Ligos,  Stomatologija

PERIKORONITAS

Perikoronitas – tai minkštųjų audinių uždegimas apie nepilnai išdygusį dantį. Dažniausiai būna apatinių 3-čiųjų krūminių dantų perikoronitas.
Ligos priežastys
Nepilnai išdygus 8-tiems dantims, arba esant jų pakrypimui, aplink dantį susidaro gleivinės raukšlė, kišenė, kuri iš dalies dengia dantį. Kadangi sunku išvalyti, šioje kišenėje kaupiasi apnašos, maisto likučiai, susidaro palanki terpė daugintis mikrobams, kurie ir sukelia uždegimą. Be to, gleivinės raukšlę kramtymo metu gali traumuoti viršutiniai krūminiai dantys.
Simptomai
  • Gleivinės paraudimas
  • Gleivinės patinimas
  • Gleivinės skausmas
  • Audinių aplink dantis išopėjimas
  • Dantenų kraujavimas
  • Pūlingos dantenos
  • Nemalonus kvapas iš burnos
  • Skausmas ryjant
  • Limfmazgių uždegimas
  • Nežymus karščiavimas
  • Ligos eiga
    Aplink dantis esančios gleivinės raukšlės parausta ir patinsta. Išplitus uždegimui, panašiai atrodo ir aplinkiniai audiniai. Čiuopiant juntamas skausmas. Apžiūrėjus gleivinės raukšlės vidinį paviršių gali būti stebimas audinių išopėjimas, nekrozė. Dantenos ima kraujuoti, pūliuoti. Pacientas gali skųstis nemaloniu skoniu ir kvapu iš burnos.
    Uždegimui išplitus į kramtomuosius raumenis, gali būti sunku išsižioti, ryjant gali skaudėti, gali kilti gretimų limfmazgių uždegimas. Kartais pakyla kūno temperatūra.
    Ūmus perikoronitas gali pereiti į lėtinį recidyvuojantį , kuris pasireiškia periodiškai pasikartojančiu dantenų skausmu.
    Komplikacijos
    Negydomas lėtinis perikoronitas ilgainiui gali sukelti periodontitą, kaulo ir gretimo danties šaknies tirpimą, lėtinį osteomielitą, apatinio žandikaulio nervo uždegimą ir kitas sunkias būkles.
    Tyrimai
    Perikoronitą nesunku nustatyti: jis diagnozuojamas remiantis paciento nusiskundimais, apžiūra ir apčiuopa.

    Gydymas
    Gydymas parenkamas pagal uždegimo eigą, išplitimą, danties išdygimo laipsnį ir padėtį. Pirmiausiai turi būti taikomos priemonės, mažinančios uždegimą:
    · Atlikus vietinį nuskausminimą, pažeista sritis yra išvaloma, išgramdoma kišenė apie dantį, gausiai praplaunama natrio chlorido ar chlorheksidino tirpalu.
    · Esant limfmazgių padidėjimui ir temperatūrai, gali būti skiriami antibiotikai (penicilinas, eritromicinas) .
    · Skiriami skausmą mažinantys vaistai, burnos skalavimai druskos tirpalu (1 šaukštas druskos stiklinei šilto vandens, kas 2-3 valandas, 2-3 dienas) .
    Nurimus uždegimui, po 3-4 savaičių, sprendžiama apie tolesnį gydymą:
    · Jeigu dantis dar nėra pilnai išdygęs, bet vietos jam užtenka, tai susidariusi gleivinės raukšlė gali būti pašalinama ją nupjaunant.
    · Jeigu dantis negali išdygti dėl vietos stokos, ar yra išdygęs kreivai, o perikoronitas kartojasi – tikslinga dantį šalinti.
    Patarimai
    Profilaktika