Dažniausi gimdymo takų sužalojimai yra gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Gerokai rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos – fistulės. Ligos priežastys Gimdymo takų sužalojimų priežastys yra įvairios: anatominės gimdymo takų ypatybės (pvz., aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas) ; funkcinės gimdymo takų savybės (stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiai prasitempiantys gimdant, gimdymo takų randai) ; vaisiaus ypatybės (stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo, netinkama gimdymo priežiūra) ; greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi)…
ĮTAMPOS TIPO GALVOS SKAUSMAI
Tai epizodiniai ar nuolatiniai, spaudžiančio, maudžiančio pobūdžio, psichologinės įtampos sąlygoti galvos skausmai, kurių negalima paaiškinti struktūriniu nervų sistemos pažeidimu. Ligos priežastys Bent vieną įtampos galvos skausmo priepuolį per metus patiria 74 proc. žmonių. Šio sutrikimo priežastys nėra žinomos, svarbus vaidmuo tenka psichologiniams veiksniams, stresui, manoma, kad šio susirgimo metu sutrinka tam tikrų centrinės nervų sistemos medžiagų (neuromediatorių) apykaita. Simptomai Galvos skausmas Spaudžiantis, veržiantis galvos skausmas Nuo pakaušio iki viršugalvio plintantis galvos skausmas Galvos skausmas „giliai už akių” Ligos eiga Galvos skausmai spaudžiantys, veržiantys, nepulsuojantys, nedidelio intensyvumo, abipusiai, jų nesustiprina įprastinė fizinė veikla. Paprastai skausmas prasideda pakaušyje ir išplinta į viršugalvį arba yra juosiančio pobūdžio. Pacientai gali nurodyti, kad skausmas lokalizuojasi…
KOJŲ VENŲ VARIKOZĖ
Varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos. Ligos priežastys Arterinis kraujas, širdies išpumpuojamas į arterijas, aprūpina visus audinius deguonimi ir venomis sugrįžta į širdį. Kojos – labiausiai nutolusi nuo širdies kūno dalis, todėl, kad kraujas pakiltų iki širdies, reikalingas spaudimas, o kad negrįžtų atgal – venose esantys vožtuvai leidžia jam tekėti tik viena kryptimi. Jei vožtuvas pažeistas ar nevisavertis, yra išsiplėtusi kraujagyslės sienelė, tai susidaro sąlygos kraujui grįžti atgal, kauptis, o sienelei – dar labiau plėstis. Net jei vožtuvas buvo sveikas, plečiantis kraujagyslei, jo funkcija…
DIZENTERIJA (ŠIGELIOZĖ)
Dizenterija (dar vadinama šigelioze) yra ūmi infekcinė liga, kuriai būdinga organizmo apsinuodijimas, skausmingas viduriavimas išmatomis su gleivėmis ir krauju dėl storojo žarnyno pažeidimo. Ligos priežastys Dizenteriją sukelia nejudrios bakterijos šigelės (lot. Shigella) . Vienintelis gamtinis sukėlėjų rezervuaras yra žmogus. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba bakterijų nešiotojas, kuris išskiria sukėlėją su išmatomis. Dažniausiai infekcija perduodama per nešvarias rankas, vandenį, maisto produktus. Tam tikrą vaidmenį pernešant sukėlėjus atlieka musės, tarakonai, kurie bakterijas perneša ant galūnių. Storajame žarnyne besidauginančios šigelės, jų išskiriamas toksinas pažeidžia gleivines ląsteles, sukelia jų žuvimą. Išsivysto storojo žarnyno gleivinės uždegimas, ji išopėja. Į kraują patenkantis toksinas sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia autonominę (vegetacinę) nervų sistemą, dėl to sutrinka virškinimas,…
PARKINSONO LIGA
Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje „Esė apie drebantįjį paralyžių” („Essay on shaking palsy”) aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir…
GONORĖJA
Gonorėja (dar vadinama triperiu) yra paplitusi infekcinė, lytiniu būdu perduodama, liga. Ligos priežastys Gonorėją sukelia Neiserio gonokokas (lot. Nesseria gonorrhoeae) . Dažniausiai užsikrečiama lytiniu būdu (taip pat ir oralinių, analinių santykių metu) , rečiau buitiniu – per asmens higienos daiktus. Naujagimiai užsikrečia gimimo metu slinkdami sergančios gimdyvės gimdymo takais. Jiems dažniausiai būna gonorėjos akių forma. Rizikos faktoriai yra atsitiktinis lytinis gyvenimas, barjerinių kontracepcikų (pvz., prezervatyvų) nenaudojimas. Gonokokai pažeidžia šlapimo, lytinius ir kitus organus, padengtus cilindrinio ir pereinamojo epitelio ląstelėmis: šlaplę, gimdos kaklelį, tiesiosios žarnos apatinį trečdalį, akių junginę. Gleivinės, padengtos daugiasluoksniu plokščiu epiteliu (makštis, ryklė) pažeidžiami ypatingais atvejais, pvz. traumos, hormoninių pokyčių metu, sutrikus imunitetui. Moterims nelaiku pradėtas gydyti ar…
KIAULYTĖ
Kiaulytė (epideminis parotitas) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai dažniausiai būdingas paausio seilių liaukos, rečiau kitų organizmo liaukų (seilių, pieno, kasos, kiaušidės, sėklidės) uždegimas, o kartais ir galvos smegenų dangalo pažeidimas. Ligos priežastys Ligą sukelia Paramixo parotidis virusai, priklausantys RNR virusų grupei. Užsikrečiama nuo sergančiojo kiaulyte, kuris pavojingas aplinkiniams kelios dienos iki susirgimo pradžios ir 7-9 dienas po pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo. Virusai dažniausiai apsigyvena liaukiniame audinyje, o ypač seilių liaukose, ir su mažais seilių lašeliais čiaudint ar kalbant patenka į orą. Užsikrėsti galima ir nuo nesergančio viruso nešiotojo, o taip pat liečiant ligonio daiktus, ant kurių nusėda lašeliai su virusais. Į žmogaus organizmą sukėlėjai patenka pro nosies, burnos gleivinę,…
CUKRINIS DIABETAS
Cukrinis diabetas (cukraligė) – tai liga, sukeliama absoliutaus ar santykinio insulino trūkumo, dėl ko sutrinka medžiagų, pirmiausiai angliavandenių, apykaita. Trūkstant insulino, gliukozė negali patekti į audinių ląsteles, todėl kraujyje padidėja gliukozės kiekis (hiperglikemija) . Skiriami du cukrinio diabeto tipai: pirmas ir antras. I-am tipui būdingas absoliutus insulino trūkumas. Susergama iki 40 m. amžiaus. Kad ligonis išgyventų, būtinos insulino injekcijos. I-as tipas sudaro iki 10 procentų sergančiųjų. II-am tipui būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, jog žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka. Šio tipo cukriniu diabetu suserga vyresni nei 40 metų žmonės. Tai sudaro apie 90 procentų visų sergančiųjų cukralige. Ligos priežastys I-as CD tipas…
GIMDOS MIOMA
Gimdos mioma – tai gerybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Nustatomas apie ketvirtadaliui ginekologinėmis ligomis sergančių moterų, kurios kreipiasi pas gydytoją. Dažniausiai serga 30-50 metų moterys. Ligos priežastys Didelės reikšmės miomoms atsirasti turi paveldėjimas ir imuniteto pokyčiai. Gimdos miomos atsiranda ir linkę augti tada, kai moters organizme yra sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra. Esant estrogenų pertekliui, androgenų bei progesterono trūkumui, pasireiškia gimdos hiperemija (geras aprūpinimas krauju, suaktyvėjus gimdos kraujotakai) , veša gimdos sienelių lygieji raumenys, išbujoja ir sustorėja gimdos gleivinė, pamažu nyksta kiaušidžių žievinis sluoksnis ir folikulai, kiaušidėse gali susidaryti cistų. Miomos mazgai susidaro iš jaunų gimdos sienelių lygiųjų raumeninių skaidulų. Dažniausiai miomos aptinkamos gimdos kūne, tačiau…
KARPOS
Karpos – virusinis susirgimas, kuomet odoje atsiranda baltos ar šviesiai pilkšvos spalvos nelygiu paviršiumi mazgelių, vešint epidermiui ir speneliniam dermos sluoksniui Ligos priežastys Visas karpų rūšis sukelia žmogaus papiloma virusai, priklausantys Papova virusų šeimai. Yra 5 karpas sukeliančių virusų rūšys: 1. Sukelia paprastąsias karpas; 2. Sukelia padų karpas; 3. Sukelia plokščiąsias (jaunatvines) karpas; 4. Sukelia karpinę epidermodisplaziją; 5. Sukelia smailiagales kondilomas. Užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu, per pažeistą odą, nors galima užsikrėsti ir per daiktus. Sausa oda, sutrikusi kraujotaka, padidėjęs prakaitavimas – veiksniai, padedantys įsiskverbti virusui. Simptomai Kieti, nelygiu paviršiumi mazgeliai ant odos Odos šlapiavimas Odos išaugos Skausmas einant Ligos eiga Karpų dažniau atsiranda imunologiškai nusilpusiems žmonėms, po inkstų, širdies, kepenų…