Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, iki tam tikros ribos pakilus kūno temperatūrai, dauguma žmonių iš karto griebiasi vaistų. Ką daryti, jei vaistų po ranka nėra arba jų vartoti negalima, atsako vaistininkė.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė atkreipia dėmesį, kad pakilusi temperatūra aktyvina organizme procesus, kurie kovoja su ligos sukėlėjais, todėl ne visais atvejais reikia temperatūrą mažinti.  „Pakilusią temperatūra galima mažinti vartojant didelį kiekį šiltų skysčių – tai apsaugo organizmą nuo dehidratacijos, mat pakilus temperatūrai, organizmas netenka daug skysčių. Kodėl būtent šilti skysčiai? Kaskart išgėrus skysčių, organizmas juos sušildo iki kūno temperatūros, o vartojant vėsius gėrimus eikvojama papildoma energija, kurios ir taip reikia kovojant su infekcija. Kartais būna, kad nėra jėgų vartoti…

Mažiau užsikrėtimų, mažiau mirčių nuo perdozavimo, užmegztas kontaktas ir žymiai didesnės galimybės nukreipti žmogų į sveikimą – tai vadinamųjų žemo slenksčio kabinetų nauda. Jau visus metus Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) teikia metodinę pagalbą žemo slenksčio paslaugų teikėjams ir taip prisideda prie dar efektyvesnės žemo slenksčio kabinetų veiklos. „Šie kabinetai padeda identifikuoti bei užmegzti kontaktą su vartojančiais švirkščiamąsias narkotines medžiagas asmenimis bei pasiūlyti jiems gydymą. Žemo slenksčio paslaugos yra pirmasis žingsnis ir šiuose kabinetuose kasmet apsilanko vis daugiau žmonių. Kaip jau nurodo pats pavadinimas – tai slenkstis, kurį peržengti yra lengviau, o vėliau jau galima ir tolimesnė profesionali pagalba”, – teigia RPLC direktorius dr. Emilis Subata. Paramos fondo „RIGRA“ vadovė…

Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų gamybinio pasitarimo, surengto Didžiojoje konferencijų salėje, metu, pasveikinti visi 54 gydytojai, darbą ligoninėje pradėję šiais metais. Tai – ne tik jaunieji gydytojai, šiais metais baigę medicinos studijas. Neretas į ligoninę atvyko iš kitos gydymo įstaigos, jau įgijęs patirties. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas ir laikinai einanti direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas gydytoja anesteziologė reanimatologė Rasa Bracaitė džiaugėsi sparčiai padidėjusiu kolektyvu, sveikino gydytojus, dėkojo jiems už teisingą ir labai reikalingą ligoninei pasirinkimą, dovanojo po rožės žiedą ir linkėjo sėkmės nelengvame darbe. Dar šeši gydytojai planuoja įsidarbinti ligoninėje ir dar šiais metais papildys gydytojų gretas. Į Širdies ir kraujagyslių centrą atvyko dirbti prof. gydytoja kardiologė Jelena Čelutkienė, kuriai…

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvoje registruoti net 4 efektyvūs organų donorai: 3 donorai registruoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK), o 1 donoras registruotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK). Organų donorystė – be galo subtili tema, kurioje susipina gyvybės ir mirties aspektai. Praėjusią savaitę net 4 šeimos užgesus mylimo žmogaus gyvybei priėmė kilnų sprendimą – nusprendė pritarti organų donorystei. Vilniaus Santaros klinikose buvo registruoti 3 efektyvūs organų ir audinių donorai. Atlikus visus reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad organų ir audinių donorystei bei transplantacijai tiko pirmojo Donoro kepenys, inkstai, ragenos ir kaulinis audinys. Kepenys jų laukusiam recipientui buvo transplantuotos…

Daugelio ar visų dantų netekimas sukelia daug nepatogumų. Jis darko ne tik estetinę išvaizdą, bet ir apsunkina kalbėjimą, neigiamai veikia kramtymo funkciją, gali nulemti kitas sveikatos problemas. Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) bedantystę įvardina kaip fizinę negalią. Plačiau apie dantų netekimo pasėkmes ir šiuolaikines jų atkūrimo galimybes, taupančias pacientų laiką ir pinigus, pasakoja Šilutės odontologijos implantologijos klinikos („ŠOIK“) gydytojas burnos chirurgas Marijus Strazdas, besispecializuojantis dantų implantacijos ir sudėtingų kaulo rekonstrukcijų srityse. Dantų netekimo įtaka bendrai organizmo būklei Dantys – pagrindiniai komponentai burnos ertmėje, nuo jų būklės priklauso burnos ertmės sveikata. Dantys atlieka svarbią kramtymo funkciją. Jų netekus, dėl nepakankamai efektyvios kramtymo funkcijos, maistas yra nepilnai susmulkinamas, o tai gali sukelti įvairias…

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Lietuvoje viešinčia Latvijos pirmąja ponia Andra Levite penktadienį lankėsi LSMU Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. Pirmosios ponios domėjosi čia teikiamomis neonatologijos paslaugomis ir skubia specializuota pagalba sergantiems bei neišnešiotiems naujagimiams, apžiūrėjo įstaigos turimą modernią techniką, bendravo su klinikos medikais ir medicinos darbuotojais, domėjosi naujagimių būkle ir gydymo procesu. D. Nausėdienei ir A. Levitei buvo pristatytas 2016 m. klinikoje atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas. Klinikos medikai pirmąsias ponias supažindino su personalo idėjomis ir planais, kaip plėsti šio banko resursus, tobulinti jo saugojimo sąlygas bei ilginti galiojimo laiką. „Labai džiaugiuosi, jog profesionalių ir atsidavusių medikų ir medicinos darbuotojų dėka galime didžiuotis pirmaujančiu rodikliu tarp Europos…

Kaip visuomenė turime stereotipų, gajų nusistatymų ir stigmų. Vienos jos gal ir turi kokį nors pagrindą, kitos gi grįstos „tradicija“, giliai įsišaknijusia baime ar tiesiog nežinojimu. Tą nežinojimo rūką bent šiek tiek prasklaidyti bandome su Vilniaus sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ klinikine psichologe Sandra Zorina, su kuria kalbėjome, kas nutinka, kai psichikos negalia (ar sutrikimai) paliečia šeimos ratą. – Ar psichikos negalia vis dar yra stigma? – Su stigma gali susidurti ir šeima, ir pats žmogus, turintis psichikos negalią. Tai gali pasireikšti ir baime apie ją papasakoti kitiems. Jei šeimoje yra narys, turintis tokią negalią, gali kamuoti baimė, jog aplinkiniai smerks. – Psichikos negalios skirstomos į sunkesnes ir lengvesnes? – Jos…

Pasauliui daugiau ar mažiau įgijus kolektyvinį imunitetą, o pačiam COVID-19 virusui mutavus į silpnesnį ir labiau panašesnį į gripą, gydymo įstaigose vis dar lieka besilankančių ligonių, neapsaugotų nuo užsikrėtimo koronavirusine infekcija. Todėl įstaigos ėmėsi priemonių, kad pažeidžiamiausioms pacientų grupėms sukurtų saugią aplinką. Parengė rekomendacijas Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidūrė mūsų valstybė – tai infekcijų kontrolės problemos. „Per COVID-19 pandemiją kilo daug su saugumu susijusių iššūkių, kurių sprendimui skiriame daug laiko, jėgų ir resursų, nes pacientų saugumas – vienas svarbiausių mūsų įstaigos prioritetų. Todėl įstaigoje suburta kompetentingų specialistų darbo grupė parengė tvarką dėl darbuotojų ir pacientų testavimo strategijos, apsaugos priemonių naudojimo, kad ligoninėje būtų pradėta taikyti daugiau saugumo priemonių nei…

19-metė Raimonda – pirmoji pacientė Lietuvoje, kuriai Kauno klinikose atlikta inovatyvi operacija – laikinas gimdos ir kiaušidės su kiaušintakiu perkėlimas į jiems neįprastą vietą. Nauja sudėtinga operacija merginai atlikta prieš dubens spindulinę terapiją, siekiant išvengti kiaušidžių ir gimdos apšvitinimo, tokiu būdu išsaugant jos vaisingumą ateityje. Prieš dvejus metus Raimondai diagnozuota klastinga onkologinė liga – kryžkaulio gigantinių ląstelių navikas. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojo akušerio ginekologo, chirurgo prof. Sauliaus Paškausko, tai – sunkiai prognozuojamas navikas, kuris iš pradžių pacientei gydytas taikant įvairius moderniausius gydymo metodus, bet pastaruoju metu navikas pradėjo didėti. „Pacientė skundėsi stipriu skausmu juosmens srityje. Atlikus radiologinius tyrimus, daugiadalykė gydytojų komanda nusprendė taikyti dubens spindulinę terapiją“,…

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 1500 naujų krūtų vėžio atvejų. Ligos diagnostikos pažanga, kuomet liga nustatoma ankstyvose stadijose, ir ligos gydymo personalizavimas leidžia pacienčių, kurioms liga diagnozuota ankstyvose ligos stadijose, išgyvenamumui pasiekti daugiau nei 95 proc. Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkė, medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė sako, kad sparčiai tobulėjant medicinai vėžys tampa vis labiau kontroliuojama liga. Kaip keičiasi krūties vėžio diagnostika ir gydymas Dr. Agnė Čižauskaitė pasakoja, kad krūtų vėžio gydymas nuolat tobulėja. Jeigu moteriai patvirtinama krūtų vėžio diagnozė, jos tolimesnis gydymas sprendžiamas daugiaprofiliniame gydytojų aptarime. Jeigu dar visai neseniai krūtų vėžio gydymas dažniausiai buvo pradedamas nuo operacijos, šiuo metu sprendimą priima gydytojų konsiliumas,…