Nervinė bulimija – tai liga, kurios metu pasireiškia pasikartojantys persivalgymo epizodai, jų metu suvalgomas didelis maisto kiekis, vėliau taikomos įvairios priemonės persivalgymo pasekmėms šalinti. Ligos priežastys Priežastys, sąlygojančios šį susirgimą, panašios kaip ir sergant nervine anoreksija. Įtakos turi santykių sutrikimai su tėvais ankstyvojoje vaikystėje, įvairios stresinės situacijos, ypač didelę reikšmę turinčios brendimo laikotarpiu, kai padidėja viso organizmo jautrumas. Sutrinka medžiagų, atsakingų už alkį ir sotumą apykaita, sumažėja riebumo ir saldumo pojūtis. Be to, sergant nervine bulimija, gerokai dažnesni nuotaikos sutrikimai, asmenybės pakitimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais. Skirtingai nei sergant nervine anoreksija, mažesnę įtaką turi genetiniai faktoriai. Didelę svarbą turi šiuolaikinės visuomenės peršami grožio standartai – sekdamos šiais pavyzdžiais paauglės pradeda…
SEPSIS
Sepsis – tai patologinė viso organizmo būklė, uždegiminio atsako reakcija, kurią sukelia infekcija. Sepsis pasireiškia, kai ši reakcija išplinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos židinio esančius, audinius. Ligos priežastys Sepsį gali sukelti bet kurie mikroorganizmai, tačiau jam vystantis, infekcijos sukėlėjas nėra toks svarbus, kaip jo paties ir jo toksinų sukelta labai stipri, pačiam organizmui kenksminga uždegiminio atsako reakcija. Šis uždegimas būna toks stiprus, kad sutrikdo įvairių organų funkcijas. Sepsio forma, kai kraujyje randamas gyvybingas infekcijos sukėlėjas, vadinama septicemija (viremija – virusų, bakteriemija – bakterijų, fungemija – grybelių, parazitemija – parazitų buvimas kraujyje) . Sepsio forma, kai atokiuose organuose formuojasi infekcijos židinių, vadinama septikopiemija. Sepsio atsiradimą lemia sumažėjęs…
Dar kartą apie homeopatiją
(Gyd. Edita Jaskelevičienė) Pastaruoju metu spaudoje, televizijoje vis daugiau kalbama apie homeopatiją, vis plačiau šį gydymo metodą pradeda taikyti gydytojai, apie jį klausinėja sergantieji ne tik lėtinėmis, bet ir ūmiomis ligomis. Tačiau visuomenėje vis dar išlieka klaidinga nuomonė, kad homeopatija – tai gydymo būdas naudojant kaip vaistinę žaliavą vaistažoles. Iš tikrųjų homeopatija – tai toks gydymo būdas, kai ligonių gydymui gydytojas homeopatas naudoja medikamentus labai mažomis dozėmis. Šį metodą prieš du šimtus metų pradėjo taikyti gydytojas Samuelis Hanemanas (1755-1843) . Senieji gydymo metodai To meto medicinos praktikoje ligoniai dažnai buvo gydomi mums sunkiai suvokiamais metodais: kraujo nuleidimais atvėrus pagrindines kūno arterijas, skiriant vidurius laisvinančius medikamentus, naudojant dėles siurbikes (atrodo, šis…
PODAGRA
Podagra – tai lėtinė tam tikrų medžiagų (šlapimo rūgšties) apykaitos sutrikimo liga, kuria sergant, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose labai padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Tai pasireiškia pasikartojančiu ūmiu vieno ar kelių sąnarių uždegimu ir podagrinių mazgų (tofusų) susidarymu. Ligos priežastys Šlapimo rūgšties kiekis kraujyje padidėja dėl to, kad organizmas jos per daug gamina ar dėl to, kad inkstai nepajėgia pakankamai jos išskirti. To priežastys gali būti įvairios: · genetiškai paveldimas medžiagų apykaitos defektas; · gausus mėsos, žuvies produktų bei alkoholio vartojimas (šiuose maisto produktuose yra daug purinų, iš kurių žmogaus organizme gaminama šlapimo rūgštis) ; · įvairios kitos kraujo, endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos; · kai kurių vaistų (pvz., šlapimą…
„Amžiaus pasekmių” galima išvengti
(Milda Rugienė) Ilgėjant žmogaus gyvenimo amžiui, natūralu, kad kyla ir daugiau sveikatos problemų. Su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytoju neurologu Daliumi Jatužiu aptarėme dažniausias vyresnio amžiaus žmonių neurologines ligas ir jų gydymo būdus. „Labai dažnai vyresnio amžiaus žmones vargina daug nemalonių ir pavojingų padarinių sukeliantys smegenų kraujotakos, pusiausvyros aparato, klausos ir regos nervų sutrikimai, įvairios kilmės galvos svaigimai, kraujagyslinė demencija bei Alzheimerio liga,” – išvardino gydytojas. Insultas Galvos svaigimas Demencija Alzheimerio liga Universali pagalba Insultas Ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai tęsiasi ilgiau nei 24 valandas, vadinamas insultu. Jo metu pažeidimo vietoje žūva smegenų ląstelės – neuronai. Užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, įvyksta vadinamieji išeminiai insultai, o plyšus kraujagyslei…
MIASTENIJA
Miastenija – tai nervų-raumenų liga, pasireiškianti periodiniu praeinančiu raumenų silpnumu ir patologiniu jų nuovargiu. Normalios nervinės skaidulos perduoda impulsus raumenims per specialias jungtis (sinapses) . Sinapsę sudaro nervo galūnė, raumens skaidula ir tarpas tarp jų, užpildytas specifinėmis cheminėmis medžiagomis, iš kurių svarbiausia – acetilcholinas. Miastenijos atveju yra sutrikęs nervinio impulso perdavimas iš nervo į raumenį dėl cheminių pakitimų nervo-raumens jungtyje, todėl raumenys susitraukinėja silpniau ir nuvargsta greičiau nei įprasta. Tai gana reta liga. Sergamumas sudaro 4-8 ligos atvejus 100 000 gyventojų. Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet retai simptomai pasireiškia pirmame gyvenimo dešimtmetyje. Moterys serga kiek dažniau (sergančių moterų ir vyrų santykis 3:2) . Iki 40 metų ligonių tarpe…
HIPOPARATIREOZĖ
Hipoparatireozė – liga, kuri atsiranda dėl prieskydinių liaukų funkcijos nepakankamumo. Keturios mažos, prie skydliaukės esančios, liaukutės gamina hormoną parathormoną, reguliuojantį kalcio apykaitą. Parathormonas kartu su vitaminu D palaiko normalią kalcio koncentraciją kraujyje. Kai parathormono trūksta, kalcio kiekis kraujyje mažėja (hipokalcemija) . Ligos priežastys Dažniausiai šia liga susergama, kai, operuojant skydliaukę, atsitiktinai pašalinamos prieskydinės liaukos. Ją taip pat gali sukelti prieskydinių liaukų uždegimas, kraujosrūvos po kaklo traumų, tuberkuliozė, gripas, autoimuninis prieskydinių liaukų pakenkimas, piktybiniai navikai. Simptomai Raumenų traukuliai Kojų, rankų tinimas Kvėpavimo sutrikimai Gerklų spazmai Ligos eiga Svarbiausias požymis – skausmingi raumenų traukulių priepuoliai. Prieš traukulius ligoniai jaučia tirpimą, badymą. Dažniau būna rankų, kojų traukuliai, gali spazmuoti kramtomieji raumenys. Dėl raumenų…
NARKOMANIJA
Narkomanija – tai susirgimas, kuriam būdingas potraukis ir priklausomybė įvairioms psichoaktyviosioms medžiagoms. Ligos priežastys Pagrindinė priežastis yra pačios psichoaktyviosios medžiagos vartojimas. Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo, charakterio ypatybių, socialinių-kultūrinių faktorių. Tam tikra medžiaga sąveikauja su atitinkamais receptoriais, pvz.: opioidai jungiasi su m opioidiniais receptoriais, stimuliatoriai slopina atgalinį dofamino sugrąžinimą neuronų jungtyse ir t. t. Svarbu vartojimo būdas, pvz., rūkant psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą, dėl to šis narkotiko vartojimo būdas gana paplitęs. Įtakos turi ir vartojamos medžiagos tirpumas riebaluose, dėl to narkomanai labiau mėgsta heroiną, o ne morfiną, nes jis tirpesnis. Būsimiems narkomanams būdingos tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios…
KRAUJAVIMAS IŠ NOSIES
Kraujavimas iš nosies – tai kraujo varvėjimas ar tekėjimas iš nosies. Ligos priežastys Kraujavimas iš nosies nėra atskira liga, tai tik kitų ligų simptomas. Kraujavimas gali būti dėl pačios nosies sandaros pakitimų, pvz., kai yra labai stipriai išsiplėtusios nosies pertvaros kraujagyslės, esančios paviršiuje po gleivine. Pakrapščius nosį, pakilus temperatūrai, kraujagyslė gali trūkti, ir prasideda kraujavimas. Dažniausiai kraujuoja iš priekinės nosies pertvaros dalies. Kraujavimas iš nosies gali būti dėl viso organizmo ligų (arterinės hipertenzijos, hipertenzinės krizės, aterosklerozės, inkstų kilmės hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo) . Tuomet dažniausiai kraujuoja iš užpakalinės nosies pertvaros dalies ir gana gausiai. Sergant kraujo ligomis (sutrikus kraujo krešėjimui) , kraujavimas būna gausus, kraujuoja iš įvairių nosies…
LĖTINĖ LEUKEMIJA
Lėtinė leukemija – tai kraujo sistemos navikinė liga, kurios metu kaulų čiulpuose išveša pakitusios kamieninės ląstelės, gaminamos navikinės ląstelės, o kraujyje atsiranda įvairaus brendimo laipsnio baltųjų kraujo kūnelių. Lėtinės leukemijos skirstomos į limfoleukemijas ir mieloleukemijas. Skiriasi jų eiga, gydymo taktika ir prognozė. Ligos priežastys Priežastys nėra visiškai aiškios: galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, cheminių medžiagų (pvz., benzolo) įtaka, paveldimi chromosomų pokyčiai (pvz., Dauno sindromą turintys asmenys (21-os chromosomų poros trisomija) turi gerokai didesnę tikimybę susirgti leukemija) . Su amžiumi tikimybė susirgti lėtine leukemija didėja: 50-ais gyvenimo metais suserga 5 žmonės iš 100000 gyventojų, o 80-ais gyvenimo metais – 30 žmonių iš 100000 gyventojų. Simptomai Limfmazgių padidėjimas Blužnies padidėjimas Kepenų padidėjimas Niežulys…