Visos žmogaus kūno ląstelės pasižymi dviem savybėm: diferenciacija ir autoreguliacija.
Diferenciacija reiškia, kad ląstelės auga ir vystosi, kad atliktų tam tikrą specifinį darbą: besidalijančios ląstelės gauna informaciją, kaip tapti skirtingomis viena nuo kitos – taip, pavyzdžiui, augant vaisiui motinos gimdoje, ląstelės suformuoja skirtingas kūno dalis (dalis ląstelių tampa raumenimis, dalis oda, plaučiais, smegenų audiniu ir t.t.) . Tokiu būdu visos ląstelės atlieka labai skirtingą, specifinį darbą.
Ląstelės taip pat reguliuoja savo augimą. Tai reiškia, kad jos „žino“, kada kūnui reikia naujų ląstelių, tuomet jos dauginasi, tačiau visada „žino“, kada sustoti (pavyzdžiui, kol žmogus auga, ilgėja jo kaulai, bet sulaukus aštuoniolikos, dvidešimties metų, kaulai nustoja augti ir organizme nustoja daugintis kaulų ląstelės) . Tai autoreguliacija.
Naviko ląstelės praradusios savybę diferencijuotis ir atlikti autoreguliaciją. Šios ląstelės negamina nuodingų medžiagų, nenaikina normalių smegenų ląstelių, jos tik monotoniškai dauginasi užimdamos vis didesnę erdvę kūne ir sąlygodamos normalaus audinio suspaudimą. Priežastys, kurios sukelia naviko atsiradimą ir dauginimąsi nėra žinomos, tačiau nėra tokių veiksnių, kuriuos atlikdamas žmogus, gali predisponuoti naviko augimą.
Centrinės nervų sistemos navikai, kaip ir kitų sistemų ar organų navikai, gali būti piktybiniai ir gerybiniai. Pagal savo kilmę yra išskiriami navikai, kurių ląstelės yra smegenų audinio ląstelių kilmės – glialiniai, bei iš kitų smegenų struktūrų – neglialiniai.
Navikas gali užspausti likvoro nutekėjimo takus, dėl to atsiranda dažniausiai rytiniai galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, svyravimas į šalis einant, mieguistumas ir daugelis kitų požymių, dėl kurių žmogus pasijunta rimtai sergąs.
Trečdalis auglių vaikams bei 70% suaugusiems vystosi viršutinėje galvos smegenų dalyje. Priklausomai nuo vietos, kur vystosi auglys, gali atsirasti tam tikri simptomai: naviko augimas gali sąlygoti traukulių atsiradimą, gali pasikeisti paciento elgesys – atsirasti netikėti, keisti poelgiai, kvailiojimas, sutrikti šlapinimasis, tuštinimasis, atsirasti kurios nors kūno dalies raumenų silpnumas, pasireikšti nevikrūs judesiai.
Jei navikas vystosi apatinėje galvos smegenų dalyje – smegenų kamiene(tai smegenų dalis, jungianti galvos smegenis su nugaros smegenimis) , tai gali atsirasti dvejinimasis akyse, pacientas gali pastebėti, kad jo akys nesisuka drauge, atsirasti seilėtekis, perkreipti veidą dėl veido raumenų silpnumo, sutrikti rijimas, pasikeisti kalba.
Galvos smegenų navikų eiga priklauso nuo to, kaip greitai navikas auga, koks jo piktybiškumo laipsnis, kurioje smegenų dalyje jis yra.
Po galvos smegenų auglio gydymo pacientas toliau stebimas gydytojų, jam kas 3-6 mėn. kartojama galvos smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. Tyrimų dažnis priklauso nuo galvos smegenų auglio tipo. Auglio komplikacijos gali būti dėl atsinaujinusio naviko augimo ar sąlygotos taikyto gydymo (pvz., operacinio) – po operacijos gali likti neurologiniai sutrikimai (pasilpusios galūnės, sutrikusi kalba, rijimas, jutimo sutrikimai, traukulių priepuoliai, sutrikusios pažinimo funkcijos, pasilpusi atmintis, sutrikusios emocijos) .
Galvos smegenų kompiuterinė tomografija – tai radiologinis tyrimas, kurio metu rentgeno spindulių pagalba atkuriami galvos smegenų vaizdai ir tuo būdu galima vizualizuoti galvos smegenų tumorą. Kartais, jei diagnozė nėra pilnai aiški, papildomai naudojama kontrastinė medžiaga, išryškinanti galvos smegenų atskiras struktūras bei esančio naviko ribas.
Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija yra ypač jautrus diagnostinis metodas, šio tyrimo metu taip pat galima taikyti kontrastinę medžiagą, kuri išryškina galvos smegenų vaizdus.
Kurį tyrimo metodą pasirinkti, ar galvos smegenų MRT, ar KT, sprendžia gydantis gydytojas.
Be šių pagrindinių neinvazinių diagnostikos metodų taip pat gali būti ligoniui atlikta elektroencefalografija (tyrimas, kurio metu registruojami elektriniai galvos smegenų potencialai) , akių dugno tyrimas – įvertinama, ar nėra galvos smegenų pabrinkimo požymių.
Be šių gydymo priemonių, kuriomis siekiama pašalinti patį auglį, taikomos gydymo priemonės, kurios veikia naviko sąlygotus simptomus: kortikosteroidai, prieštraukuliniai vaistai. Dažniausiai traukulių priepuolių, sąlygotų galvos smegenų auglio, gydymui taikomas karbamazepinas, fenitoinas, valproinė rūgštis.
