiuo metu nutrūko investicijos į įrangos, automobilių atnaujinimą, ir tai kelia pavojų Lietuvos žmonių sveikatai ar gyvybei. „Lietuvoje vis dar turime gausybę mirčių, kurių būtų galima išvengti, jei greitosios medicinos pagalbos sistema veiktų sklandžiau. Kalbu apie sistemines problemas: brigadų trūkumą, didžiulius atstumus, kuriuos tenka įveikti vykstant pas pacientą, medikams tenkančius milžiniškus krūvius, žinių, kaip tekti būtinąją pagalbą, kol atvyks greitoji, trūkumą visuomenėje ir panašiai“, – teigia Seimo narys…
Gydytojai dermatologai: ką reikia žinoti, apie atopinį dermatitą
Išsausėjusi, šerpetojanti, pleiskanojanti oda, varginantis niežėjimas ir skausmas – tai lėtinės uždegiminės odos ligos – atopinio dermatito – simptomai. Apie ją pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojai dermatovenerologai Ieva Turskė ir Žygimantas Vaičys. Pasak gydytojų, atopinis dermatitas – dažna liga, kankinanti maždaug kas dešimtą žmogų. Įprastai ši liga pasireiškia gana anksti – dažniausiai ja serga vaikai iki dvejų metų. Vaikui augant ir tinkamai gydant, ligos požymiai dažniausiai pranyksta. Vyresniems nei 30 metų amžiaus žmonėms ji pasireiškia itin retai. Žygimanto Vaičio teigimu, atopinio dermatito išsivystymą dažniausiai nulemia genai ir paveldimumas. Jos riziką didina šaltas ir sausas klimatas, žema vidutinė metinė temperatūra bei maža metinė saulės spinduliuotės dozė. Kartais nustatomos šios ligos…
Atnaujinta šakos kolektyvinė sutartis užtikrins sveikatos sektoriaus darbuotojų atlygio augimą
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir devynios medikus atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos antradienį pasirašė susitarimą dėl pernai sudarytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Šis susitarimas užtikrins sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų darbo užmokesčio augimą – priklausomai nuo einamų pareigų, atlygis vidutiniškai didės nuo 85 iki 180 Eur (atskaičius mokesčius), bei pagerins kitas socialines sąlygas. „Valstybei dirbantys ir visuomenei gyvybiškai svarbias sveikatos apsaugos funkcijas užtikrinantys darbuotojai privalo jausti nuolatinį dėmesį. Socialinių ir darbo sąlygų gerinimas bei peržiūrėjimas yra viena iš prioritetinių krypčių. Šiandien sudėti parašai tik įrodo, kad kartu su darbuotojus atstovaujančiomis organizacijomis žiūrime į vieną pusę“, – pasirašydamas susitarimą dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo kalbėjo A. Dulkys. „Šiandien pasirašyta…