Miodistrofijos (progresuojančios raumenų distrofijos) – tai pirminės pačių raumenų ligos, kurioms būdingas raumenų silpnumas ir suplonėjimas (atrofijos) . Šių ligų metu yra pažeidžiami raumenys, jie blogiau vystosi arba plonėja, nyksta, silpniau susitraukia. Miodistrofijų grupė priskiriama genetiškai paveldimoms ligoms. Paveldėjimo tipai labai įvairūs (nevisada ligos požymių nustatoma ligonio tėvams, broliams ar seserims) . Dažniausiai pasitaiko miotoninė distrofija, Duchenne (Diušeno) pseudohipertrofinė raumenų distrofija, Becker (Bekerio) vėlyvoji progresuojanti raumenų distrofija, veido-mentės-žąsto, juosmens-pečių lanko progresuojanti raumenų distrofija. Kitos formos sutinkamos rečiau. Šios ligos labai retos. Geriausiai žinoma iš jų Duchenne raumenų distrofija pasitaiko 1 iš 3000-4000 naujagimių berniukų (mergaitės neserga šia liga, tačiau gali paveldėti ligos geną ir perduoti jį savo palikuonims) . Miotoninė…
TOKSOPLAZMOZĖ
Toksoplazmozė yra lėtinė infekcinė liga, kuri sukelia nervų sistemos pakenkimus, kepenų ir blužnies padidėjimą bei dažnus skersaruožių raumenų (t. y. skeleto raumenų) pažeidimus. Ligos priežastys Ligą sukelia pirmuonis toksoplazma (lot. Toxoplasma gondii) . Šis pirmuonis biologinės raidos metu parazituoja ir keičia pagrindinį bei tarpinį šeimininkus. Pagrindinio šeimininko – kačių genties gyvūnų žarnyne toksoplazmos dauginasi lytiniu būdu. Susidariusios cistos (neaktyvios parazito formos) yra išskiriamos su išmatomis į aplinką ir gerai išsilaiko žemėje. Jomis ir užsikrečia tarpiniai šeimininkai, kuriais gali būti žmogus, daugelis laukinių ir naminių gyvūnų, paukščių, graužikų. Tarpinio šeimininko organizme parazitas dauginasi nelytiniu būdu. Dauginimosi metu pirmuonių ląstelės pažeidžia bet kurias branduolį turinčias ląsteles ir formuoja audinių cistas – skysčiu…
ANOREKSIJA
Nervinė anoreksija – tai liga, kurios metu, siekiant suliesėti, sąmoningai ribojamas maisto kiekis; ilgainiui sukelianti somatinių komplikacijų ir fizinį išsekimą. Ligos priežastys Šios ligos išsivystymui reikšmės turi daug faktorių. Viena priežasčių gali būti sutrikę šeimos narių tarpusavio santykiai, vengimas spręsti iškilusius konfliktus ar, atvirkščiai, įkyrus kišamasis į kitų šeimos narių reikalus. Neretai tokiose šeimose motina dominuojanti, agresyvi, o tėvas pasyvus, linkęs nusileisti. Kitos teorijos teigia, kad, sergant šia liga, sutrinka savo kūno suvokimas, nenorima pripažinti išsekimo, silpnumo, bado. Įtakos ligos atsiradimui gali turėti įvairios stresinės situacijos, konfliktai, tokios charakterio savybės kaip užsispyrimas, pedantiškumas, neryžtingumas, pernelyg didelis prisirišimas prie motinos. Svarbūs genetiniai faktoriai, nulemiantys polinkį susirgti šia liga. Manoma, kad sergant…
DEMENCIJA
Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. Ligos priežastys Šis susirgimas gali pasireikšti esant įvairioms galvos smegenų ligoms ir pažeidimams. Manoma, kad jos metu sutrinka galvos smegenų cheminių medžiagų apykaita. Ypač didelę reikšmę turi acetilcholino trūkumas. Gydytojai neretai susiduria su sutrikusios galvos smegenų kraujotakos sąlygota demencija, čia įtakos turi tokie kraujotakos sutrikimai kaip padidėjęs kraujospūdis, aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai, kt. Silpnaprotystė gali pradėti formuotis po toksinio galvos smegenų pakenkimo, pvz.: apsinuodijimo alkoholiu ar smalkėmis, sergant sunkiomis fizinėmis ligomis, pvz.: esant sunkiam inkstų pažeidimui. Žinoma, kad demencijos atsiradimui įtakos turi galvos smegenų traumos, infekciniai…
RAUPSAI
Raupsai (lot. lepra) – lėtinė infekcinė, mažai užkrečiama liga, kuriai būdingas odos, matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas. Ligos priežastys Raupsus sukelia lazdelės formos, parazituojantis tik ląstelės viduje, mikrobas Mycobacterium leprae. Infekcijos sukėlėju užsikrečiama tik glaudaus ir ilgo kontakto su sergančiu žmogumi metu. Simptomai Odos dėmės Odos sustandėjimas Odos mazgeliai Nejautri pažeista oda Gleivinės opos Iškritę antakių, blakstienų plaukai Dusulys Nosies, ausies, veido, galūnių deformacijos Regos sutrikimas Limfmazgių padidėjimas Ligos eiga Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina keletas metų. Veido, galūnių odoje atsiranda tamsiai raudonos, be aiškių ribų, dėmės, sustandėjimai, mazgeliai. Iškrenta antakių ir blakstienų plaukai, sustorėja ausų speneliai, deformuojasi nosis. Burnos, nosies gleivinėje atsiranda opų,…
FIBROMIALGIJA
Fibromialgija – tai reumatinė liga, kurios pagrindiniai simptomai yra išplitęs skausmas ir nuolatinis nuovargis. Dažniausiai ja serga 35-55 metų moterys. Ligos priežastys Tikslios ligos priežastys nėra žinomos. Ligos išsivystymą gali skatinti nervinė įtampa, fizinė ar emocinė trauma, virusinės infekcijos. Svarbi priežastis yra miego sutrikimai. Fibromialgijos simptomus gali sustiprinti rūkymas, netinkami fiziniai pratimai, netaisyklinga kūno padėtis. Simptomai Raumenų skausmas Sąnarių skausmas Sausgyslių skausmas Nuovargis Sutrikęs miegas Skausmingi tam tikri kūno taškai Nuotaikų ir elgesio sutrikimai Ligos eiga Dažniausiai fibromialgija prasideda palengva. Trumpalaikiai, nereikšmingi skausmai, kuriuos jaučiame kiekvienas, kai kuriems žmonėms dėl neaiškių priežasčių tampa pastovūs, lėtiniai. Nuolatos jaučiamas skausmas sukelia raumenų įtempimą, sutrikdo miegą, sukelia psichinę įtampą. Visa tai skatina raumenų…
MENINGITAS
Galvos ir nugaros smegenis dengia trys vientisi dangalai: išorinis – kietasis, vidurinis – voratinklinis ir vidinis – minkštasis. Tarp voratinklinio ir minkštojo dangalų, taip pat vidiniais smegenų kanalais cirkuliuoja smegenų skystis. Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Ligos priežastys Meningitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: 1) bakterijos (bakterinis meningitas) : dažniausiai meningokokas, pneumokokas, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos; 2) virusai (virusinis meningitas) : pūslelinės (Herpes) , tymų, epideminio parotito („kiaulytės”) , enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti; 3) grybeliai – jie palyginus retai būna meningito priežastimi, tik menko atsparumo asmenims; 4) riketsijos ir kiti reti infekciniai…
ROŽĖ
Rožė (erysipelas) yra infekcinis alerginis odos uždegimas, pasireiškiantis bendra organizmo intoksikacija. Ligos priežastys Rožę sukelia streptokokas (Streptococcus hemolyticus) . Rizikos faktoriai yra bet koks uždegiminis odos procesas, lėtinės opos, sumažėjęs organizmo atsparumas. Daugiau rože sergama rudenį ir žiemą, padažnėjus sergamumui angina (pūlingu tonzilitu) , skarlatina ir kitomis kvėpavimo takų ligoms. Užsikrečiama per odos žaizdas, įdrėskimus, įtrūkimus, per iššutusias ar nuplikintas vietas, sergant sloga. Sukėlėjas gali būti atnešamas į odą krauju iš atokiau esančių infekcijos židinių. Simptomai Karščiavimas Šaltkrėtis Bendras silpnumas Galvos skausmas Vėmimas Sąnarių skausmas Odos patinimas Odos paraudimas Odos niežėjimas Limfmazgių padidėjimas Ligos eiga Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina nuo kelių valandų iki 5 parų. Susirgimas prasideda šaltkrėčiu,…
ŪMINĖ LIMFOCITINĖ LEUKEMIJA
Sinonimai: kraujo vėžys, leukozė, ūminė limfoblastinė leukemija. Graikų k.: leukos –baltas, haima – kraujas. Apibrėžimas Ūminė limfocitinė leukemija – tai navikinė kraujo sistemos liga, kai nesiliauja daugintis pakitusios tam tikro tipo (limfoidinio) pirmtakinės kraujodaros ląstelės, kurios infiltruoja kaulų čiulpus, cirkuliuoja kraujyje nesubrendusios ląstelės (blastai) , pakinta leukocitų skaičiaus, slopinamos normalios kraujodaros ląstelės, o pakitusios kaupiasi įvairiuose organuose (blužnyje, kepenyse, limfmazgiuose, odoje, smegenyse) . Limfocitinėmis leukemijomis dažniausiai serga vaikai (ūminė leukemija sudaro apie 80–90 proc. visų vaikams pasitaikančių leukemijų ir 30 proc. visų vaikų navikų) . Suaugusieji dažniausia serga 30–40 metų – ne daugiau kaip 15 proc. visų ūminių leukemijų. Ligos priežastys Jonizuojanti radiacija, cheminės medžiagos (benzolas, naftos perdirbimo produktai) ,…
PLEURITAS
Pleuritas – tai įvairių ligų sąlygotas pleuros lapelių uždegimas, su ar be skysčio susikaupimu pleuros ertmėje. Ligos priežastys Infekcinį pleuritą sukelia mikroorganizmai (Streptococcus pneumoniae, Staphylococcus aureus, Klebsiella pneumoniae, Haemofilus influenzae, Bacteroides, Fusobacterium, Mycobacteria tuberculosis) arba jų toksinai, patekę į pleurą su limfa ir krauju; neinfekcinės kilmės pleuritą – sukelia navikai, kraujo, reumatinės ligos, nuodingi medžiagų apykaitos produktai (sergant kepenų, inkstų, kasos ligomis) krūtinės ar šonkaulių traumos. Dažniausiai pleuritas atsiranda, sergant tuberkulioze, plaučių uždegimu. Simptomai Krūtinės skausmas Kosulys Dusulys Padažnėjęs kvėpavimas Karščiavimas Šaltkrėtis Silpnumas Nuovargis Apetito stoka Prakaitavimas Ligos eiga Kol skysčio tarp pleuros lapelių nėra, paburkę lapeliai trindamiesi vienas į kitą sukelia skausmą nugaroje ar šone, kuris stiprėja giliai kvėpuojant,…