Vėlyvi vaikai laikomi išskirtiniais. Jie tarsi gimę aristokratai, nuo pirmos dienos gaunantys visą tėvų šilumą bei suaugusių brolių ir seserų meilę. 20-metė mama pati dar vaikas, ji džiūgauja palikusi vaiką močiutei. 40-metė nuo vaiko nesprunka. Ji išmintinga ir pakanti, jai nebereikia kautis dėl buities, karjeros. Todėl mažasis princas auga labiau už kitus vaikus išlavintas ir prižiūrėtas. Galbūt dėl didelės tėvų meilės vėlyvi vaikai dažnai užaugę pripažįstami genijais.
Nepaisant to, psichologai ir kiti medikai vyresnes mamas pagąsdina. Mėgstamas jų posakis: „ankstyvas vaikas – vėlyvos problemos, vėlyvas vaikas – ankstyvos problemos“.
Vyresnė motina atsakingiau žiūri į auklėjimą ir labiau save teisia už klaidas. Jei jauna mama laisvai palieka vaiką auklei ir ramiai eina dirbti, tai vyresnę motiną graužia įsikalbėta kaltė, jog vaikasgauna per mažai motiniškos šilumos.
Vyresnės moterys fiziologiškai yra švelnesnės. Jų noras rūpintis ir kontroliuoti yra stiprus, o baimė paleisti vaiką per žingsnį – perdėta, todėl vėlyviems vaikams kyla pavojus užaugti nesavarankiškiems.
Vyriausia ir laimingiausia
Laikraščio „Daily Mail“ duomenimis, vyriausia pagimdžiusi moteris yra amerikietė Liza Batl. Beje, moteris, norėdama būti apvaisinta dirbtiniu būdu, sumelavo savo amžių, t.y. pasijaunino 15 metų. 1977-aisiais būdama 60-ties pagimdė sveiką berniuką Džojų. Vaikas gimė atlikus Cezario pjūvį. Moteris įsitikinusi, kad gyvens ilgiau nei 80 metų, todėl sako: „Aš spėsiu užauginti sūnų. Dabar, nors turiu daug darbo fermoje, nesiskiriu su Džojumi nė minutei. Turiu 41-erių metų dukterį ir tris 20-mečius anūkus, todėl bendromis jėgomis prisiminėme, kaip auginami vaikai. Auginti kūdikį man ne sunkiau negu naminį gyvūną. Vaiką gimdyti ryžausi, nes buvau našlė ir nebemačiau savo gyvenime jokių prošvaisčių. Dabar turiu stimulą būti sveika ir žvali dar 20 metų“.
