Skrandžio vėžys – tai piktybinis skrandžio auglys, vienas iš dažniausiai pasitaikančių piktybinių navikų. Ligos priežastys Vienas pagrindinių veiksnių, didinančių riziką susirgti skrandžio vėžiu, yra Helicobacter pylori infekcija ir dėl jos atsiradęs lėtinis atrofinis skrandžio uždegimas. Dažniau skrandžio vėžys išsivysto ir tuo atveju, jei sergama autoimuniniu skrandžio uždegimu ar yra pašalinta dalis skrandžio, be to, suvėžėti gali ir kai kurie polipai (gerybiniai navikai) . Manoma, kad skrandžio vėžio atsiradimui įtakos turi ir su maistu gaunami kancerogenai (nitritai, kurių randama rūkytuose, sūdytuose produktuose) , rūkymas, alkoholio vartojimas, antioksidantų (vitaminų E, C, seleno) trūkumas. Taip pat pastebėta, kad dažniau skrandžio vėžiu suserga A kraujo grupę turintys asmenys ir gyvenantys kai kuriose šalyse (daug…
ŠOKAS
Šokas (angl. shock – smūgis, sukrėtimas) tai sunkus patologinis procesas, kai gyvybei svarbių organų funkcija išsenka tiek, kad žmogui gresia mirtis. Didžiausią pavojų kelia smulkiausių kraujagyslių kraujotakos (mikrocirkuliacijos) sutrikimas, tai sąlygoja ląstelių ir audinių mitybos, dujų (ypač svarbių ę deguonies ir anglies dvideginio ) , jonų, skysčių apykaitos sutrikimus. Dėl to, kad pažeidžiami biologiniai audiniai, organizmas stengiasi adaptuotis prie esamo pažeidimo, tačiau tos reakcijos nėra pakankamos, jei pažeidimo laipsnis didelis. Tada sutrinka natūrali automatinė organizmo gyvybinių funkcijų ( kraujotakos, kvėpavimo ir kt.) reguliacija. Matomas rezultatas – ūminis širdies ir kraujagyslių sistemos, mikrocirkuliacijos nepakankamumas. Lengviausiai nustatomas požymis – arterinio kraujospūdžio sumažėjimas. Tai būdinga visų rūšių šokui. Dėl to, kad sumažėja kraujospūdis…
NEPŪLINGAS VIDURINĖS AUSIES UŽDEGIMAS (SEROOTITAS)
Serootitas – tai skysčio vidurinėje ausyje (būgninėje ertmėje) susikaupimas dėl ausies trimito bloko (nepraeinamumo Ligos priežastys Ausies trimito blokas atsiranda: 1. Dėl nosies ir nosiaryklės uždegimo. Nosiaryklės uždegimo (nazofaringito) ir nosies uždegimo (slogos arba kitaip vadinamo rinito) metu užburksta ryklinės ausies trimito angos gleivinė ir ji užsiveria. 2. Dėl nosiaryklės mechaninio bloko, kurį sukelia adenoidai, choanaliniai polipai ir hipertrofinis rinitas (apatinių nosies kriauklių užpakalinių galų padidėjimas) . Minėti dariniai blokuoja ausies trimito ryklinę angą. Vienokiu ar kitokiu būdu susidarius ausies trimito blokui, oras nepatenka į vidurinę ausį (būgninę ertmę) iš nosiaryklės. Būgninėje ertmėje esantis oras ilgainiui išsiurbiamas per kraujagysles, ir būgninėje ertmėje susiformuoja neigiamas slėgis, dėl kurio į ją iš…
JUODLIGĖ
Juodligė (lot. anthrax) – pavojinga infekcinė liga, kuria serga gyvuliai ir žmonės. Ligos priežastys Juodligę sukelia stambus, lazdelės formos, sporas gaminantis mikrobas. Infekcijos šaltinis yra žolėdžiai gyvuliai. Jų liga pasireiškia viduriavimu kraujingomis išskyromis, kraujo užkrėtimu. Sergantys gyvuliai, išskirdami juodligės lazdeles su išmatomis ir šlapimu, užkrečia dirvožemį ir žolę, taip užkrėsdami kitus besiganančius žolėdžius. Žmonės dažniausiai užsikrečia tiesioginio kontakto su gyvuliu metu, todėl susirgimai neretai susiję su melžėjo, veterinaro, skerdiko, odos, kailio, vilnos apdirbėjo profesijomis. Įmanoma užsikrėsti valgant sergančio gyvulio produktus, įkvepiant užkrėsto oro, įgėlus kraują siurbiančiam vabzdžiui (juodligės židinyje) . Juodligės sukėlėjai gali būti naudojami kaip bakteriologinis ginklas: infekcija pavojinga gyvuliams ir žmonėms, lengvai platinama įvairiais būdais. Patekęs į organizmą,…
GALŪNIŲ ARTERIJŲ EMBOLIJA IR TROMBOZĖ
Embolija – tai kraujagyslių užsikimšimas kraujo ar limfos atplukdytomis dalelėmis (vadinamomis embolais) . Trombozė – kraujo sukrešėjimas kraujagyslėse. Trombą, t.y. krešulį, sudaro kraujo elementai. Ligos priežastys Embolą dažniausiai sudaro atplyšusios trombo dalys. Embolų vieta – galūnės, galvos smegenys, žarnyno, inkstų arterijos. Jų gali būti keliose iš karto vietose. 90 proc. galūnių arterijų embolų pasitaiko kojų arterijose. Dažniausios trombozės priežastys yra ligos, kuriomis sergant pažeidžiamos kraujagyslių sienelės. Dažniausiai pasitaiko pažeidimų, sąlygotų aterosklerozės, rečiau – uždegiminės kilmės. Pažeidus kraujagyslės sienelę, iš jos išsiskiria įvairios medžiagos, skatinamas trombo susidarymas, sutinka krešėjimo bei prieškrešuminės sistemos aktyvumas. Be to, reikšmės turi kraujotakos greitis – jei tėkmė lėta, susidaro verpetai, atsiranda sąlygos trombui formuotis, dėl to…
RĖMUO. GASTROEZOFAGINIS REFLIUKSAS
Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) metu sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir todėl skrandžio (rečiau dvylikapirštės žarnos) turinys nuolat patenka į stemplę (šis reiškinys ir vadinamas refliuksu) . Tai sukelia rėmenį – deginantį, graužiantį skausmą už krūtinkaulio. Retkarčiais rėmuo gali varginti daugelį žmonių, bet tai nebūtinai turi būti GERL. Liga konstatuojama, jei refliuksas kartojasi dažnai, sukeldamas stemplės uždegimą (refliuksinį ezofagitą) . Ligos priežastys Stemplės perėjimo į skrandį srityje yra storesnis stemplės raumenų sluoksnis – apatinis stemplės raukas, kuris trukdo skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę. Jei šis raukas per daug atsipalaiduoja (sumažėja jo tonusas) ar atsipalaiduoja ne laiku (ne rijimo metu) , rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę, sukeldamas rėmenį. Kartais…
DERMATOMIOZITAS
Dermatomiozitas – tai sisteminė autoimuninė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti raumenis bei odą. Ligos priežastys Dažniausiai dermatomiozitas yra savarankiška liga, kuri išsivysto sutrikus organizmo imuniniam atsakui – kaip ir kitų autoimuninių ligų atveju, organizmo ląstelės, atsakingos už imunitetą, reaguoja į savas ląsteles ir audinius kaip į svetimus ir sukelia tų audinių (šiuo atveju odos ir raumenų) uždegimą, o ilgainiui – sunykimą. Kokios priežastys paskatina organizmą taip reaguoti, nėra žinoma. Yra teorijų, kad „paleidžiamuoju faktoriumi” gali būti virusinė infekcija, tačiau tai neįrodyta. Apie 10% atvejų dermatomiozitas būna susijęs su piktybiniais augliais – iškreiptas organizmo imuninis atsakas atsiranda kažkur vystantis piktybiniam procesui. Neretai kartu su dermatomiozitu gali atsirasti ir kitų autoimuninių ligų…
KLIMAKSAS (MENOPAUZĖ)
Klimaksas – tai moters gyvenimo tarpsnis tarp 45 ir 55 metų arba nuo vaisingo amžiaus pabaigos iki kiaušidžių hormoninės funkcijos išnykimo. Klimakso metu vyrauja lytinės sistemos organų senėjimo procesai. Klimaksas dar vadinamas perimenopauze. Perimenopauzė skirstoma į tris laikotarpius: premenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę. Premenopauzės laikotarpiu mėnesinės kartojasi reguliariai, tačiau pasitaiko jų sutrikimų, atsiranda lytinių hormonų kiekio bei jų santykio svyravimų, sutrinka normalus folikulų brendimas kiaušidėse menstruacinio ciklo metu, vis rečiau įvyksta ovuliacija ir vis rečiau susidaro geltonkūnis. Menopauzės laikotarpiu mėnesinės tampa nereguliarios, bet jos dažnesnės nei kas 12 mėnesių. Jeigu mėnesinių nebūna ilgiau kaip 12 mėnesių, vadinasi, prasidėjo postmenopauzės laikotarpis. Nustatyta paskutiniųjų moters gyvenime mėnesinių data kartais irgi vadinama menopauze. Ligos…
JUOSIANČIOJI PŪSLELINĖ
Juosiančioji pūslelinė yra virusinė liga, pažeidžianti odą bei nervus ir pasireiškianti pūsleliniu, dažniau vienpusiu bėrimu. Ligos priežastys Ligą sukelia juosiančiosios pūslelinės (varicella zoster) virusas, priklausantis herpes virusų šeimai. Šis virusas taip pat sukelia ir vėjaraupius. Žmonės, sirgę vėjaraupiais, gali susirgti juosiančiąja pūsleline, kuomet jų organizme aktyvuojasi nervinėse ląstelėse likęs „snaudžiantis“ virusas. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kartais nuo sergančiojo juosiančiąja pūsleline. Juosiančioji pūslelinė ypač retai pasitaiko vaikams iki 10 metų. Simptomai Bendras silpnumas Karščiavimas Odos niežėjimas Banguojantis odos skausmas Bėrimas rausvomis dėmelėmis Skaidrios vandeningos pūslelės Šašai Ligos eiga Liga paprastai prasideda ūmiai. Palei pažeistą nervą, dažniausiai vienoje veido ar krūtinės pusėje, atsiranda rausvų dėmelių, kurių fone greitai susidaro grupuotų, prisipildžiusių skaidraus…
LIMFOGRANULIOMATOZĖ (HODŽKINO LIGA)
Tai piktybinė navikinė limfinio audinio liga. Ligos priežastys Priežastys nėra aiškios, manoma, kad jos atsiradimą gali įtakoti virusai (Epšteino-Bar viruso ar kitų onkogeninių virusų) . Per metus naujai suserga 2-4 žmonės 100.000 gyventojų. Liga būdinga 2 amžiaus grupėms: 20-30 metų ir virš 60 metų žmonėms. Simptomai Limfmazgių padidėjimas Karščiavimas Naktinis prakaitavimas Kūno masės mažėjimas Darbingumo sumažėjimas Kepenų padidėjimas Blužnies padidėjimas Ligos eiga Dažniausiai padidėja kaklo, viršraktikauliniai, pažastų limfmazgiai, jie yra neskausmingi, bet vis didėja, suauga į didelius limfmazgių paketus. Kartais padidėja tarpuplaučio limfmazgiai, ligonis dėl jų spaudimo į trachėją ir bronchus gali jausti lengvą dusulį, būna sausas kosulys. Neretai ligoniams būna karščiavimas (kartais net >380C) , kuris tęsiasi pakankamai ilgai.…