Orams vėstant ir artėjant šildymo sezonui, daugelis susimąsto, kaip namų ruošą vesti ekonomiškiau ir sutaupyti. Skaičiuojama, kad maždaug 13 proc. visos suvartojamos elektros energijos sudaro virdulio, elektrinės kaitlentės, orkaitės ir kitų buitinių prietaisų naudojimas. Laimei, pasitelkus paprastus patarimus galima ne tik sumažinti elektros sąskaitas, bet ir išsiugdyti aplinkai draugiškesnių įpročių. Skalbti ir tvarkytis – sąmoningiau Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, teigimu, pirkėjai ne tik ieško būdų, kaip apsipirkti sumaniau, bet dairosi ir kitų būdų, kurie galėtų padėti siekti tvarumo tikslų ir būtų draugiški piniginei. „Savo prekybos tinkle jau ne vienus metus ieškome būdų, kaip sutaupyti energijos. Taip pat taikome įvarius veiksmus, kad padėtume savo pirkėjams apsipirkti sumaniai. Skatiname…
Maisto nešvaistymo iššūkį priėmusi Ieva Swan: „Sunkiausia – valgyti, „nes suges“
Nuomonės formuotoja ir sveikatai palankaus gyvenimo būdo šalininkė Ieva Swan yra beveik pavyzdinga maisto gamintoja, kuriai mažai kur reikia pasitempti – produktų ji beveik neišmeta. Meniu planavimas, apsipirkimas internetu bei savos taisyklės virtuvėje padeda Ievai ne tik maitintis sveikiau, bet ir gyventi tvariau – sutaupant. Tiesa, Ieva prisipažįsta, kad priėmus savaitės trukmės „Rimi“ maisto nešvaistymo iššūkį teko pasukti galvą, kur padėti besibaigiančio galiojimo produktus, kai valgyti jų nesinori. Kartu su maistu išmetame pinigus Dažnam pažįstama situacija, kuomet jautiesi sotus, bet šaldytuve randi besibaigiančio galiojimo jogurto indelį ir žinai, kad turi jį suvalgyti iki rytojaus, kitaip teks išmesti. „Priėmusi „Rimi“ maisto nešvaistymo iššūkį „Gaminu, neišmetu“ ir pasekusi savo vartojimo įpročius, supratau,…
Kraujo vėžys – klastinga liga, kurią galima nugalėti
Kraujo vėžys – viena klastingiausių onkologinių ligų, išsivystančių kaulų čiulpuose arba limfmazgiuose ir apimančių daugybę įvairių ligos formų. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas dr. Domas Vaitiekus sako, kad per pastarąjį dešimtmetį kraujo vėžio gydymas reikšmingai patobulėjo, todėl daugumai pacientų galima padėti įveikti šią ligą arba su liga gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – į medikus kreiptis laiku. Su gydytoju kalbamės apie kraujo vėžį, jį sukeliančius rizikos veiksnius ir naujausius gydymo metodus. Daktare, tai kas yra kraujo vėžys? Kraujo vėžys vystosi kaulų čiulpuose arba (ir) limfiniame audinyje, pakitus kraujodaros ląstelėms ir joms įgijus vėžinių savybių. Atliekant šiuolaikinius molekulinius tyrimus, galima išskirti daugybę įvairių kraujo vėžio formų: nuo labai agresyvios…
Sveikatos psichologė: globojamiems vaikams reikia daugiau visuomenės priėmimo
Lietuvoje 1-as iš 6-ių be biologinių tėvų priežiūros augančių vaikų vis dar neturi globėjų. Pasak sveikatos psichologės Neringos Martišienės, skaudžius atsiskyrimus nuo tėvų patyrusiems vaikams reikalingas ypatingas globėjų ir specialistų dėmesys. Vis dėlto, globojamų vaikų emocinei ir psichologinei būsenai didelę įtaką daro ir visuomenė. Psichologinės traumos, emociniai sutrikimai pasitaiko vaikams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties – įvairių sunkumų gali patirti tiek su tėvais gyvenantys, tiek jų palikti vaikai, tačiau pastariesiems kur kas dažniau kyla išvardintos rizikos. „Atsiskyrimą nuo tėvų patyrusiems vaikams dažniau būdingas nesaugaus prieraišumo susiformavimas, dėl ko jie dažniau gali jaustis netvirtai naujuose santykiuose, būti linkę nepasitikėti kitais. Natūralu, kad patyrus pačių artimiausių žmonių – tėvų, atstūmimą, ne visada…
Seimo narė J. Sejonienė kviečia į kraujo donorystei skirtus renginius
2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Rugsėjo 28 d., trečiadienį, Seime vyks kraujo donorystei skirti renginiai, inicijuoti Seimo narės Jurgitos Sejonienės. Ypatingai temai skirta diena prasidės 8.30 val. vyksiančia spaudos konferencija „Kraujo donorystė: iššūkiai ir galimybės“, kurioje VšĮ Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas ir ilgametis kraujo donoras Gintaras Labutis pristatys svarbiausius NKC pasiekimus ir laukiančius pokyčius kraujo donorystės srityje. Nuo 10 iki 16 val. Seimo Vitražo galerijoje (I rūmai) vyks kraujo donorystės akcija, kurioje dalyvauti kviečiami Seimo nariai ir Seimo kanceliarijos darbuotojai. Į Seimą atvykusi NKC komanda ne tik ims dovanojamą kraują, bet ir atsakys į akcijos dalyviams iškilusius klausimus, pasidalys savo darbo ypatybėmis su…
Senjorų sveikata: kaip gyventi ilgiau ir sveikiau?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip geros fizinės, psichinės ir socialinės savijautos būseną, o ne tik ligų ar negalios nebuvimą. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į faktą, jog sveikata – vienas svarbiausių rodiklių, lemiančių senjorų gyvenimo kokybę, o Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena seniausių bendrijoje ir daugiau kaip trečdalį visuomenės sudarys 65-erių bei vyresnio amžiaus gyventojai. Šie pokyčiai vyksta nepaprastai greitai: dar 1990 m. Lietuvos populiacija buvo viena iš šešių jauniausių Europoje. Lietuvos ekspertų teigimu, itin spartus visuomenės senėjimas išryškina opias problemas: didelė dalis senjorų gyvena vieni ir jaučiasi vieniši…
Kauno klinikų medikai pradinio gaivinimo išmokė apie 70 Vyriausybės darbuotojų
Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojai dar pavasarį pasiekė Lietuvos rekordą – vos per 7 valandas daugiau nei 700 žmonių išmokė atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, tačiau sustoti neketina. Rugsėjo 23 dieną renginio „Vyriausybė gaivina“ metu suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir atlikti pradinio gaivinimo veiksmus apmokyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojai. Iš viso pradinį gaivinimą atlikti išmoko apie 70 darbuotojų. Vienos iš renginio iniciatorių, Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojos rezidentės Gabrielės Mickutės teigimu, kuo daugiau žmonių mokės atlikti pirmosios pagalbos ir pradinio gaivinimo veiksmus, tuo saugiau kiekvienam visuomenės nariui bus gyventi. „Sekdami vieni kitų pavyzdžiu ir matydami, kad vis daugiau žmonių moka gaivinti, galbūt ir kiti, kurie vis dar…
Šiuolaikinė medicina – kokios procedūros labiausiai palengvina mūsų gyvenimus?
Žvelgiant į praeitį galima drąsiai teigti, kad šiuolaikinis gyvenimas tampa vis lengvesnis. Sparčiai tobulėjančios technologijos bei geresnė sveikatos priežiūra žmonėms suteikia tokias galimybes, apie kurias dar prieš dešimtmetį nė nebūtume pagalvoję. O ypatingai sparčiu žingsniu žengia estetinė medicina, kurios dėka šiais laikais galima išspręsti ne tik su grožiu, bet ir su sveikata bei saviverte susijusias problemas. Kokios estetinės procedūros išties daro gyvenimą lengvesnį bei paprastesnį? Kokiomis procedūromis verta pasinaudoti, kad ne tik atrodytumėte bei jaustumėtės geriau, bet ir apsisaugotumėte nuo sveikatai pavojingų ligų? Verta sužinoti visiems, kas puoselėja savo grožį, rūpinasi sveikata ir gera savijauta. Plaukų šalinimas lazeriu keičia ne tik kūną, bet ir mintis Plaukelių šalinimas nuo kūno prasidėjo…
Nuolatinio alkoholio vartojimo pasekmės jūsų sveikatai
Alkoholis yra narkotikas, ir kaip ir visi vaistai, jis gali sukelti riziką ir šalutinį poveikį. Vartojant saikingai, alkoholis gali būti gana saugus. Tačiau, vartojant per daug, alkoholis gali sukelti daugybę trumpalaikių ir ilgalaikių problemų. Šiame įraše apžvelgsime kai kurias galimas nuolatinio alkoholio vartojimo pasekmes jūsų fizinei ir psichologinei sveikatai. Fizinė nesaikingo alkoholio vartojimo rizika Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti daugybę fizinės sveikatos problemų, įskaitant: – Kepenų pažeidimas: kepenys yra atsakingos už toksinų filtravimą iš organizmo, o alkoholis yra toksinas. Ilgainiui nuolatinis alkoholio vartojimas gali pakenkti kepenims ir sukelti tokias problemas kaip cirozė (kepenų randai) ir hepatitas (kepenų uždegimas). – Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos: Per didelis alkoholio vartojimas taip…
Organų donorystei neįveikiamų kliūčių nėra: nesutrukdo nei avarija, nei pūga
Organų donorystei nėra savaitgalių ar šventinių dienų – Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos koordinatoriai, kartu su organų donorystę Lietuvos ligoninėse koordinuojančiais gydytojais, kilnų darbą atlieka ištisus metus, o donorystės koordinavimo proceso nesustabdo net pūga ir patirta avarija. Kaip atrodo NTB transplantacijų koordinatoriaus darbas, išsamiau pasakojo NTB transplantacijų koordinatorė Kristina Grigaitė. Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis nuostatomis, viena pagrindinių NTB užduočių yra koordinuoti, kontroliuoti ir analizuoti donorų ruošimą, audinių, ląstelių ir organų paėmimą, ištyrimą, konservavimą, laikymą, pervežimą, paskirstymą ir recipientų parinkimą. Už tai ir yra atsakingi NTB transplantacijų koordinatoriai. Vis dėlto, atsakingiausia ir svarbiausia koordinatorių darbo dalis yra užtikrinti, kad bet kuriuo metu, bet kuriame…
