Maras – tai ypač pavojinga žmonėms liga, kurią perneša, o taip pat ir serga, graužikai. Marui būdinga intoksikacija (dėl ligos sukėlėjų veiklos organizme susidarančių medžiagų sukeltos nenormalios organizmo būklės) , karščiavimas, limfmazgių pažeidimas, kraujo užkrėtimas (sepsis) , plaučių uždegimas. Ligos priežastys Marą sukelia bakterija – maro jersinija (Yersinia pestis) – trumpa, statinės formos lazdelė, gaminanti stiprius toksinus. Maru serga graužikai, nuo jų ir per graužikų blusas užsikrėčia žmonės. Ligos forma priklauso nuo sukėlėjo patekimo vietos. Žmonių maro epidemija dažniausiai prasideda nuo odos formos. Plintanti organizme maro jersinija sukelia plaučių uždegimą. Infekcijai plintant oro lašiniu būdu, kuomet įkvėpus iškosėto sukėlėjo, užsikrečia ir ligos plaučių forma suserga daugybė žmonių. Taip prasideda plaučių…
PROSTATOS VĖŽYS
Prostatos vėžys – tai priešinės liaukos piktybinė liga. Kadangi priešinę liauką turi tik vyrai, tai ir šia liga gali sirgti tik vyrai. Sergamumas priešinės liaukos vėžiu yra apie 6 proc. (Lietuvoje sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius yra antras po plaučių vėžio, Vakarų Europoje ir JAV – didžiausias) . Dažniausiai serga vyresni nei 50 metų vyrai. Vyrų mirštamumas nuo prostatos vėžio užima trečią vietą po plaučių ir virškinimo trakto navikų. Pagal histologinę struktūrą dažniausiai aptinkama adenokarcinoma, rečiau anaplastinis vėžys. Ligos priežastys Kodėl atsiranda vienas ar kitas navikas nėra gerai žinoma. Manoma, kad dėl aplinkos poveikio vyksta įvairios genų mutacijos (kitimai) , todėl ląstelės pakinta, praranda normalias savo savybes, pradeda nekontroliuojamai daugintis. Vėžys…
ARTERINĖ HIPERTENZIJA
Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos. Pavyzdžiui, jei Jūs sunkiai dirbate arba sportuojate, labai nervinatės, tai tuomet jūsų spaudimas pakyla, tačiau ramybės būsenoje ar Jums miegant, jis sumažėja. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis,…
AKLUMAS
Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo tamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius vienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kai geriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiria šviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus per vieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03. Praktiškai aklais laikomi asmenys, kurių geriau matančios akies regėjimo aštrumas su akiniais yra ne didesnis kaip 0,08 (skiria pirštus iš keturių metrų) . Gali būti susiaurėjęs matymo laukas iki 5-10 laipsnių nuo fiksuojamojo taško. Ligos priežastys Gali būti įgimtos ir įgytos. Vaikų aklumas dažniausiai įgimtas. Jis gali būti paveldėtas…
TROMBOCITOPENIJA
Trombocitopenija – tai laikinas ar pastovus trombocitų (kraujo plokštelių) kiekio sumažėjimas kraujyje. Ji pasireiškia polinkiu kraujuoti. Ligos priežastys Imuninės kilmės trombocitopenijos. Idiopatinė trombocitopeninė purpura. Dėl neaiškios priežasties sumažėja trombocitų kiekis kraujyje, atsiranda kraujavimas, mėlynių. Skiriamos dvi šios ligos formos – ūminė ir lėtinė. Ūmine forma dažniausiai serga vaikai ir daugumai (> 80 proc.) liga išnyksta savaime. Lėtine forma dažniausiai serga suaugusieji – tik 10 proc. pasveiksta savaime. Poinfekcinė trombocitopenija. Būna trumpalaikė, spontaniškai išnykstanti būklė po virusinių infekcijų vaikams ir jaunuoliams bei ilgalaikė, gydymo reikalaujanti būklė suaugusiesiems. Autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, opinis kolitas, Krono liga ir kitos) gali būti kartu su imunine trombocitopenija. Limproliferacinės ligos (leukemija, limfoma, mielominė liga ir…
ŠLAPIMO NELAIKYMAS
Šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai šlapimas išteka dėl šlapimo pūslės funkcijos kontrolės praradimo. Tai nėra liga, tai šlapimo takų ligos požymis. Tačiau tai labai aktuali problema. Ligoniai susiduria su daugybe socialinių ir psichologinių problemų (vengia tolimesnių kelionių, naudojimosi transportu, nežinomų vietų, lytinių santykių ir pan.) , apribojamas žmogaus fizinis ir socialinis aktyvumas. Šlapimo nelaiko 10-30 proc. moterų ir 1,5-5 proc. vyrų virš 65 metų. Virš 80 metų šlapimą nelaikančių abiejų lyčių santykis panašus. Ligos priežastys Rizikos faktoriai galimam šlapimo nelaikymui: naktinis šlapimo nelaikymas vaikystėje, didelio laipsnio moterų nutukimas, labai sunkus fizinis darbas, širdies nepakankamumas, lėtinė plaučių liga, rūkymas, lėtinis kosulys, diabetas, insultai, depresija, vidurių užkietėjimas ar išmatų nelaikymas, nėštumas,…
TIROIDITAS
Tiroiditas – tai skydliaukės audinio uždegimas. Jis gali būti ūmus, poūmis ir lėtinis. Ligos priežastys Ūmus tiroiditas pasitaiko labai retai. Jo priežastys: virusai, bakterijos, švitinimo padariniai. Poūmis tiroiditas (de Kerveno tiroiditas) prasideda po persirgtos virusinės infekcijos, kuri sukelia imuninius procesus skydliaukėje. Šiuo atveju svarbus genetinis polinkis, nes ne kiekvienam žmogui tas pats virusas pradeda tą patį procesą. Lėtinis tiroiditas (Hašimoto tiroiditas) – autoimuninė skydliaukės liga. Tai dažniausiai pasitaikantis skydliaukės uždegimas. Jam būdingas genetinis polinkis. Kraujyje dėl neaiškių priežasčių atsiranda antikūnai, ardantys skydliaukės ląsteles. Ilgainiui skydliaukės ląstelės gamina vis mažiau hormonų, pasireiškia hipotireozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) . Simptomai Karščiavimas Kaklo skausmas Limfmazgių padidėjimas Skydliaukės skausmas čiuopiant Intensyvus širdies plakimas Rankų drebėjimas…
SALMONELIOZĖ
Salmoneliozė yra ūmus žmogaus ir gyvulių infekcinis susirgimas, kurio metu daugiausiai pažeidžiama virškinimo sistema. Ligos priežastys Salmoneliozę sukelia judrios Salmonella rūšies bakterijos. Gamtinis daugumos sukėlėjų rezervuaras yra žmogus ir įvairūs gyvūnai. Sukėlėju užsikrečiama per maistą, vandenį. Salmonelioze užsikrečiama valgant sirgusiųjų gyvulių skerdieną, jei jų mėsa buvo netinkamai apdorota ar laikoma (ypač vasarą) , blogai kulinariškai paruošus mėsos produktus. Neretai salmoneliozės priežastimi būna užkrėsti pieno produktai, kiaušiniai. Infekcijos šaltiniu gali būti nesilaikantis higienos taisyklių salmonelių nešiotojas. Salmonelioze dažnai suserga grupė žmonių, kurie valgė tą patį užkrėstą produktą. Ši liga dažnesnė vasarą. Patekęs į virškinimo sistemą, sukėlėjas išskiria toksinus, sutrikdančius jos funkcionavimą, prasiskverbia į limfinę sistemą ir kraują, sukelia organizmo intoksikaciją. Simptomai…
UŽSITĘSĘS NĖŠTUMAS
Užsitęsęs nėštumas – tai 42 savaites ir daugiau trunkantis nėštumas. Normaliai nėštumas trunka 40 savaičių. Ligos priežastys Pernešiojimo priežastys iki šiol nevisiškai aiškios. Svarbiausia priežastis – tai nepakankamas gimdos raumenų jaudrumas, todėl laiku neatsiranda sąrėmių ir neprasideda reguliari gimdymo veikla. Tam įtakos turi hormoniniai organizmo pokyčiai – progesterono, palaikančio nėštumą, perteklius ir estrogenų trūkumas. Pernešioti linkusios pirmąkart gimdančios ir vėliau lytiškai subrendusios vyresnio amžiaus moterys, taip pat nutukusios bei tos, kurioms anksčiau dėl hormonų disbalanso organizme būdavo mėnesinių ciklo sutrikimų. Simptomai Ilgiau nei 42 savaites užsitęsęs nėštumas Silpnesni, retesni vaisiaus judesiai Silpna gimdymo veikla Žalsvi vaisiaus vandenys Mažas vaisiaus vandenų kiekis Sausa,raukšlėta naujagimio oda Žalia naujagimio virkštelė Nėra balkšvo varškinio…
MIEŽIS
Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis. Išorinis miežis – tai ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos folikulu (maišeliu) uždegimas. Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Šaltas miežis – tai lėtinis proliferacinis (vešantis) vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Ligos priežastys Dažniausiai miežis atsiranda sergant ar persirgus infekcinėmis ligomis, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Ligoniams, sergantiems cukralige, miežis gali dažnai kartotis. Išorinį ir vidinį miežį dažniausiai sukelia bakterijos (stafilokokai) . Šaltas miežis atsiranda užsikimšus ir išsiplėtus vokų kremzlinės liaukos latakui ir susidarius grūdėtam audiniui bei apie jį susiformavus jungiamojo audinio kapsulei. Ligoniams, sergantiems seborėjiniu dermatitu (odos uždegimu dėl padidėjusios…