„Ajajai, buvo čia toks reikaliukas vakar… Bet šiandien jaučiuosi gerai, net labai gerai. Norėčiau dar šiek tiek.” Gal ir po kelių dienų ar net viso mėnesio jausitės taip pat puikiai. Šį kartą Jums loterijoje pasisekė. Bet juk dažniausiai žmonės pralošia. Užsikrėtus lytiškai plintančia liga, ne visada ligos požymiai atsiranda iš karto. Neretai jie pasirodo po savaitės, mėnesio ar daugiau, o kartais jų ir visai nebūna. Pacientai dažnai gali nejusti jokių simptomų. Todėl lytiškai plintančios ligos gali būti platinamos toliau. Venerologija – tai mokslas, nagrinėjantis lytiniu keliu plintančias ligas. Lytiškai plintančios ligos – tai ligos, kuriomis užsikrečiama per lytinius santykius. Dauguma lytiškai plintančių ligų yra pagydomos. Kitos, laiku negydomos, gali sukelti…
Sniego kasimas: kaip nepasitempti nugaros ir išvengti kitų traumų?
Žiemos darbai lauke lemia, kad vaistinėse pasirodo vis daugiau žmonių su įvairiais nusiskundimais. Dėl netaisyklingo sniego kasimo dažniausiai skundžiamasi nugaros skausmais, sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimais, o dėl netinkamos aprangos ar nenaudojant apsaugos priemonių – nuo šalčio ir vėjo nušalusia oda. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė sako, kad žiemos darbams saugiai atlikti pirmiausiai reikalingi ergonomiški kastuvai, kurie būtų pritaikyti kasančiojo poreikiams. „Jei norite kasti nedidelį plotą aplinkui automobilį ar takelį namų link, rinkitės mažesnį, kampuotą, trumpesniu kotu kastuvą, kuris bus ne toks sunkus, tad palengvins darbą ir apsaugos nugarą nuo didelio krūvio. Žadate kasti visą kiemą? Rinkitės didesnį, ovalios formos ir ilgesniu kotu, kad būtų patogu stumti ir taip greitai…
Praėjusiais metais iš Šiaulių į transplantacijos centrus išvežti šešių donorų organai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos intensyviosios terapijos centro operacinėse praėjusiais metais net šešis kartus lankėsi chirurgų komanda iš Vilniaus ir Kauno klinikų ir atliko šešias eksplantacijas – audinių dalies išėmimą iš organizmo, norint juos persodinti į kitą organizmą. Buvo nustatyta vienuolika potencialių organų donorų, tačiau šeši buvo efektyvūs. Jų dėka recipientams, laukiantiems organų, padovanotos dvi širdys, vienuolika inkstų, dvi kepenys, ir aštuonios ragenos.Organų donorystė neprognozuojamaKiekvienas metais organų donorų skaičius Respublikinėje Šiaulių ligoninėje skiriasi. Ši subtili ir labai jautri medicinos veiklos sritis buvo priblėsusi COVID-19 pandemijos metais, kai buvo parengiama vos po 1-2 organų donorus. Priešepideminiais 2019 metai buvo 9 potencialūs organų donorai, iš kurių 4 tapo efektyviais. Respublikinės Šiaulių ligoninės audinių…
MOTERS LYTINIŲ TAKŲ KONDILOMOS
Kondilomos – tai karpučių pavidalo išaugos, atsiradusios ant išorinių lytinių organų. Ligos priežastys Kondilomos yra viena iš dažniausių lytiniu keliu plintančių ligų. Pagrindinė kondilomų atsiradimo priežastis yra infekcija. Daugelį metų buvo manoma, jog kondilomos yra lytiniu keliu plintančios venerinės ligos gonorėjos padarinys. Pastaruoju metu tai paneigta ir tiksliai nustatyta, jog kondilomų atsiradimą sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV) , kurių žinoma apie 70 tipų. Nustatyta, kad 10-30 proc. visų seksualiai aktyvių suaugusiųjų yra apsikrėtę ŽPV. Vyrų ir moterų, apsikrėtusių šiuo virusu, santykis yra panašus. Užsikrečiama tik lytiniu keliu. Kondilomų atsiradimą skatina įvairūs dirgikliai: gausios pūlingos ar kitokio pobūdžio uždegiminės išskyros iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties; užsikrėtimo galimybė padidėja, jei išorinių lytinių…
Atverti gydytojo kabineto duris per dieną nuo kreipimosi – misija įmanoma
Po pandemijos atsiradęs gyventojų ir įmonių suinteresuotumas rūpintis savo ir darbuotojų sveikata reikšmingai augino Baltijos šalyse veikiančios draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ sveikatos draudimo populiarumą. Bendrovės teigimu, praėjusių metų paskutinį mėnesį, lyginant su tuo pačiu metu 2021-aisias, naudojimasis papildomo sveikatos draudimo paslaugomis Lietuvoje išaugo tris kartus. „Karas ir pandemija, taip pat neslopstantis virusinių ligų bumas kelis kartus išaugino norinčiųjų pasikonsultuoti su sveikatos specialistais gretas. Pavyzdžiui, užpernai gruodį apdraustieji mums pateikė 3 tūkst. kreipimųsi į medikus, naudodamiesi sveikatos draudimu, o praėjusiais metais įpusėjus gruodžiui jų turėjome jau daugiau nei 2,5 kartų daugiau – 8 tūkst.“, – teigia draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik. Medicinos diagnostikos ir…
Ieškote priešnuodžio nuo ligų? Tai galite būti jūs pats
Šaltasis metų periodas atneša ne tik sniego pramogas, bet ir priverčia dažniau susirūpinti sveikata. Ji, tiesa, neretai linkusi sušlubuoti būtent žiemą. Kodėl? Žmogaus organizmas reaguoja į kintančias klimato sąlygas – pakitusi temperatūra, taip pat gyvenimo sąlygos bei elgsena daro įtaką mūsų savijautai. Kaip netapti šaltojo sezono įkaitu? Atsako Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ dietologas Edvardas Grišinas. Klimato pokyčiai keičia ir mus E. Grišino teigimu, žmogaus organizmas pritaikytas reaguoti į klimato kaitą: temperatūros, drėgmės ar kiti oro pokyčiai verčia mus keisti įpročius, o organų sistemas – priprasti prie intensyvesnės arba, atvirkščiai, prie pasyvesnės veiklos: „Krintant oro temperatūrai žmogaus organizmo šilumos gamybos procesai ir fermentų veikla natūraliai intensyvėja, todėl reikalaujame daugiau maisto medžiagų…
7 patarimai, kaip sustiprinti akių sveikatą
Akys – sudėtingas funkcijas atliekantis žmogaus jutimo organas, suteikiantis daugiausiai informacijos: įvairių šaltinių duomenimis, regėjimas lemia 80–90 proc. visų mūsų žinių apie supančią aplinką. Šio mums ypatingai svarbaus organo sveikata įprastai suprastėja žiemą – „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė įvardija to priežastis ir pataria, kaip pasirūpinti savo akimis. „Šaltuoju metų laiku mūsų akių sveikatą neigiamai veikia daugelis veiksnių, vienas jų – temperatūrų skirtumas tarp šildomų namų ar automobilio ir oro lauke. Šildomų patalpų oras tuo pačiu yra sausas ir tai neišvengiamai veikia akis: jos ima sausėti, o žmogus – jausti diskomfortą. Be to, lauke spaudžiant šaltukui didėja akių uždegimo rizika, kurią kelia žvarbus vėjas ir siaučiantys virusai“, – aiškina J. Jankauskienė.…
COVID-19 ligos sukėlėjo pradėta ieškoti ir orlaivių nuotekose
Reaguojant į epidemiologinę situaciją užsienio šalyse ir siekiant išaiškinti potencialias koronaviruso atmainų įvežimo kryptis, Lietuvoje pradėtos tirti atvykstančių orlaivių nuotekos. Praėjusią savaitę pirmuose paimtuose bandomuosiuose ėminiuose COVID-19 ligos sukėlėjas aptiktas nebuvo. Tirti iš trečiųjų šalių atvykstančių lėktuvų nuotekas anksčiau šį mėnesį sutarė Europos Sąjungos (ES) šalys, reaguodamos į blogėjančią situaciją Kinijoje. Tokius tyrimus jau pradėjo Belgija, Nyderlandai, Austrija ir kitos šalys. Lietuvoje nuotekų tyrimai vykdomi nuo praėjusių metų lapkričio, kai buvo pradėti tirti ėminiai iš trijų didžiausių miestų nuotekų valyklų. Nuo šiol kartą per savaitę bus tiriamos ir nuotekos iš orlaivių, atrenkamų atsitiktiniu būdu. Už nuotekų tyrimų vykdymą ir stebėseną atsakinga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos…
Gydytoja dietologė atskleidė, kodėl vertėtų valgyti svogūnus ir kaip nugesinti jų aštrumą (receptas)
Beveik kiekvienoje virtuvėje galima rasti bent vieną svogūną. Ši aromatinga, aštriu skoniu pasižyminti ir dažnai verkti priverčianti daržovė naudojama įvairių patiekalų receptuose. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, renkantis svogūnus visada svarbu atkreipti dėmesį į jų kietumą, taip pat apžiūrėti ar nėra mechaninių pažeidimų. O sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog svogūnas – ne tik daržovė, be kurios neįsivaizduojama daugybė patiekalų, bet ir sveikatai palankus produktas. Svogūnų laiškai yra maistingesni Kaip teigia „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, svogūnas – ne tik daržovė, be kurios neįsivaizduojama daugybė patiekalų, bet ir sveikatai palankus produktas. Svogūnuose yra kalio – mineralo,…
BŪGNELIO PERFORACIJA
Būgnelio perforacija – tai skylė būgnelyje. Tai nėra atskira liga, o tik vidurinės ausies ligų simptomas. Ligos priežastys Būgnelio perforacija gali atsirasti traumos metu (smailiu daiktu pradūrus būgnelį, po smūgio į ausį ranka ar kokiu nors daiktu) , veikiant suspausto oro bangai (šokant iš aukštai į vandenį) , leidžiantis lėktuvu, kai sutrikusi ausies trimito (vamzdelio, jungiančio vidurinę ausį su nosiarykle) funkcija ir negali susilyginti oro slėgis išorėje ir būgninėje ertmėje. Būgnelio perforacija gali likti po ūminio vidurinės ausies uždegimo (ūminio vidurinio otito) . Būgnelyje skiriamos dvi dalys: apatinė įtemptoji (ji ypač svarbi garso laidumui – girdėjimui) ir viršutinė laisvoji dalis. Po ūminio vidurinio otito likusi būgnelio perforacija dažniausiai būna būgnelio…
