Šiandien minimos mūsų kraštiečio – iškilios pasaulio asmenybės ir Utenos krašto garbės piliečio Bernardo Louno 100-osios gimimo metinės. B. Lounas (Boruchas Lacas) gimė 1921 m. birželio 7 d. Utenoje, vietos litvakų Nisono ir Belos šeimoje. Jo senelis buvo rabinas, tėvas – sėkmingas verslininkas, pastatęs generatoriumi varomą malūną, lentpjūvę, o pagaminamos energijos perteklių atiduodavęs bendruomenei ir taip prisidėjęs prie Utenos elektrifikavimo. Kylant vokiečių į Lietuvą atneštoms antisemitinėms nuotaikoms, 1935 m. keturiolikmetis jaunuolis su šeima išvyko į JAV. Ten pasirinkęs mediko kelią, pasiekė profesijos aukštumų: gydytojas kardiologas, profesorius, daugybės universitetų garbės daktaras, šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas, Amerikos gydytojų asociacijos, Gydytojų socialinės atsakomybės asociacijos įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Brukline veikia jo vardu pavadintas Širdies…
Seimo nario Aido Gedvilo pranešimas: parlamentaras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimų neteisėtų kūdikių ir vaikų skiepijimo atvejų
2021 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo narys Aidas Gedvilas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti 13 mažamečių vaikų galimai neteisėto skiepijimo atvejus, apie kuriuos tapo žinoma iš viešai pateikiamos statistinės informacijos ir žmonių pranešimų. Pagal Statistikos departamento pateikiamą oficialią informaciją (https://open-data-ls-osp-sdg.hub.arcgis.com/datasets/ffb0a5bfa58847f79bf2bc544980f4b6_0/explore?filters=eyJhZ2VfZ3JvdXAiOlswLDE0Ljc0XX0%3D), 3 vaikai buvo paskiepyti Šiaulių rajone ir mieste, 4 – Vilniuje, 2 – Šilutės rajone, 1 – Telšių rajone ir 3 – Klaipėdos mieste. Ypatingą nerimą Seimo nariui kelia tai, kad visi jie buvo skiepijami vakcinomis, kurios nėra tinkamos vaikų skiepijimui: 7 – „Pfizer-BioNTech“, 4 – „AstraZeneca“, 2 – „Moderna“. „Iš gautos informacijos matoma, kad Lietuvoje buvo skiepijami kūdikiai iki 1 metų amžiaus ir paaugliai…
Kodėl vienų dantis kariesas puola nepaisant kruopščios priežiūros, o kiti juos turi gražius be jokių pastangų?
Amžinoji neteisybė, apie kurią pacientai guodžiasi odontologams, yra kariesas, kuris priešus renkasi ne vien tik pagal įpročius ir gyvenimo būdą. Turbūt kiekvienas turime pažįstamą, kuris didžiuojasi, kad niekada nebuvo pas odontologą, nors tiesiog kartą per dieną prabraukia dantis dantų šepetėliu. Silpnesnių dantų savininkai gali tik pasiguosti – jei genetiškai jūsų dantys mažiau atsparūs kariesui, galite jam pasipriešinti pasitelkę dar kruopštesnius burnos higienos įgūdžius. Klinikos „Dantų harmonija“ gydytoja odontologė Monika Pratapienė teigia, kad polinkis į dantų kariesą yra individualus ir lemiamas daugelio veiksnių. Vieni jų yra įgimti, jų pakeisti negalime. Pavyzdžiui, seilių kiekis ir sudėtis, apnašų susidarymo greitis, juose esančių mikroorganizmų aktyvumas. Įgimti yra ir dantų ypatumai – kaip jie išsidėstę…
Vizitai pas onkologą: kaip jiems pasiruošti ir ko klausti?
Jei Jums ar artimajam buvo diagnozuota onkologinė liga, pirmasis pokalbis su gydytoju specialistu gali būti itin jautrus, kupinas baimės ir daugybės klausimų. Todėl būtų geriausia į pirmą vizitą ateiti ne vienam, o kartu su lydinčiu asmeniu, kuriuo pasitikite. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas onkologas chemoterapeutas Leonid Gatijatullin pataria, kaip tinkamai pasiruošti vizitui, kokią informaciją pateikti ir ko klausti onkologo kabinete, kad iš jo išeitumėte ramesni ir turintys aiškų kovos su šia liga planą. Kokią informaciją suteikti onkologui? Didelę onkologų darbo dalį sudaro patarimai apie chemoterapiją, radioterapiją ir chirurginį gydymą, tačiau, kaip teigia L. Gatijatullin, kad galėtų tinkamai padėti, onkologas turi žinoti kiek įmanoma daugiau informacijos apie pacientą. „Gydytojui pateikite žinių apie…
Tėtis išgelbėjo dukrai gyvybę: mažosios Elžbietos istorija
Kai kalbame apie sunkias ligas ar ligonius, pasąmonėje regime subrendusį žmogų. Ir kaip būna skaudu ir neteisinga, kai tokioje situacijoje atsiduria mažas žmogutis. Istorija, kai sunki liga buvo diagnozuota vos gimusiai mažylei, Nacionaliniam transplantacijos biurui pasakoja šešerių metų Elžbietos mama. Pavyko išlaukti penkerius metus Agnė Kilmanienė atsimena, kad pirmą nerimą dėl pirmagimės sveikatos pajuto vos jos sulaukusi – kai pernelyg užsitęsė naujagimių gelta. Po išsamių tyrimų paaiškėjo ir to priežastis – Elžbietai nustatyta įgimta tulžies latakų atrezija. Tai reiškia, kad nėra išsivystę tulžies latakai, dėl to tulžis kaupiasi kepenyse ir pamažu jas ardo. Sudėtingi tyrimai truko mėnesį, jų metu Lietuvos medikus konsultavo didesnę patirtį šioje srityje turintys specialistai…
Tėvo dienos proga neįkainojama tėčio dovana sūnui: dovanojo savo inkstą
Birželio 3 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų komanda atliko ketvirtąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Sūnui inkstą dovanojo vienas artimiausių žmonių – tėtis. Šis tėčio poelgis pakeis sūnaus gyvenimą negrįžtamai, jis galės gyventi gerokai kokybiškesnį gyvenimą. Tai jau 4 gyvojo donoro transplantacija šiais metais, kai per visus 2020 m. įvyko vos 3 gyvojo donoro inkstų transplantacijos. Lietuvoje vidutiniškai atliekama po 8 gyvojo donoro inksto operacijas per metus. Nors 2020-ieji buvo sukaustyti pandemijos ir tapo ypatingai sudėtingi, tačiau šiais metais gyvosios organų donorystės skaičius auga. „2020 m. dėl šalyje paskelbto karantino buvo sustabdyta gyvosios donorystės programa, nes tai būtų per didelė rizika tiek donorams, tiek recipientams. Po transplantacijos…
Suskilę kulnai ne tik estetikos klausimas – jie gali išduoti ir ligas
Orams pagaliau atšilus, norisi kuo toliau spirti uždarus batus ir pasipuošti atviromis basutėmis. Tačiau sustabdyti gali neišvaizdžiai atrodantys suskeldėję pėdų kulnai. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Donata Švarcaitė sako, kad gražios ir sveikos pėdos – ne tik estetikos, bet ir sveikatos bei geros savijautos klausimas, juk suskeldėję kulnai kelia diskomfortą, dažnai juos ir skauda. Pagrindinė įtrūkimų atsiradimo priežastis – per daug išsausėjusi oda, sumažėjęs jos elastingumas. Negyvos odos ląstelės kaupiasi aplink kulnus ir jeigu šis suragėjęs perteklinis odos sluoksnis nepašalinamas, kulnai galiausiai skyla. „Ši problema tampa vis opesnė su amžiumi, nes oda praranda elastingumą, sausėja. Tačiau ir jauni žmonės kenčia dėl suskilusių kulnų, jeigu per menkai prižiūri pėdas arba…
Dėl ŽIV ligos pernai Lietuvoje buvo gydomi 1429 asmenys
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenimis, pernai ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija (ART) – iš viso Lietuvoje buvo skirta 1429 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, tarp kurių vyrų beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1 071 ir 358. Analizuojant ART stebėsenos duomenis pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausiai (42,8 proc.) asmenų, kurie 2020 metais buvo gydomi antiretrovirusiniais vaistais, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 37,4 proc. – heteroseksualių, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu. Taip pat ULAC medikų atliktos metinės ataskaitos duomenimis, 12,7 proc. (181) pacientų gydymas 2020 metų pabaigoje nebuvo tęsiamas dėl įvairių priežasčių, iš kurių dažniausiai dėl to, kad pacientai nesilankė gydymo įstaigose (94). 30 ŽIV…
Varikocelė – liga dramatiškai pabloginanti vyrų vaisingumą
Lietuvoje yra daugiau nei 50 tūkstančių porų, negalinčių susilaukti vaikų, ir šis skaičius kasmet didėja. Pasak medicinos centro “Northway” gydytojo urologo Mariaus Anglickio, beveik kasdien tenka konsultuoti negalinčias susilaukti vaikų poras. Remiantis statistika, apie 30-40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Daugybė tyrimų rodo, kad vyrų spermos kokybė išsivysčiusiose regionuose pastaruosius dešimtmečius sparčiai blogėja – per pastaruosius 40 metų vidutinis vyrų spermatozoidų kiekis sumažėjo dvigubai. Vienas iš dažniausių neigiamai spermatogenezę – vyriškųjų lytinių ląstelių susidarymą ir brendimą sėklidėje – veikiančių veiksnių yra varikocelė (kapšelio venų išsiplėtimas). Varikocelė aptinkama 15-30 proc. vyrų. Svarbu pabrėžti, kad ši patologija aptinkama net 40-50 proc. vyrų, turinčių vaisingumo problemų. Pasak M. Anglickio, varikocelė…
Psichoterapeutė R. Mazaliauskienė: labai pakili nuotaika gali slėpti depresiją
Pasikeitusi kasdienė rutina ir išsibalansavęs darbo ir poilsio režimas – tik keletas priežasčių galinčių lemti suprastėjusią psichinę savijautą. Psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė vardija depresijos priežastis. „Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad baigiantis pavasariui gyventojai ir toliau kur kas atidžiau nei ankstesniais metais rūpinasi nervų sistemos stiprinimu. Pasak psichiatrės ir psichoterapeutės Ramunės Mazaliauskienės, nerimas, depresija – tai psichikos sutrikimai, kurie glaudžiai susiję ne tik su psichologiniais ir socialiniais, tačiau ir su biologiniais faktoriais. „Kai kuriems psichikos sutrikimams, ypač nuotaikos sutrikimų grupei, yra būdingas tam tikras sezoniškumas. Šiltuoju metų laiku kai kuriems žmonėms gali paūmėti nuotaikos sutrikimo simptomai. Dažniausiai – depresija, tačiau gali būti ir atvirkštinė būsena – labai pakili nuotaika, kuri vadinama…
