Pradėjus mokytis naujoje mokykloje, studijuoti ar persikėlus į kitą miestą tenka priprasti ne tik prie naujos aplinkos, bet ir prie kitokios kasdienybės, žmonių bei atsakomybių. Kadangi žmogui svarbu jaustis bendruomenės dalimi, sunkiau užsimezgantys santykiai ar užsitęsęs jausmas, kad vis dar nepavyksta pritapti, gali kelti vienišumą, nerimą, nusivylimą ar norą atsitraukti. Kaip sau padėti lengviau prisitaikyti ir drąsiau kurti ryšius su aplinkiniais, pasakoja Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) medicinos psichologė Akvilė Geležinytė.
„Įvairūs gyvenimo pasikeitimai, net ir teigiami bei ilgai laukti, gali kelti įtampą. Pradėjus mokytis naujoje mokykloje, studijuoti ar persikėlus gyventi į kitą miestą, adaptacija dažnai būna ypač intensyvi, nes vienu metu keičiasi kelios gyvenimo sritys. Kuo daugiau naujovių tenka priimti, tuo daugiau pastangų ir vidinių išteklių gali prireikti prisitaikant. Svarbu suprasti, kad tam tikra įtampa, neužtikrintumas ar didesnis emocinis krūvis yra natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją“, – tikina A. Geležinytė.
Tai, kaip greitai pavyks apsiprasti ir užmegzti naujus ryšius, priklauso nuo daugelio veiksnių. Įtakos tam turi asmenybės ypatumai, pasitikėjimas savimi, turimi socialiniai ryšiai ir ankstesnė patirtis. Pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimą anksčiau patyręs žmogus gali būti jautresnis galimiems atstūmimo ženklams ir dviprasmiškas situacijas vertinti neigiamai. Neatsakytą žinutę jis gali suprasti kaip nenorą bendrauti, nors tam gali būti ir kitų paaiškinimų.
„Santykių kūrimas yra nauja patirtis, todėl tam tikras diskomfortas yra natūralus. Naudinga save švelniai paskatinti įsitraukti į socialines situacijas sau priimtinu būdu, tačiau kartu nekelti sau pernelyg didelių lūkesčių, pavyzdžiui, tikėtis jau pirmosiomis savaitėmis susirasti daug artimų draugų ar visiškai nejausti įtampos“, – sako medicinos psichologė.
Naujus ryšius verta kurti pamažu
Jei pirmosios savaitės jau praėjo, tačiau artimesnių ryšių užmegzti nepavyko, kylantys nemalonūs jausmai dar nereiškia, kad buvo priimtas netinkamas sprendimas ar kad pritapti nepavyks. Geriau pagalvoti, koks būdas megzti naujas pažintis būtų priimtiniausias, ir pradėti nuo nedidelių, pasiekiamų žingsnių, pavyzdžiui, užkalbinti vieną žmogų.
„Naudinga rinktis veiklas, kuriose būtų galimybė pakartotinai susitikti su tais pačiais žmonėmis ir palaipsniui kurti artimesnį ryšį. Tai gali būti savanorystė, būrelis, organizacija ar grupinės treniruotės. Taip pat gali padėti pokalbis su panašioje situacijoje esančiais žmonėmis, nes supratimas, kad ir kiti patiria panašių sunkumų, gali sumažinti vienišumo jausmą. Vis dėlto svarbu nelyginti savęs su tais, kurie atrodo sėkmingesni, nes ne visada žinome, kaip jie iš tikrųjų jaučiasi“, – teigia A. Geležinytė.
Prisitaikymą gali apsunkinti ir noras bet kokia kaina būti priimtam. Dėl to žmogus gali nutylėti savo nuomonę, elgtis sau nebūdingu būdu ar net prieštarauti savo vertybėms. Kita dažna kliūtis – laukimas, kol pirmą žingsnį visada žengs kiti, todėl verta pačiam parodyti iniciatyvą.
Svarbią paramą gali suteikti artimieji
Šiuo laikotarpiu ypač svarbus artimųjų palaikymas. Pasak A. Geležinytės, vertėtų domėtis, kaip žmogus jaučiasi, ir empatiškai išklausyti jo patirtį. Svarbu nenuvertinti išgyvenamų emocijų, o jas pripažinti ir priminti, kad tokiu laikotarpiu taip jaustis gali būti natūralu.
„Klausantis artimo žmogaus patiriamų sunkumų gali kilti noras iš karto ieškoti sprendimų ar dalyti patarimus, tačiau dažnai naudingiau paklausti, kaip būtų galima padėti. Žmogui tuo metu gali reikėti ne konkretaus sprendimo, o būti išklausytam ir suprastam artimiausių žmonių“, – teigia medicinos psichologė.
Jei artimieji žino, kad žmogus anksčiau yra patyręs emocinių sunkumų, galima iš anksto pasikalbėti apie tai, kokių iššūkių gali kilti ir kas anksčiau padėdavo juos įveikti. Taip pat pravartu žinoti, kur prireikus būtų galima kreiptis pagalbos, pavyzdžiui, į psichikos sveikatos centrą ar emocinės paramos liniją.
Kada verta kreiptis psichologinės pagalbos?
Universalaus atsakymo, per kiek laiko žmogus turėtų pritapti prie naujos aplinkos, nėra. Vienam tam gali prireikti kelių savaičių ar mėnesio, kitam – gerokai daugiau laiko. Pasak medicinos psichologės, svarbiau stebėti ne tai, kiek laiko sunkumai tęsiasi, bet jų intensyvumą, eigą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.
„Jei žmogaus mintys vis dažniau sukasi apie patiriamus sunkumus, atsiranda ar stiprėja nerimas, prislėgta nuotaika ar įtampa, darosi sunku susitvarkyti su esama situacija, planuoti ateitį, sutrinka miegas ar tampa sunkiau susikaupti, verta ieškoti pagalbos. Pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu naudinga ir tais atvejais, kai sunkumai pradeda trukdyti mokytis, dirbti, palaikyti santykius, tinkamai pasirūpinti savimi ar atlikti kitas įprastas veiklas“, – pažymi Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė A. Geležinytė.
