Kiekvieną rugsėjį visame pasaulyje yra minimas kraujo vėžio žinomumo mėnuo, kuriuo siekiama skleisti žinią apie onkohematologines ligas, medicinos mokslo pasiekimus ir ieškoti sprendimų, kaip pagerinti šių pacientų gydymą. Lietuvoje kasmet daugiau nei tūkstantis pacientų išgirsta onkologinės kraujo ligos diagnozę, tačiau vis dar ne visi pacientai turi galimybę gauti jiems tinkamą pažangiausią gydymą. Ekspertų nuomone, kol žmogaus gyvybė netaps valdžios prioritetu, tol inovatyvių vaistų prieinamumo situacija nepagerės. Onkohematologija apima tris pagrindines ligų grupes – leukemijas, limfomas ir mieloproliferacinius susirgimus. Pasak Mildos Rudžianskienės, Kauno klinikų hematologės, šių ligų diagnostika ir gydymas dažnai skiriasi pagal kiekvieno paciento būklę, tačiau žiūrint bendrą situaciją, Lietuvoje diagnostikos galimybės yra pakankamai geros. „Jeigu pacientas į mus kreipiasi,…
Virtualioje konferencijoje – bitininkystės, apiterapijos ir tvarumo temos
Rugsėjo 27 dieną, pirmadienį, 18.30 val. Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis kviečia į virtualią konferenciją „Bitininkystė: praeities tradicijos ir ateities iššūkiai“. Renginio pranešėjai: bičių selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus, Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentas Povilas Rimkus ir bei agentūros „Pencil&Lion“ vykdantysis direktorius ir inovatyvios medaus pakuotės „Bee Loop“ kūrėjas Aurimas Kadzevičius. Renginį moderuos L. Mažylis. „Visa ES paskutinėmis rugsėjo dienomis mini taip vadinamą „Bičių savaitę“. Europos Parlamente dirbdamas su bičių ir apdulkintojų apsaugos klausimais dalyvausiu ne tik pagrindinės programos renginiuose, bet kartu nusprendžiau suburti tikrus bitininkystės kaip ūkio, terapijos ir tvarumo sričių ekspertus. Lietuva turi gilias bitininkystės tradicijas, o galvojant apie mūsų visų ateitį svarbu aptarti ir bičių…
Kova prieš pūsles ant kojų – kaip jų išvengti ir pagreitinti gijimą?
Daugeliui yra tekę susidurti su pūsle – nuo trinties atsiradusiu skaidraus, vandeningo skysčio pripildytu „maišeliu“, kuris yra organizmo atsakas į odos pažeidimą. Pakartotinai nepažeidžiant pritrintos vietos, oda savaime sugyja per 1-2 savaites. Bet kartais netyčia patys prailginame odos gijimą – kaip to išvengti pataria vaistininkė. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Gabrielės Krutulytės, daugumai pacientų kyla klausimas – ar derėtų pradurti susidariusią pūslę, ar visgi palikti ją sugyti. „Po pažeistu viršutinės odos sluoksniu susikaupęs skystis – natūrali organizmo apsauga nuo infekcijos odai, esančiai po juo, kol pūslė nėra pažeidžiama. Norint sumažinti diskomfortą ir tempimą, galima pūslę pradurti ir namuose – tam reikia naudoti švarią, gerai dezinfekuotą arbą vienkartinę adatą ir švelniai išspausti…
Skiepijimas vaistinėse įsibėgėja: skiepijamasi nuo COVID-19 ir gripo, pasigendama galimybės vakcinuoti vaikus
Skiepytis siūlančios vaistinės šiuo metu vakcinų nuo erkinio encefalito ir COVID-19 atsargas papildė ir vakcinomis nuo šaltojo sezono ligos – gripo. Pavasarį norinčiųjų pasiskiepyti nuo erkių platinamos ligos antplūdžio sulaukę vaistininkai panašios situacijos tikisi ir kalbėdami apie gripą bei teigia pastebėję, jog koronaviruso pandemija atsigręžti į skiepus paskatino ir anksčiau to nedariusius. „Pastebėjome, kad skiepų populiarumą padidino du aspektai – galimybė pasiskiepyti vaistinėje arčiau namų ir didesnis rūpestis savo sveikata, ką, tikėtina, paskatino vis dar siaučianti pandemija su vis naujomis atmainomis. Yra ir tokių atvejų, kai pasiskiepijo anksčiau to nedarę žmonės, pavyzdžiui, viena moteris, niekada nesiskiepijusi nuo erkinio encefalito, tą šiemet padarė vaistinėje, nes tai jai pasirodė patogu, be…
Vaistų efektyvumas – kiek jis priklauso nuo to, kada ir kaip geriame vaistus?
Reikia išgerti vaistus, tačiau po ranka neturite vandens, tad juos tiesiog sukramtote ar užsigeriate sultimis? Vienu metu išgeriate skirtingus vaistus, skirtus vartoti prieš valgį ir po jo? Gydytojai sako, kad taip elgdamiesi ne gydote ligą, o rizikuojate sveikata. „Dažnai pacientams vaistų vartojimas atrodo paprastas – nurijau visus kartu ir baigta, tačiau vaisto ir organizmo, vaisto ir maisto bei vaistų tarpusavio sąveikos yra labai sudėtingos, ne veltui kuriami suderinamumo algoritmai ir schemos, kuriomis vadovaujasi gydytojai. Kad vaistai kaip ligų gydymo „įrankis“ veiktų tinkamai ir sulauktume norimo rezultato, būtina juos vartoti teisingai: nurodytu laiku, užgerti vandeniu, negerti kartu keleto skirtingo poveikio preparatų“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė. Vaistai veikia vieni kitus…
Kaip mūsų sveikatos duomenys gali pasitarnauti mums patiems, mokslo ir medicinos pažangai?
Mokslui, sveikatos sistemai ir verslui reikalingas pakartotinis sveikatos duomenų panaudojimas neišnaudojamas dėl teisinių ir techninių kliūčių, nes Lietuvoje iki šiol nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis antrinį sveikatos duomenų panaudojimą. Ekspertai teigia, kad šių duomenų atvėrimas ir pakartotinis jų panaudojimas ne tik sudarytų galimybes kurti įrankius ankstyvesnei ir tikslesnei ligų diagnostikai, labiau individualizuoto ir efektyvesnio gydymo standartų įdiegimui, bet ir būtų finansiškai naudingas valstybei. Sveikatos apsaugos ministerija teigia jau baigianti parengti galutinį įstatymo projektą, reglamentuosiantį antrinio duomenų panaudojimo tvarką šalyje. Šiandien vykstančio Inovatyvios Farmacijos Pramonės Asociacijos (IFPA) ir „Verslios Lietuvos“ organizuoto nuotolinio renginio „Sveikatos duomenų atvėrimo vertė ir perspektyva“ metu įvairių sričių ekspertai aptarė duomenų atvėrimo naudą ir galimybes Lietuvoje. Šis renginys…
Unikalų gydymo metodą išbandęs Sergejus Maslobojevas: „Nebijokite investuoti į save!“
Sergejus Maslobojevas, pravarde Kuvalda – ne tik vienas geriausių kikboksininkų pasaulyje. Šiandien atletas turi populiarų Youtube kanalą bei Instagram paskyrą, kur nuolat didina sekėjų gretas. Su S. Maslobojevu kalbamės apie jo kasdienybę, profesinę misiją ir… sėkmingą ortodontinį gydymą pasitelkus naujausią dantų tiesinimo metodą. – Sergejau, sulauki nemažai susidomėjimo socialiniuose tinkluose. Kaip manai, kodėl žmonėms tai įdomu? – Dėmesys labai džiugina. Manau, kad Lietuvoje tokio tipo turinio nėra daug. Be to, žmonės vertina tikrą patirtį, nuoširdumą, atvirumą, realius patarimus. Stengiuosi visą tai perteikti savo vaizdo įrašuose. – Esi gerokai labiau matomas. Ar papildoma veikla turi teigiamos įtakos bendrai kovos menų ir atletų reputacijai? – Gera kovos menų reputacija man – labai…
Audringas skonių šėlsmas – čatnis: išbandykite nepaprasto pagardo receptus pagal tinklaraštininkę „Ant medinės lentelės“
Jeigu uogienės ar džemai – pabodo, išbandykite egzotiškąjį čatnį. Čatnis – įmantraus skonio, iš vaisių ar daržovių pagamintas padažas, plačiai naudojamas Indijoje ir kitose Rytų šalyse. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad čatnis – puikus priedas ir prie ledų, ir prie mėsos patiekalų, o jį pasigaminti nėra sudėtinga, tereikia pasirinkti tinkamus ingredientus. „Čatnį paruošti nesudėtinga. Tereikia atsirinkti kokybiškus ir tam tinkamus produktus, o ruduo čatnių gamybai – geriausias metas. Šiuo metu gausu pačių įvairiausių sezoninių gėrybių, kurių plačių asortimentu pasirūpinome ir parduotuvėse: nuo saldžiarūgščių obuolių, saldžiųjų kriaušių ar slyvų iki pomidorų, moliūgų, aitriųjų pipirų, cukinijų ar patisonų, kurie gausiai atsiduria ir pirkėjų krepšeliuose“, – teigia V.…
Rimantė Šalaševičiūtė: „Ankstyvas plaučių vėžys gali būti išgydomas“
2021 m. rugsėjo 22 d. 11.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (II rūmuose) rengiama spaudos konferencija „Plaučių vėžys: ankstyvoji diagnostika išgelbėtų daug gyvybių“. Plaučių vėžys – labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi onkologinė liga. Kasmet mūsų šalyje šia klastinga, ankstyvose stadijose jokių simptomų nerodančia liga suserga iki 1500 žmonių, miršta apie 1200. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų. Dažniausiai liga aptinkama pavėluotai. „Plaučių vėžys jaunėja, daugėja juo sergančių moterų ir niekada nerūkiusių asmenų. Daugelio užsienio šalyse atlikti tyrimai paskatino aktyvias medikų ir visuomenės diskusijas dėl plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programų būtinumo. Esu įsitikinusi, kad ir Lietuvoje yra labai svarbu kuo greičiau inicijuoti ir papildyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis…
Riešo ir plaštakos ligos – uždelsus prireiks operacinio gydymo
Nuolatiniai riešo ir plaštakos skausmai ar deformacijos gali smarkiai apkartinti kasdienybę – prastas miegas dėl tirpstančių pirštų, nuolatinis skausmas bei sumažėjęs rankos funkcionalumas vargina ir apsunkina net paprastus buitinius darbus. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas dr. Kęstutis Braziulis atkreipia dėmesį, kad įsisenėjus šioms problemoms gali nelikti kitos išeities, tik griebtis skalpelio. Dr. K. Braziulis išvardina platų spektrą plaštakos ir riešo ligų, kurios kamuoja pacientus: tarp jų patenka deformacijos, pritraukti pirštai (Dupuytreno kotraktūra), uždegiminės ligos, spragsintys ar stringantys pirštai (stenozuojantis tendovaginitas), neuropatijos, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromas. Daugelį šių ligų galima išgydyti konservatyviais metodais, jei pacientas į gydytojus kreipiasi laiku. „Kardiolitos klinikose“ niekada neskubame gydymo pradėti ant operacinio stalo,…
