Vakcinos yra skiepijamos oraliniu būdu (sulašinus antigeną per burną) arba injekcijomis. Seniau buvo naudojamos per burną lašinamos OPV vakcinos (poliomielito vakcina), dabar Lietuvoje populiarios lašinamos per burną vakcinos nuo rotaviruso. Esant poreikiui, vieno vizito metu gali būti skiepijamos kelios vakcinos. Tokiu atveju dažniausiai skiepijama į abi galūnes; jei tai neįmanoma, tarp skiepijamų vietų turi būti mažiausiai trijų centimetrų atstumas. Skiepyti į skirtingas kūno vietas rekomenduojama, jei kurioje nors iš skiepijamų vakcinų yra neląstelinio kokliušo komponentas. Nors Lietuvoje neląstelinio kokliušo komponentas nenaudojamas jau daug metų, nes naudojamos kokybiškesnės vakcinos su neląsteliniu kokliušo komponentu. Svarbu laikytis rekomenduotinų intervalų tarp tos pačios vakcinos dozių. Nors ilgesnis intervalas neturėtų sumažinti vakcinos efektyvumo, trumpesnis intervalas gali turėti tam įtakos. Kūdikiams skiepijimas vakcinomis turi specifinių reikalavimų – negalima skiepyti į sėdmenis, kadangi jie menkai susiformavę ir yra sėdmeninio nervo pažeidimo rizika. Taip pat negalima skiepyti į deltinį raumenį (ranka peties zonoje). Pakankamas raumenynas yra tik šlaunų zonoje, todėl vieno vizito metu kūdikiams negalima skiepyti daugiau nei dviejų injekcinės formos vakcinų. Jei naudojama gyva susilpninta vakcina, tarpas tarp skirtingų antigenų skiepų turi būti ne mažiau mėnesio. Jei naudojamos skaldytos ar išgrynintos sukėlėjo dalys ar užmuštas sukėlėjas– tarpas tarp skirtingų injekcijų gali būti ir trumpesnis nei mėnuo.
Informacija iš Vikipedijos
