Encefalitas – infekcinis nervų sistemos susirgimas, pažeidžiantis galvos smegenis. Sukeliamas uždegimas, kuris labiau pažeidžia tam tikras galvos smegenų vietas. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, sunkumo, uždegimo intensyvumas bei išeitys būna skirtingos. Uždegimo zonos gali išgyti be liekamųjų reiškinių arba jose prasideda randėjimas (gliozė) , galintis sukelti klinikinius simptomus, kurie išlieka ir praėjus uždegimui, o kartais – visą gyvenimą. Ligos priežastys Dažniausi sukėlėjai yra virusai: erkinio encefalito (arbovirusai) , tymų, epideminio parotito („kiaulytės”) , pūslelinės (Herpes grupės) , enterovirusai, adenovirusai, kiti sukėlėjai retesni (mikoplazmos, pirmuonys – toksoplazmos, kt.) . Encefalitas gali išsivystyti, sergant meningitu; tada dažniausia priežastis yra bakterijos, o liga vadinama meningoencefalitu, nes kartu pažeidžiami smegenų dangalai ir pačios galvos smegenys.…
ANAFILAKSINIS ŠOKAS
Anafilaksija (gr. ana – prieš, hylaxis – sauga) – tai viena iš greito tipo alerginių reakcijų. Anafilaksinis šokas – tai sisteminė organizmo reakcija į kartotinai patekusį alergeną (t.y. į jau įjautrintą organizmą) , jam reaguojant su imunoglobulinu E. Reakcija pasireiškia staiga – po kontakto su alergenu praėjus maždaug 15-20 min., kartais po 1 ar kelių valandų. Alergenas – tai medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Alergenais gali būti medžiagos, patenkančios iš aplinkos (taip būna dažniausiai) , taip pat ir organizme susidarančios medžiagos. Ligos priežastys Anafilaksines reakcijas gali sukelti vaistai (antibiotikai, ypač penicilinas; vaistai nuo skausmo – analginas; preparatai, turintys jodo ir kt.) ; nuodai (bičių, vapsvų, gyvačių) ; įvairūs maisto produktai (jie…
REUMATAS
Reumatas – bakterijų (streptokokų) išprovokuota alerginė uždegiminė liga, pažeidžianti širdį, sąnarius, smegenis, odą bei kitus organus. Šia liga gali susirgti įvairaus amžiaus, bet dažniausiai jauni (7-15 metų) žmonės. Užsienyje ši liga vadinama reumatine karštine. Atminkite tai viena dažniausių suaugusių žmonių širdies vožtuvų (ne sąnarių!) pažeidimo priežasčių. Yra sakoma: reumatas lyžteli sąnarius, bet kanda širdį! Ligos priežastys Šią ligą gali sukelti: 1) A grupės β hemolizinis streptokokas – tai bakterija, kuri dažniausiai sukelia anginą, bet gali sukelti prienosinių ančių uždegimą (sinusitą) , ausies uždegimą ar kitą infekcinę ligą. 2) Paveldimumas (dažnai reumatu serga keli šeimoms nariai) . 3) Pakitęs žmogaus atsparumas dėl, pavyzdžiui, blogų buities sąlygų (ankštas, šaltas, drėgnas butas, didelis…
TEMPORALINIS ARTERIITAS
Temporalinis arteriitas (gigantinių ląstelių arteriitas) – tai smilkininės arterijos (kuri eina per smilkinį, šalia akies) uždegimas. Ligos priežastys Dėl arterijų uždegimo dažniausiai pažeidžiamos smilkinių arterijos, rečiau – kaklo bei rankų arterijos, paburksta jų sienelės, susiaurėja arterijų spindis, todėl sumažėja kraujo tekėjimas šia kraujagysle. Tai sukelia ligai būdingus simptomus. Tikslios ligos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad tai yra iškreiptas organizmo imuninės sistemos atsakas, kuomet už imunitetą atsakingos ląstelės į arterijų sieneles reaguoja kaip į svetimą organizmui audinį. Dažniausiai šia liga serga vyresnės nei 50 metų moterys. Vyrai serga 2 kartus rečiau. Simptomai Galvos skausmasSmilkinio srities pulsuojantis skausmasVeido, kaklo raumenų skausmasVeido, kaklo ir raumenų įtempimasSkausmas kramtantŽandikaulio,liežuvio skausmasKarščiavimasKūno masės mažėjimasPrakaitavimasRegėjimo sutrikimai Ligos eiga…
HERPETINĖ INFEKCIJA
Herpetinė infekcija – tai virusų sukelta liga. Herpes infekcija, Lietuvoje dar vadinama pūsleline, apima grupę ligų, kurios pasireiškia grupuotomis, pripildytomis skysčio pūslelėmis ant paraudusio odos ar gleivinės pagrindo. Ligos priežastys Paprastąją pūslelinę (herpes simplex) sukelia žmogaus herpes virusas. Skiriami du parastosios pūslelinės viruso tipai. Pirmasis dažniausiai pažeidžia veido sritį: lūpas (herpes labialis) , nosies sparnelius, veido odą, burnos ir akių gleivines. Antrasis – lytinių organų (herpes genitalis) , pažeidžia išorinius lytinius organus ir išangę. Žmogaus organizmui ginantis nuo virusų, iš pažeistų ląstelių formuojasi pūslelės, kurioms pratrūkus, virusų gali patekti ant kitų kūno vietų, gali atsirasti naujų pažeidimų, taip pat galima užkrėsti kitus. Dažniausiai virusu užsikrečiama glaudaus kontakto (bučiuojantis, liečiant pažeistą…
PŪLINGOS ODOS LIGOS (PIODERMIJOS)
Piodermijos – tai infekcinės įvairių mikrobų sukeltos ligos, pažeidžiančios odą, jos raukšles ir priedus: plaukų folikulus, prakaito liaukas, nagus. Piodermijos skirstomos į: stafilodermijas (dažniausiai pažeidžiami odos priedai) . Šiai grupei priskiriami tokie negalavimai kaip impetiga, folikulitas, sikozė, šunvotė, piktvotė (karbunkulas) , prakaito liaukų votys (hidradenitas) , stafilokokinis nuplikytos odos sindromas. streptodermijas (pažeidžiama oda ir jos raukšlės) . Dažniausios ligos impetiga ir ektima. strepostafilodermijas (mišraus pobūdžio pažeidimai) . Šioms ligoms priskiriama mišri impetiga, epiderminė naujagimių pūslinė, šankerinė piodermija, bambos flegmona, landuonis. Ligos priežastys Patogeniniai mikroorganizmai, sukelia pirminį (atsirandantį ant prieš tai buvusios sveikos odos) ir antrinį (atsirandantį ant pažeistos odos) pūlingą uždegimą. Dažniausi pirminį uždegimą sukelia auksinis stafilokokas bei b-hemolizinis streptokokas.…
ENDOMETRIOZĖ
Endometriozė – tai liga, kuria susergama, kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Tai antra pagal dažnį ginekologinė patologija. Endometrioze serga apie 10% vaisingo amžiaus moterų (kai kurių šaltinių duomenimis net iki 40%) , dažniausiai liga pasireiškia sulaukus 30-40 m. amžiaus (rečiau serga jaunesnės negu 20 m. ir moterys postmenopauzės laikotarpiu) . 20-40% atvejų endometriozė diagnozuojama tiriant nevaisingumo priežastis. Ligos priežastys Tai nuo moteriškų lytinių hormonų priklausanti liga. Ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Vyrauja kelios teorijos, aiškinančios jos atsiradimą. Realiausia yra implantacinė teorija, kuri teigia, kad dėl įvairių priežasčių per mėnesines dalis atsisluoksniuojančios gimdos gleivinės ląstelių iš gimdos ertmės su krauju pro kiaušintakius patenka…
SKYDLIAUKĖS HIPOFUNKCIJA
Skydliaukės hipofunkcija (hipotireozė) – tai klinikinis sindromas, atsirandantis dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos. Mažėjant skydliaukės veiklai, lėtėja medžiagų apykaita. Skydliaukės funkcijai išnykus, atsiranda miksedema (didelio laipsnio hipotireozė) . Ligos priežastys Hipotireozė būna įgimta ir įgyta. Įgimtos hipotireozės priežastys: įgimtas skydliaukės hormonų gamybos defektas, jodo kaupimo defektas, embriono raidos defektas. Įgyta hipotireozės gali atsirasti sergant lėtiniu skydliaukės audinio uždegimu, po skydliaukės operacijos, po strumos gydymo radioaktyviu jodu ir pan. Simptomai Bendras silpnumas Nuovargis Šiurkšti, sausa oda Vidurių užkietėjimas Šalčio netoleravimas Užkimęs balsas Retas pulsas Žemas arterinis kraujo spaudimas Sausi, lūžinėjantys plaukai Kūno masės didėjimas Ligos eiga Įgimta hipotireozė prasideda nuo gimimo. Naujagimiams būdinga: užsitęsusi naujagimių gelta, vangus čiulpimas, vidurių užkietėjimas, nejudrumas.…
ANALGETINĖ NEFROPATIJA
Analgetinė nefropatija – tai lėtinis inkstų audinio pažeidimas, kurį sukelia ilgalaikis nuskausminančių vaistų vartojimas. Ligos priežastys Analgetinė nefropatija gali išsivystyti vartojant aspirino ar fenazono preparatus kartu su fenacetinu, paracetamoliu, kofeinu, kodeinu. Inkstai pakenkiami, jei ligonis maždaug per 3 metus suvartoja 1-2 kg analgetikų. Pastebėta, kad šia liga dažniau serga moterys. Greičiausiai todėl, kad jos vartoja daug vaistų įvairiems skausmams, ypač galvos, slopinti. Piktnaudžiaujantiems analgetikais taip pat dažniau pasitaiko šlapimo takų navikai, didesnė arterinės hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Simptomai Šlapinimasis naktį Pokyčiai šlapime Mažakraujystė Skrandžio skausmai Skrandžio opos Aukštas kraujo spaudimas Diegiantis skausmas po mentėmis Juosmens skausmas Karščiavimas Šaltkrėtis Ligos eiga Pirmasis analgetinės nefropatijos simptomas būna šlapinimasis naktį (nikturija)…
AORTOS VOŽTUVO NESANDARUMAS
Aortos vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi. Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti…